- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 1-140-733/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-01129-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Nukentėjusysis
- V. O.
- Kaltinamasis
- V. O.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), teistas 2013-11-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., taikant BK 63 str. 4 d. – laisvės apribojimu 9 mėn., taikant BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, nuosprendis įsiteisėjo 2013-12-17, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. gruodžio 14 d., apie 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, V. O. tyčia kumščiu trenkė sutuoktinei V. O. į veidą ir du kartus ją pastūmė, dėl ko ši griūdama patyrė galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos srityje ir muštinę žaizdą pakaušio srityje, sukėlusius nukentėjusiajai V. O. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. O., apklaustas teisme, dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su V. O. gyvendami santuokoje, tvarkydami bendrą šeimos ūkį nusprendė gyventi atskirai, dėl ko jie nusipirko kitą namą tame pačiame (duomenys neskelbtini) mstl. ir V. O. jame apsigyveno. 2013 m. gruodžio 14 d., apie pietus pas jį atvykusi žmona V. O. norėjo pasiimti ir išsinešti daiktus, priklausančius jiems abiems, tačiau to daryti jai neleido, dėl ko tarp jų kilo konfliktas, kurio metu susinervinęs vieną kartą delnu ar kumščiu, tiksliai neprisimena, sudavė V. O. per veidą, varydamas ją lauk iš namo, kuriame jis gyvena, teritorijos, pastūmė V. O., kuri atbula nuvirto ant užpakalio, o po to dar kartą ją pastūmė, kai ši atsikėlusi stumtelėjo jį. Antrą kartą pastumta V. O. atsitrenkė į tvorą ir nugriuvo ant nugaros. V. O., kuri žadėjusi jį „pasodinti“ konflikto metu klykė, šaukė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, o suprasdama, kad jo neįveiks sėdo ant dviračio ir nuvažiavo namo. Pripažįsta, kad vykusio konflikto metu keikėsi ir jis, tačiau teigia, jog susinervinęs savęs nebevaldė. Neigia sudavęs V. O. metaliniu strypu du kartus į galvą ir vieną kartą per rankos plaštaką, nes tokio daikto rankoje neturėjo. Tvirtina, kad konfliktą vykusį gatvių sankryžoje prie jų namo vartelių matė ir girdėjo kaimynė V. Po šio įvykio su nukentėjusiąja žmona susitaikė.
Kaltinamasis V. O. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir nurodė, kad žmonai V. O. konflikto metu, kurį ji pradėjo, inkriminuotų smūgių metaliniu strypu į veidą, per rankos plaštaką ir kumščiu į veidą nesudavė, o tik varydamas V. O. šalin nuo namo, kuriame jis gyvena, teritorijos vartelių supykęs ją pastūmė, dėl ko ši nugriuvo ant užpakalio, po to jai atsistojus ir tapus agresyviai dar kartą ją iš pykčio nuo savęs pastūmė ir ši nugriuvo ant nugaros prie metalinės tvoros, į kurią galėjo susižaloti galvą. Konflikto metu pašalinių asmenų nebuvo. (b.l. 60, 64, 65).
Nukentėjusioji V. O., apklausta teisme, parodė, kad su V. O. gyvena santuokoje, tik atskiruose namuose tame pačiame kaime. 2013 m. gruodžio 14 d., apie 12 val. 30 min. atėjusi pas V. O. pasikalbėti dėl paimto arklio šis jos neįsileido pro vartus į namo teritoriją, dėl ko gatvių sankryžoje šalia V. O. tvoros tarpusavyje susikivirčijo, abu pradėjo stumdytis. V. O. pastūmė ją 3-4 kartus, iš kurių du kartus griuvo. Pirmą kartą, V. O. ją sugriebęs už krūtinės papurtė ir parvertė ant žolės, o antrą kartą V. O. pargriauta pajuto, kad nuo galvos viršugalvio bėga kraujas, kruvinai prakirstas pirštas. Mano, kad galvą susižalojo griuvimo metu atsitrenkusi į tvoros strypą. Konflikto metu V. O. rankose jokių daiktų, tame tarpe ir metalinio strypo, nematė ir jai nebuvo užsimota bei suduota. Su V. O. ji kalbėjo pakeltu tonu, nesikeikė. Nuėjusi pas kaimynę A. Š. apie įvykį pranešė policijai.
