- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1572-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42665-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- I. J. Š., D. D., V. R., A. G., R. S.
- Ieškovas
- R.O. S., V. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R.O. S. ir V. S. ieškinį atsakovams I. J. Š., D. D., V. R., A. G., R. S. ir atsakovių I. J. Š. ir D. D. priešieškinį ieškovams dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus A. D. ir J. D., bei tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinės žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė, S. Z. ir N. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pareiškė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavo nustatyti, kad pagal ieškovų pateiktą projektą (toliau nutartyje – projektas) turi būti vykdomas žemės sklypo (teismo pastaba - 86 m² žemės sklypo, besiribojančio su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), sklypais (toliau – žemės sklypas)), formavimas ar pertvarkymas.
2. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
2.1. Ieškinyje nurodė, kad V. S. ir R. O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1973 m² ploto. M.A. S., R. S., V. R., I. J. Š., A. G. ir tretiesiems asmenims S. Z. bei N. B., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 954 m² ploto. Tretiesiems asmenims A. D. ir J. D. (iki teisių perėmimo - A. D.), nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, 448 m² ploto. Tarp ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs 86 m² valstybinis žemės ploto sklypas, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais.
2.2. Ieškovai ir iki teisių perėmimo trečiasis asmuo A. D., 2016 m. sausio 7 d. sudarė teisių perleidimo sutartį, kuria teisių perleidėja A. D., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su įsiterpusia laisvos valstybinės žemės dalimi perleido ieškovams visas teises į formuojamą ar pertvarkomą žemės sklypą pagal pridedamus Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos R. R. patvirtintus 2015 m. lapkričio 24 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus Nr. A648-626/15(2.14.2.12-MP8.). Pasirašius šią teisių perleidimo sutartį ieškovai įgijo teisę įsigyti besiribojančio su trečiojo asmens A. D. priklausančio sklypo įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo dalį. Šią aplinkybę patvirtina pridedama 2016 m. sausio 7 d. teisių perleidimo sutartis. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovo lėšomis bei užsakymu matinininkas, M. K. atliko žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. 2016 m. liepos 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius patikrino įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu sklypu (duomenys neskelbtini) projektą. Pateiktiems projekto sprendiniams pritarta. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 25 d. atliko žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjo, matininko M. K., pateikto projekto patikrinimo aktą. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Patikrinus sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatyta, kad parengtam projektui pritarė ne visi žemės sklypo savininkai, t.y. nėra bendrasavininkų V. R., R. S., M. A. S., G. Š. ir A. G. raštiškų pritarimų projekto sprendiniams.
2.3. Atsakovai elektroniniu paštu pateikė 2 pasiūlymus priimtinus atsakovams. Abu pateikti pasiūlymai nėra teisiškai pagrįsti, teisėti bei priimtini ieškovams. Pirmajame pateiktame atsakovų variante matyti, jog žemės sklypo riba turėtų būti įsiterpusį žemės sklypą padalijant pusiau lygiomis dalimis, tačiau tokiu projektu atsakovai siekia, jog jiems atitektų didesnė valstybinio žemės sklypo dalis negu priklauso. Antrajame pateiktame atsakovų variante matyti, jog žemės sklypo riba turėtų būti išilgai dalinant įsiterpusį žemės sklypą, tačiau toks variantas ieškovams ekonomiškai nenaudingas, nepagrįstas bei itin brangus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai I. J. Š. (iki teisių perėmimo - G. Š.) ir D. D. (iki teisių perėmimo – M. A. S.) pateikė 2017 m. birželio 8 d. patikslintą priešieškinį ir atsiliepimą, kuriuo su ieškovų pareikštais reikalavimais nesutiko ir pareiškė reikalavimą - nustatyti, kad žemės sklypo (teritorijos) formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal atsakovių pateiktos siūlomos žemės sklypų pertvarkymo schemos M 1:500, parengtos VĮ Valstybės žemės fondo, sprendimus. Atsakovų teigimu, ieškovų pateikto projekto sprendiniai neatitinka norminio reglamentavimo, pažeidžia atsakovų ir kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų interesus, yra neracionalūs, dėl ko ieškovų pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas, o toliau leista vykdyti šių žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal atsakovių rengiamą projektą.
4. Patikslintas priešieškinis grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:
4.1. Teisių perleidimo sutarties ieškovai su trečiuoju asmeniu sudaryti neturėjo teisinio pagrindo ir dėl to, kad 2016 m. sausio 7 d. trečiasis asmuo A. D. realiai neturėjo (neturi) jokios materialios teisės, kuri galėtų būti perduota teisių perleidimo sutartimi. 2015 m. spalio 21 d. priimtas įsakymas Nr. A30-3092 sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teises, todėl asmuo neįgijo jokios materialiosios teisės iki galutinio sprendimo teritorijų planavimo procedūroje priėmimo, kas taip pat patvirtina aukščiau išdėstytus argumentus, kad ieškovų minima teisių perleidimo sutartis teritorijos formavimo ir pertvarkymo procese yra negalima.
4.2. Patenkinus ieškovų reikalavimą ir pertvarkius žemės sklypus pagal ieškovų siūlomą tvarką, daugiabučio namo gyventojams naudotis prijungta žemės sklypo dalimi, kuri būtų aptverta iš trijų pusių aukštomis tvoromis (iš (duomenys neskelbtini) pusės netgi pastato dalimi), taip dirbtinai sukuriant „kišenę“, būtų visiškai nepatogu, o atsakovų naudojimasis šia sklypo dalimi būtų sudėtingas.
4.3. Yra poreikis daugiabučio namo žemės sklype įrengti įvažiavimą ir patogią naudojimui automobilių stovėjimo aikštelę, išsaugant galimybę dalį žemės sklypo skirti žaliajai, namo gyventojų poilsio laisvo laiko leidimo zonai, kaip tai yra pavaizduota pateikiamame brėžinyje Nr. 3. Tokia galimybė yra tik padalinus (pertvarkius) laisvą valstybinės žemės plotą pagal Atsakovių siūlomą formavimo ir pertvarkymo variantą. Tuo tarpu tokios galimybės realiai nėra, jei laisvas valstybinės žemės sklypas būtų padalintas pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo pertvarkymo variantą.
Atsiliepimas
5. Ieškovai atsiliepimu su priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kas dalyvauja valstybinės žemės išpirkimo procese, projektui pritarti turi visi žemės sklypų savininkai. Šiuo atveju ieškovų iniciatyva parengtam planui pritarė tik tretieji asmenys, o atsakovai plane pasirašyti atsisakė, dėl ko ieškovams teko kreiptis į teismą su reikalavimu nustatyti, jog žemės sklypas butų formuojamas ir pertvarkomas pagal Ieškovų parengtą projektą.
6. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
6.1. Tarp ieškovų bei A. D. pasirašyta teisių perleidimo sutartis, kuria A. D. jai priklausančias teises į formuojamą ir pertvarkomą žemės sklypą perleido ieškovams. Be to, A. D. yra susipažinusi su parengtu planu ir jam pritarusi raštu, kas taip pat neabejotinai patvirtina, jog A. D. išpirkimo procese dalyvauja. A. D. pati dalyvauja valstybinės žemės išpirkimo procese, tačiau jai priklausančias (tiksliau priklausysiančias) materialiąsias teises ji perleido ieškovams.
6.2. Bylos dalykas nėra niekaip susijęs su ieškovų tvoros teisėtumo klausimu, todėl ieškovai neprivalo teikti jokių įrodymų dėl tvoros pastatymo teisėtumo.
6.3. Ieškovų siūlomame sklypo padalijimo variante, atsakovų vadinamoje „kišenėje“, galima įrengti automobilių parkavimo pavėsinę. Ieškovai ketina vykdyti namo šiltinimo darbus, dėl ko prie namo turės privažiuoti didelių gabaritų transporto priemonės, tačiau tai būtų įmanoma tik jeigu ieškovų žemės sklypas butų toje vietoje praplatintas.