Vėliau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. O. po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi, o pirmieji teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai – neteisingi ir nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, prie V. O. namų už tvoros gatvės pusėje prie vartelių V. O. berods du kartus sudavė jai į veidą virš kairiojo antakio ir strypu trenkė į viršugalvį. Policijos pareigūnams pranešė, kad jai strypu sudavė keturis smūgius, nors jų neskaičiavo, į galvą. Be to, būdama afekto būsenoje pareigūnams neteisingai nurodė, kad važiuojant į parduotuvę buvo užpulta V. O., kai tuo tarpu ji važiavo ne į parduotuvę, o pas V. O. paklausti dėl ko šis paėmė arklį. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes V. O. jai padarytą žalą atlygino. Su V. O. susitaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. O. nurodė, kad pirminėje apklausoje, tą pačią dieną po įvykio, nurodė, kad 2013 m. gruodžio 14 d., 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje važiuojant dviračiu į parduotuvę prie jos privažiavęs sutuoktinis V. O., su kuriuo kartu negyvena, bet santuokos nėra nutraukusi, ir nieko nesakęs metaliniu strypu sudavė keturis kartus per galvą ir vieną kartą kumščiu į veidą bei atėmė iš jos dviratį (b.l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėse apklausose nukentėjusioji V. O. nurodė, kad 2013 m. gruodžio 14 d., apie 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje važiuodama dviračiu į parduotuvę pamatė atbėgantį sutuoktinį V. O., kuris sugriebęs jai už rankų pareikalavo atiduoti pirštines ir du kartus ją stumtelėjo, tačiau ji nenugriuvo. Pastebėjusi V. O. rankoje metalinį strypą paleido dviratį ir atsitūpusi rankomis užsidengė galvą. Tūpdama atsiklaupė, bet galvos nesusitrenkė. Tada V. O. be jokios priežasties ir be jokio perspėjimo turėtu metaliniu strypu du kartus sudavė jai per galvą, vieną kartą per rankos plaštaką ir kumščiu vieną kartą smogė į veidą. Tupėdama išgirdo kaip kažkas ėmė šaukti ir tuomet V. O. pasiėmęs jos dviratį nuvažiavo. Po to nubėgusi pas kaimynę A. Š. ir iš jos telefono išsikvietė policijos pareigūnus. Konflikto metu pašalinių asmenų nematė (b.l. 19, 20, 23).
Nukentėjusioji V. O., ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus, duotus vėlesnėse apklausose, patvirtino akistatoje su kaltinamuoju V. O. (b.l. 22).
Šalies argumentai
Iš 2013-12-14 protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji V. O. pasirašytame pareiškime nurodė, jog 2013 m. gruodžio 14 d., apie 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje jai važiuojant dviračiu prie jos dviračiu privažiavo V. O., kuris be jokios priežasties 0,5 m ilgio metaliniu strypu keturis kartus sudavė per galvą ir vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarymas sužalojimą, o po to iš jos atėmė 80 Lt vertės dviratį (b.l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūrylės išrašų matyti, kad 2013 m. gruodžio 14 d., 13 val. 19 min. V. O. telefonu pranešė policijai, kad prieš 15 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje ją sumušė vyras V. O., kuriam teismo sprendimu uždrausta prie jos artintis. V. O. nurodė, kad jai metaliniu strypu sumušta galva, sužalotas pirštas (b.l. 6-9).
Iš 2014-01-02 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G11/14(03) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų V. O. medicininių dokumentų bei nurodomų, teisėsaugos nustatytų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, ekspertas pateikė šią išvadą: V. O. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos srityje, muštine žaizda pakaušio srityje. Minimus sužalojimus V. O. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas galvos vietas kietais bukais bukabriauniais daiktais/įrankiais. Muštinę žaizdą pakaušio srityje V. O. galėjo patirti ir griūdama bei atsitrenkdama galvos pakaušine sritimi į kietą paviršių. Pagal tyrimui pateiktuose medicininius dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją V. O. kūne išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos (kakta, pakaušio sritis). Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad minimus galvos sužalojimus V. O. patyrė 2013 m. gruodžio 14 d. iki 13, 14 val. (greitosios medicinos pagalbos iškvietimo laikas). Požymių pagal kuriuose būtų galima nustatyti konkretų žalojantį įrankį/daiktą, sužalojimų padarymo eiliškumą nėra. Neįtikėtina, kad šiuos sužalojimus V. O. galėjo pasidaryti pati. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, tiek dėl nurodytų sužalojimų visumos, tiek dėl kiekvieno sužalojimo atskirai V. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 29).
Liudytoja A. Š., kurios ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-06 duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad tikslios dienos neprisimena, kai pas ją į namus atėjo V. O. ant kurios veido matėsi kraujas ir kuri paklausta kas atsitiko paaiškino, jog gatvėje vyras jai metaliniu strypu trenkė per galvą. V. O. prašė leisti iš jos telefono paskambinti policijai.
Liudytoja Vanda O. G., apklausta teisme, parodė, kad O. yra to paties miestelio kaip ir ji gyventojai, su ji nebendrauja, nesipykta. Jokių konfliktų tarp O. nėra mačiusi.