6.4. Ieškovai neturi galimybės pasisakyti dėl atsakovų reikalavimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal jų parengtą projektą, jo atitikimo norminiams teisės aktams, kadangi ieškovai su tokiu projektu nėra susipažinę. Atsakovai turėjo pakankamai laiko imtis veiksmų tam, kad apgintų savo tariamai pažeistas teises, tačiau nieko nedarė.
Atsiliepimas
7. Atsakovai V. R. bei A. G. atsiliepimu sutiko, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas būtų vykdomas pagal ieškovų pateiktą projektą. Prašė atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jų.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį bei priešieškinį nurodė, kad:
8.1. NŽT žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Priimdama minėtus aktus inter alia vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A30-3092. Taigi, NŽT priimti administraciniai aktai yra išvestiniai iš Vilniaus miesto savivaldybės priimto teritorijų planavimo dokumento.
8.2. Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimo dokumentų derinimą ir gali pasisakyti dėl klausimų susijusių su įsiterpusio žemės sklypo formavimu atitinkamoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybė, rengdama galimai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. 2 projektą, turi informuoti visus asmenis, kurie įstatymų nustatytą tvarka ir sąlygomis turi teisę įsigyti minėtą įsiterpusį žemės sklypą, o pareiškus norą įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą visiems savininkams jo dydis būtų skaičiuojamas proporcingai pagal nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kraštinių ilgius. Atitinkamai, jei vienas savininkas atsisako, kitų savininkų dalys proporcingai padidėja. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės atsisakyti savo dalies konkretaus asmens naudai.
8.3. Teisę įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis bandyti įsigyti galimai įsiterpusį valstybinės žemės plotą turi visų trijų besiribojančių žemės sklypų savininkai. Kaip jau minėta, vienam iš jų atsisakius, kitų dalis proporcingai padidėja.
8.4. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus. Projekto tikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. K. parengtame ginčo projekte nurodytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalys (0,0050 ha ir 0,0036 ha) atitinkamai pagal besiribojančių žemės sklypų kraštinių ilgius (žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ribojasi dviem kraštinėm, kurių ilgių suma didesnė negu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kraštinė), todėl suformuoti skirtingų plotų žemės sklypai įsiterpusiame valstybinės žemės plote. Taigi, projekte nurodyti įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydžiai atitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimams. Konkrečius kraštinių ilgius skaičiuoja kompetentinga teritorijų planavimo institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Nacionalinė žemės tarnyba remdamasi savivaldybės pateiktais duomenimis priima atitinkamus administracinius aktus.
9. Tretieji asmenys Ieškovų pusėje, A. D. ir J. D., byloje pareiškė patikslintą savarankišką reikalavimą, kad valstybinio žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas būtų vykdomas pagal jų pridedamą schemą tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad sutartis yra negaliojanti.
10. Ieškovai sutiko su trečiųjų asmenų savarankišku reikalavimu, kadangi šių schema atitinka ieškovų interesus tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad žemės sklypas negali būti formuojamas ir pertvarkomas pagal ieškovų pateiktą planą.
Atsiliepimas
11. Atsakovės nesutiko su trečiųjų asmenų savarankišku reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tretieji asmenys pareikštu procesiniu dokumentu prašo tenkinti jų savarankišką reikalavimą tik tokiu atveju, kai teismas netenkins ieškovų pareikšto ieškinio, kas, atsakovų vertinimu, neatitinka savarankiškų reikalavimų esmės pagal CPK 46 straipsnio nuostatas.
12. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais:
12.1. Kadangi nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra pateikusi išvadą Nr. FPA-1143-(8.30), kurioje konstatavo, jog pritartina teikimui tvirtinti projektą su sąlyga, kai bus gauti visų bendraturčių raštiški pritarimai dėl parengto projekto arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas, laikytina, kad visi įstatymuose numatyti reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo srityje yra įgyvendinti.
12.2. Gavus visų bendraturčių raštiškus pritarimus dėl parengto projekto arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija tvirtins žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovų R. O. S. ir V. S. patikslintą ieškinį, atsakovių I. J. Š. ir D. D. priešieškinį bei trečiųjų asmenų ieškovų pusėje A. D. ir J. D. savarankišką reikalavimą atmetė.
14. Nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl 86 m² valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais, formavimo ir pertvarkymo.
15. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės ir NŽT atstovės nurodė, jog jiems nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad A. D. buvo perleidusi savo teisę įsigyti žemės sklypo dalį. Žinant tokias aplinkybes, jos būtų vertinamos kitaip, nes toks teisių perleidimas nėra galimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir ieškovai nurodė, jog aiškinamajame rašte matininkas M. K. pažymėjo, kad A. D. projekto rengime nedalyvauja, nors turėjo nurodyti, jog ji savo būsimos nuosavybės teisės į žemės sklypą atsakanti ieškovų naudai. Taigi, dėl nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal tokį ieškovų pateiktą projektą negali būti vykdomas žemės formavimas , todėl patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka su projektu ir gavo Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (CPK 176 – 178 str.). Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovės nurodė, kad nesilaikė projektų rengimo ir tvirtinimo tvarkos, nes ŽPDRIS sistemoje jau buvo užregistruotas ieškovų prašymas. Kita vertus, savivaldybės ir NŽT atstovai patvirtini, kad negalint užregistruoti savo prašymo, atsakovės ir tretieji asmenys turėjo ir vis dar turi teisė savarankiškai pareikšti reikalavimą dėl projekto ir pateikti jį tiesiogiai organizatoriui. Kadangi atsakovės to nepadarė, teismas sprendė, kad atsakovės nesilaikę nustatytos projektų rengimo ir tvirtinimo tvarkos, todėl pagal pateiktą projektą negali būti vykdomas žemės sklypo formavimas, todėl priešieškinis atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai sprendimu atmesti, todėl trečiųjų asmenų reikalavimas negali būti tenkintinas, nes jis betarpiškai susijęs su ieškovų reikalavimu ir yra nukreiptas šių naudai. Be to pažymėjo, kad byloje nėra duomneų, kad tretieji amsneys laikėsi taisyklėse reglamentuotos projketo rengimo ir tvirinimo tvarkos. Tokios tvarkos tretieji asmenys nesilaikė ir po NŽT ir Savivaldybės atstovų teisme duotų paaiškinimų dėl galimybės pateikti prašymą dėl projekto rengimo organizavimo.Taigi, teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliantė I. J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovių I. J. Š. ir D. D. priešieškinys, bei šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat, priteisti iš ieškovų V. S. ir R. O. S. atsakovės I. J. Š. naudai visas partirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
19.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas visiškai formaliais pagrindais atmetė atsakovių pareikštą patikslintą priešieškinį. Realiai atsakovėms nebuvo suteikta teisė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jų parengtų projektų įvertinimo atitikimui teisės aktų reikalavimams bei užkirto kelią atsakovėms bei kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams pateikti bylos išsamiam ir nešališkas išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetant patikslintą priešieškinį teismas visiškai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, dėl jų visiškai nepasisakė, nevertino atsakovių pateikto projekto racionalumo, patogaus naudojimo, proporcingumo aspektais, dėl siūlomo teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto atitikimo (ar neatitikimo) šiems kriterijams skundžiamame sprendime nepateikė jokių motyvų (argumentų), tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, priėmė sprendimą iš esmės be motyvų, kas pripažintina absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.
Atsiliepimas
19.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmetamas atsakovių reikalavimas, užkirstu kelią atsakovėms ateityje kreiptis į teismą su prašymu leisti toliau vykdyti teritorijos formavimą ir pertvarkymą pagal jų siūlomą tvarką, nes toks teismo sprendimas įgytų res judicuta galią su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis. Taigi tokiu sprendimu iš esmės yra užkertamas kelias ateityje atsakovėms teisminiu keliu ginti savo interesus dėl teritorijos pertvarkymo pagal jų siūlomą ginčo teritorijos pertvarkymo variantą, būdą, tvarką.
19.3. Teikiant šį apeliacinį skundą atsakovė negali pasisakyti ir neišdėstyti savo argumentuotos pozicijos dėl jos pateiktų teritorijos planavimo ir formavimo sprendinių racionalumo, patogaus naudojimo, proporcingumo, šalių teisių užtikrinimo aspektais, kadangi apie tai nėra kalbama skundžiamame sprendime, todėl šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas nepatenka į šios nagrinėjamos bylos apeliacinio proceso ribas.
19.4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, iš esmės atsisakė tirti ir vertinti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė, neišdėstė jokių motyvų, pozicijos bylai išsamiam ir teisingam išnagrinėjimui svarbiais aspektais, dėl ko pripažintina, kad teismas, tik formaliu pagrindu atmesdamas atsakovių patikslintą priešieškinį, šioje dalyje neatskleidė bylos esmės bei priėmė nemotyvuotą sprendimą. Tokie pirmosios instancijos teismo pažeidimai negali būti visiškai pašalinti apeliaciniame procese, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai apribota proceso šalių teisė į apeliaciją dėl bylos įrodymų, susijusių su siūlomų teritorijos pertvarkymo sprendinių racionalumu, patogiu naudojimu ir kt., vertinimu.
Atsiliepimas
19.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tiek atsiliepime, priešieškinyje, tiek priešieškinio patikslinime, yra pažymėta, kad VĮ Valstybės žemės fondo specialistai, į kuriuos atsakovė kreipėsi dėl projekto parengimo, paaiškino, kad projekto derinimas, viešinimas, tikrinimas užima apie 6 mėnesius, o pasibaigus 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžiui savivaldybės atstovė teigė, kad išimtinės skubos tvarka tokios procedūros trunka ne mažiau nei tris mėnesius. Taigi akivaizdu, kad per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio iki 2018 m. lapkričio 28 d. vykusio teismo posėdžio, kuomet buvo sakomos baigiamosios kalbos, ar iki 2018 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimo paskelbimo atsakovės neturėjo objektyvios galimybės teismui pateikti suderintą, išviešintą, patikrintą teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovės nepasinaudojo šiuo siūlymu, bei neteisėtai vienu formaliu pagrindu atmetė atsakovių pareikštą patikslintą priešieškinį.
19.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovių priešieškinį, iš esmės konstatavo, kad atsakovių siūlomas teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektas nėra suderintas, patikrintas atitinkamų valstybės institucijų. Iš to galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovių priešieškinio netenkino, iš esmės nustatęs priešieškinio dalyko trūkumą. CPK numato atitinkamus teismo veiksmus ir procedūrą šalinant procesinio dokumento (taip pat ir šalies reiškiamo dalyko ar jo pagrindo) trūkumus, t.y. teismas, nustatęs priešieškinio dalyko trūkumą (tarkime reikalavimo nekonkretumą ar įgaliotų institucijų privalomų veiksmų atlikimą patvirtinančių duomenų nebuvimą ir pan.) pirmiausia turi nustatyti adekvatų terminą tokiam trūkumui ištaisyti, o šaliai tokio trūkumo neištaisius toks šalies procesinis dokumentas paliekamas nenagrinėtu, o ne priimamas sprendimas tokį reikalavimą atmesti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
21.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keliems savininkams - 31 kv. m V. R., 31 kv. m A. G., 268 kv. m M. A. S., 150 kv. m G. Š., 110 kv. m S. Z. ir N. B., 147 k. m R. S., 217 kv. m Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. ir R. O. S.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso A. D..
21.2. Vilniaus miesto savivaldybė rengdama galimai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. 2 projektą turi informuoti visus asmenis, kurie įstatymų nustatytą tvarka ir sąlygomis turi teisę įsigyti minėtą įsiterpusį žemės sklypą, o pareiškus norą įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą visiems savininkams jo dydis būtų skaičiuojamas proporcingai pagal nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kraštinių ilgius. Atitinkamai, jei vienas savininkas atsisako, kitų savininkų dalys proporcingai padidėja. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės atsisakyti savo dalies konkretaus asmens naudai. Tokios pat išvados priėjo ir pirmosios instancijos teismas, todėl su šiais argumentais nėra pagrindo nesutikti.