Iš 2013-12-14 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Įvykio vietoje nusikaltimo pėdsakų, įrankių bei kitų daiktų nerasta ir nepaimta (b.l. 10-12).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo V. O. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis tyčiniais veiksmais 2013 m. gruodžio 14 d. nežymiai sužalojo V. O., yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis V. O. pripažįsta įvykio dieną naudojęs fizinį smurtą prieš žmoną V. O. suduodamas vieną kartą delnu ar kumščiu, tiksliai neprisimena, jai per veidą bei du kartus ją pastumdamas, dėl ko ši griūdama susižalojo, tačiau neigia sudavęs V. O. metaliniu strypu du kartus į galvą ir vieną kartą per rankos plaštaką, tvirtindamas, kad konflikto metu tokio daikto rankoje išvis neturėjo. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl konflikto pradžios ir smurtinių veiksmų sekos ir apimties yra nuoseklūs, neprieštaringi viso baudžiamojo proceso metu, todėl labiausiai tikėtini nei nukentėjusiosios V. O., kurios parodymai ne tik dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu pobūdžio, apimties, intensyvumo, bet ir dėl kitų įvykio aplinkybių (pvz. konflikto pradžios) buvo nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi, išskyrus tai, kad V. O. jai sudavė kumščiu į veidą. Juolab, kad teismo medicinos specialisto išvada iš esmės patvirtina kaltinamojo, o ne nukentėjusiosios parodymus. Liudytojos A. Š. ir V. O. G. patvirtino, kad nusikaltimo įvykio nematė. Liudytoja A. Š. patvirtino tik mačiusi nusikaltimo pasekmes – V. O. kruvinu veidu. Kitų asmenų, galėjusių matyti nusikaltimo įvykį, nėra. Inkriminuotame kaltinime nurodytas nusikaltimo įrankis – metalinis strypas nerastas, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis V. O. apskritai neigia konflikto metu su V. O. naudojęs kokius tai daiktus. Esant tokiai situacijai teismas nukentėjusiosios parodymus ištirtų įrodymų kontekste vertina kritiškai ir jais, kaip nepatikimais, remiasi tiek kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo vertinimu kaltinime inkriminuotos aplinkybės, kad V. O. tyčia sudavė sutuoktinei V. O. metaliniu strypu du kartus į galvą ir vieną kartą per rankos plaštaką, nėra įrodytos, todėl šalintinos iš kaltinimo.
V. O. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia kumščiu trenkdamas sutuoktinei V. O. į veidą ir du kartus ją pastumdamas, dėl ko ši griūdama patyrė galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos srityje ir muštinę žaizdą pakaušio srityje, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Viešosios tvarkos pažeidimas pagal kurį kaltinamasis išteisintinas
V. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, ir mušdamas nežymiai sužalojo savo sutuoktinę, t.y. 2013 m. gruodžio 14 d., apie 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, V. O. tyčia metaliniu strypu du kartus sudavė sutuoktinei V. O. į galvą, vieną kartą tuo pačiu strypu sudavė į rankos plaštaką ir vieną kartą pastarajai kumščiu sudavė į veidą, taip nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka. V. O. kaltinamas viešose vietose – (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tiksliau prie savo namo tvoros, smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešoji vieta, kaip nusikaltimo padarymo vieta, yra viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties požymis. Tačiau viešoji vieta ir viešoji tvarka nėra tapačios sąvokos. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį užtraukia tik tokie viešoje vietoje padaryti kaltininko įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai veiksmai, kurie sukėlė atitinkamas pasekmes – sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad savo veiksmais prieš nukentėjusiąją kaltinamasis būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nėra nustatytas nei vienas pašalinis asmuo, kuriam dėl kaltininko veiksmų kilo kokių nors nepatogumų ar buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo ritmas. Nenustačius, kad kaltininko veiksmai būtų turėję realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai, galutinis kaltininko veiksmų prieš nukentėjusiąją baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo padarytos veikos motyvų. Remiantis kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, darytina išvada, kad incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo asmeniniu pagrindu, dėl tarpusavio nesantaikos, pagarbos nebuvimo ir kitokių nesutarimų. Iš to seka, kad pagrindinis kaltininko nusikaltimo kėsinimosi objektas buvo ne viešoji tvarka, nepagarba aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, o žmogaus sveikata. Todėl įvertinus kaltininko tyčios turinį bei kilusias jo nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo V. O. veika dėl 2013 m. gruodžio 14 d. V. O. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, papildomai kaip idealioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina.
Esant šiai situacijai kaltinamasis V. O. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė V. O. civilinį ieškinį dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiosios V. O. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų (b.l. 33, 34, 37, 38). Kaltinamasis V. O. civilinio ieškinio ir žalos dydžio neginčija. Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-14 nukentėjusiajai V. O. dėl patirto sveikatos sutrikdymo VšĮ Šilutės ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 104,40 Lt (b.l. 35). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai V. O. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais V. O. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš V. O. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 104,40 Lt žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo V. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. O. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai padarė būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ir baustas administracine tvarka (b.l. 47-51, 53-55), padarytą žalą V. O. atlygino, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. O. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Kadangi V. O. naują nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos bausmės, todėl jam taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos bei prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėtina Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis ir skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė.
Kaltinamajam V. O. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
V. O. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusikaltimu padarytą 104,40 Lt žalą ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusikaltimu padarytą 104,40 Lt žalą ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
V. O. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. O. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 104,40 Lt (vieno šimto keturių litų 40 ct) žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.