21.3. Taisyklės aiškiai reglamentuoja tvarką siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1-13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
21.4. Taisyklių 56 punkte numatyta, kad kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje (2.6. - kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo) nurodytu atveju (išskyrus, kai projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti projektą Taisyklių 47-48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su Įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais. Taigi, įstatymo leidėjas nėra numatęs sutrumpintos formavimo ir pertvarkymo procedūros, jį patvirtinant teisminių keliu, vadinasi visi projektai be išimties turi būti derinami tiek savivaldybės administracijos, tieks Nacionalinės žemės tarnybos.
21.5. Apeliantei viso proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas, todėl motyvai, kad apeliantė nežinojo ar jai tinkamai nebuvo išaiškinti formavimo ir pertvarkymo procedūra negali būti laikomi pagrįstais. Taip pat kritiškai vertintini Apeliantės teiginiai, jog „VĮ Valstybės žemės fondo specialistai pasikonsultavę su NŽT specialistais, patvirtino, kad jų parengtas <...> teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinys - siūloma žemės sklypų pertvarkymo schema M 1:500 atitinka planavimo dokumentams keliamus reikalavimus ir teisminiame ginče turi vienodą galią, kaip iri ŽPDRIS sistemoje parengtas Projektas“, kadangi kaip ir buvo nurodyta aukščiau, teisės aktai reglamentuojantys formavimo ir pertvarkymo procedūrą nenumato, jog projektas gali būti patvirtintas nesilaikant numatytos derinimo tvarkos.
22. J. D. ir A. D. atsiliepime prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
23. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
23.1. Atsakovių priešieškinio tenkinimas akivaizdžiai pažeistų J. D. ir A. D. teises ir teisėtus interesus, nes jų parengtoje schemoje jiems priklausanti išsipirkti valstybinio žemės sklypo dalis yra nepažymėta. Atsakovės kategoriškai laiko, jog J. D. ir A. D. valstybinio žemės sklypo išpirkimo procese nedalyvauja vien dėl to, jog močiutė A. D. sudarė sutartį su ieškovais. Atsakovės piktnaudžiauja susidariusia situacija, A. D. nepatyrimu sudarinėjant sutartis ir neteisėtai siekia įgyti didesnę valstybinio žemės sklypo dalį nei jiems priklausytų įgyti J. D. ir A. D. dalyvaujant valstybinio žemės sklypo išpirkimo procese. Atsakovių pozicijos tenkinimas iškreiptų interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, bei procese dalyvaujančios šalys tolimesnius sklypo dalinimo klausimus turi spręsti derybomis.
24. Vilniaus miesto savivaldybė administracijos teisės departamentas atsiliepime prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes.
25. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
25.1. Atitinkamai buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, kuris 2015 m. gruodžio 18 d. išdavė Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentui projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SFP-75-(14.49.36.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“.
25.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. SFP-429-(14.49.36.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ derino matininko M. K. parengtą žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. 2016 m. liepos 25 d. Nacionalinė žemės tarnyba surašė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1143-(8.30), kuriame pateikta išvada, jog pritartina teikimui tvirtinti projektą su sąlyga kai bus gauti visų bendraturčių raštiški pritarimai dėl parengto projekto arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punktas).
25.3. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos Teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodė, jog Taisyklės aiškiai reglamentuoja tvarką siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 19 punkte įtvirtinta nuostata, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1-13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovės nurodė, kad nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka su projektu ir negavo Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nes to padaryti negalėjo dėl ieškovų iniciatyva jau ŽPDRIS sistemoje užregistruoto prašymo. Akcentuotina, kad atsakovės ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, dėl projekto turėjo ir vis dar turi teisę pateikti prašymą tiesiogiai organizatoriui, tačiau bylos nagrinėjimo metu, net ir sužinojusios apie šią galimybę, atsakovės to nepadarė.
25.4. 2019 m. vasario 28 d., t.y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo padavimo, apeliantė I. J. Š. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (reg. Nr. A647- 267/19) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Gavus minėtą prašymą, bus vertinamas jo atitikimas teisės aktų reikalavimams ir vykdomas derinimas su kitomis atsakingomis institucijomis.
26. V. S. ir R. S. atsiliepime prašo atmesti I. J. Š. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą, bei priteisti iš I. J. Š., V. S. ir R. O. S. naudai lygiomis dalimis atstovavimo išlaidas.
27. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
27.1. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji bandė kreiptis dėl išvados gavimo ir jai jos nepavyko gauti. Maža to, atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog administracinėje teisėje leidžiama tai, kad yra įtvirtinta įstatyme, o jokiame įstatyme nėra numatyta, jog tam tikrais atvejais projekto derinimo stadiją būtų galima praleisti. Tai reiškia, kad atsakovei turėjo būti gerai žinoma ir neabejotina, jog projekto derinimas Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniame padalinyje yra būtina stadija ir tik gavus išvadą dėl projekto atitikties teisės aktų reikalavimams bei tikslingumo tvirtinti projektą, toks reikalavimas, kokį pareiškė atsakovė, gali būti reiškiamas teisme. Taigi, atsakovės reikalavimas buvo atmestas pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurių formaliems pagrindams prilyginti negalima, nes teismas nėra minėtas išvadas teikianti institucija, t.y. tam yra reikalingos specialios žinios ir kompetencijos.
27.2. Atsakovei net keletą kartų buvo sudarytos sąlygos gaut ir pateikt į bylą reikšmingus įrodymus ir dokumentus, tačiau savo teisėmis ji sąmoningai nesinaudojo, galimai tam, kad užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą. Tai patvirtina aplinkybės, jog byla yra nagrinėjama nuo 2016 m., buvo daugybė posėdžių, kuriuose atsakovė buvo atstovaujama profesionalo teisininko, taip pat buvo kreiptasi į profesionalius matininkus, kurie turėjo atlikti tam tikrus veiksmus rengiant projektą, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsakovei buvo pasiūlyta kreiptis dėl projekto derinimo tiesiogiai į savivaldybę, tačiau atsakovė tokia galimybe nepasinaudojo.
27.3. Teismas neturėjo nei galimybių, nei pareigos įpareigot šalis atlikti atitinkamus veiksmus tam, kad būtų galėjęs nagrinėt šalių pateiktus projektus iš esmės. Nesilaikymas teisės aktų reikalavimų yra pagrįsta priežastis atsisakyti tenkinti reikalavimus, nes teismas negali būt institucija, pateisinanti teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Šalims buvo sudarytos galimybės tinkamai įgyvendint savo teises, o to nepadarius, pačioms šalims tenka atsakomybė dėl to. Atsakovės reikalavimas šiuo metu yra atmestas ne dėl to, jog buvo tikrintas jos parengtos schemos turinys ir nustatyta, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, o dėl to, jog ji nesilaikė teisės aktų keliamų reikalavimų, taikomų projekto rengimui, kitaip sakant, atsakovė norėjo „peršokt“ kelias projekto rengimo stadijas, kas nėra teisėta pagal galiojančius teisės aktus ir toks elgesys negalėjo būt pateisintas teismo sprendimu.
27.4. Teismas turėjo pareigą pasisakyt dėl ginčo esmės, kas ir buvo padaryta. Teismui motyvuotai nurodžius argumentus, sudarančius pagrindą atmesti atsakovės reikalavimą, teismui buvo neprivalu pasisakyt dėl atsakovės kitų nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės ir netgi procedūrinės teisės normas, todėl detalus teismo nepasisakymas dėl kiekvieno argumento ar įrodymo nesudaro pagrindą naikint priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. S. ir R. O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1973 m² ploto. M. A. S., R. S., V. R., I. J. Š., A. G. ir tretiesiems asmenims S. Z. bei N. B., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 954 m² ploto. Tretiesiems asmenims A. D. ir J. D. (iki teisių perėmimo - A. D.), nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, 448 m² ploto. Tarp ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs 86 m² valstybinis žemės ploto sklypas, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais.
31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 21 d. direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-3092 buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 3461 m² teritorijos, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
32. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti, jog pagal pateiktą projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, bei priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė nustatyti, kad laisvos valstybės žemės sklypo (teritorijos) formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal kartu su priešieškiniu pateiktos siūlomos žemės sklypų pertvarkymo schemos M1:500, parengtos VĮ Valstybės žemės fondas, sprendinius ir priteisti ieškovų, atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovų R. O. S. ir V. S. patikslintą ieškinį, atsakovių I. J. Š. ir D. D. priešieškinį bei trečiųjų asmenų ieškovų pusėje A. D. ir J. D. savarankišką reikalavimą atmetė.
34. Atsakovė I. J. Š. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl priešieškinio atmetimo, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
35. Apeliantė nurodė, kad sprendimu iš esmės yra užkertamas kelias ateityje atsakovams kreiptis į teismą ginant savo teisėtus interesus dėl teritorijos pertvarkymo pagal siūlomą ginčo teritorijos projektą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad šiuo atveju V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, jog atsakovams nėra užkirtas kelias ateityje kreiptis į teismą ginant savo teisėtus interesus dėl teritorijos pertvarkymo pagal siūlomą ginčo teritorijos projektą, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį ne dėl pačio projekto turinio neatitikimo įstatymams, o dėl to, jog atsakovai nesilaikė reikalavimų, taikomų projekto rengimui.
36. Pažymėtina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), aiškiai reglamentuota tvarka siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog apibendrinus teisinį reglamentavimą, matyti, jog įstatymų leidėjas nėra numatęs sutrumpintos formavimo ir pertvarkymo procedūros, jį patvirtinant teisminiu keliu, todėl visi projektai be išimties turi būti derinami tiek su savivaldybės administracija, tiek su Nacionaline žemės tarnyba.
37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovėms nebuvo suteikta teisė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jų parengtų projektų įvertinimo atitikimui teisės aktų reikalavimams bei buvo užkirstas kelias atsakovėms bei kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams pateikti bylos išsamiam ir nešališkas išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, nes ši byla teisme nagrinėjama nuo 2016 m. lapkričio 22 d., t.y. daugiau nei tris metus. Tai reiškia, kad atsakovės turėjo protingą terminą atlikti išankstines procedūras, bei pateikti projektą tvirtinti įgaliotoms projektų tikrinimą atlikti institucijoms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės buvo atstovaujamos profesionalaus teisininko, konsultavosi su profesionaliais matininkais, todėl turėjo ar galėjo žinoti apie projektų tvirtinimui taikomas procedūras. Akcentuotina, kad atsakovai dėl projekto turėjo teisę pateikti prašymą tiesiogiai organizatoriui, tačiau bylos nagrinėjimo metu, net ir sužinojusios apie šią galimybę, to nepadarė. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovėms buvo pasiūlytą kreiptis į atitinkamas institucijas ir įgyvendinti taisyklių reikalavimus, tačiau kaip teisingai pažymėta atsiliepimuose į apeliacinį skundą, atsakovės jokių veiksmų iki sprendimo priėmimo neatliko, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog jai nebuvo suteikta teisė kreiptis į institucijas dėl parengtų projektų įvertinimo, atitikimo įstatymams ar buvo užkirstas kelias pateikti dokumentus į bylą.
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atmesti jos reikalavimus. Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šio instituto, nes atsakovės nesiekė kreiptis su projektu į savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą dėl projekto patvirtinimo ir atitikties įstatymų reikalavimams patikrinimo. Taip pat, termino trūkumams ištaisyti nustatymas būtų neveiksmingas, nes jis netrukdo bylos nagrinėjimui ir nesudaro pagrindo dėl tokio tariamo trūkumo nepašalinimo atsisakyti priimti procesinį dokumentą arba palikti jį nenagrinėtą.
39. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
40. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos sprendimui panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas nustatančias tvarką Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui ir tvirtinimui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dalyje dėl priešieškinio atmetimo, kuris paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Vadovaujanti CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
42. Nagrinėjamu atveju V. S. ir R. S. pateikė teismui įrodymus, jog advokatui sumokėjo 510 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui. Pažymėtina, kad atmetus apeliacinį skundą ir atsižvelgus į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio, V. S. ir R. S. lygiomis dalimis iš apeliantės I. J. Š. prieistina 510,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. po 255,00 Eur kiekvienam.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš I. J. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) V. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 255,00 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš I. J. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) R. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 255,00 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.