- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-788-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37302-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų tėvų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), E. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), O. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jų tėvų – E. E. ir J. Ž.. Prašyme nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Tarnyba) 2018 m. lapkričio 19 d. iš VšĮ Centro poliklinikos gavo pranešimą, kad prieš nepilnametį O. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu „(duomenys neskelbtini), panaudotas fizinis smurtas (nugaroje stebimos delno dydžio mėlynės, nubrozdinimai). Tarnybos darbuotojams 2018 m. lapkričio 20 d. nuvykus nurodytu nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos adresu buvo bendrauta su tėvu J. Ž., motina E. E. bei mažamete A. Ž., (duomenys neskelbtini). Su nepilnamečiu vaiku O. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), pasikalbėti nebuvo galimybės, kadangi vaikas turi kompleksinę negalią – nekalba. Ant O. Ž. nugaros buvo matyti delno dydžio mėlynė bei nubrozdinimai. Motinos E. E. teigimu, sužalojimai atsirado vaikui sėdint sename vežimėlyje, kurio metalinės detalės buvo išsikišusios. Tačiau pastebėta, kad vežimėlis atrodė tvarkingas. Mažametė A. Ž. kosėjo, vaikščiojo basa, o atkreipus į tai tėvų dėmesį, kojinės vaikui nebuvo užmautos. Taip pat buvo pastebėta mėlynė ant A. Ž. kaktos. Tėvas J. Ž. nurodė, kad mergaitės dažnai mušasi tarpusavyje ir mėgsta šokinėti ant lovos. Tėvas J. Ž. susitikimo metu elgėsi agresyviai, įžeidinėjo ir žemino tarnybos darbuotojus. J. Ž. pripažino, kad dažnai konfliktuoja su sugyventine. Apsilankymo namuose metu fiksuota didžiulė netvarka, krūvose sukrauti drabužiai, skudurai, daiktai, žaislai, apsunkintas judėjimas kambariuose, lovos nepaklotos, mėtosi panaudotos servetėlės, sauskelnės, virtuvėje sudėti neplauti indai, jaučiasi nemalonus kvapas. Dėl įtariamo smurto buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55470-18 dėl galimai panaudoto fizinio smurto prieš nepilnametį vaiką O. Ž.. Pastebėta, kad motinai trūksta socialinių įgūdžių, ji grubiai elgiasi su sūnumi. Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atlikus nepilnamečio vaiko O. Ž. apžiūrą, nustatyta, kad mėlynės yra ne tik ant nugaros, šonkaulių srityje, bet ir ant žandikaulio, kojų. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai galimai naudoja fizinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus, tą pačią dieną (2018 m. lapkričio 20 d.) buvo bendrauta su Vilniaus lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracija, kuri nurodė, kad nepilnametė E. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), šią įstaigą lanko antrus metus, mažametė yra apleista, fizinio smurto nepastebėta, tačiau administracija pažymėjo, kad E. Ž. vieno užsiėmimo metu yra minėjusi, kad mama ją muša. Ugdymo įstaigoje tuo pačiu metu apsilankė nepilnamečių vaikų tėvas J. Ž., kuris nurodė, kad nepilnamečiais vaikais negalėtų pasirūpinti vienas, nes vaikai yra priklausomi nuo motinos. Nuėjus į vaikų grupę pastebėta, jog E. Ž. nosis yra apdraskyta, o kadangi ant A. Ž. galvos yra guzas, buvo nuspręsta nepilnamečius vaikus nuvežti apžiūrai į VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninę. Ligoninėje buvo nustatyta: O. Ž. nugaroje yra delno dydžio mėlynės, nubrozdinimai, A. Ž. galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, E. Ž. nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Siekiant apginti vaikų teises ir užtikrinti teisėtus jų interesus, buvo nustatytas antras grėsmės vaikams lygis ir vaikai paimti iš nesaugios aplinkos. Nepilnamečiai vaikai apgyvendinti saugioje aplinkoje: A. Ž. ir E. Ž. – Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, esančius Žolyno g. 47, Vilniuje, o O. Ž. – BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionate, esančiame Lakštingalų g. 7, Vilniuje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkino ir leido paimti O. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), E. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., (duomenys neskelbtini), iš tėvų E. E. ir J. Ž..
3. Iš byloje pateiktų duomenų visumos teismas sprendė, kad Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nustatytų grėsmės vaikų O. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) (turinčio specialiųjų poreikių), E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., (duomenys neskelbtini), saugumui, gyvybei ir (ar) sveikatai rizikos veiksnių, įskaitant tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo motinos smurto prieš O. Ž., į tai, kad ugdymo įstaigos darbuotojų, socialines paslaugas teikiančių specialistų paaiškinimais vaikai yra apleisti, namuose gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaikų saugumui, sveikatai ir/ar gyvybei, į tai, kad šeimai nepadėjo atvejo vadyba šeimoje, vaikų tėvai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kas lemia, kad abu vaiko atstovai negali apsaugoti vaikų nuo juos žalojančio elgesio, pakanka antram grėsmės lygiui konstatuoti.
4. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad vaikų tėvas pats nurodė, jog negali vienas pasirūpinti vaikais (nemoka užtikrinti specialių poreikių turinčio sūnaus O. būtinųjų poreikių patenkinimo (pvz., pagirdyti), o mažametę Arestą maitina motina. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjo darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės lygį ir laikinai paėmė nepilnamečius vaikus iš tėvų.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Suinteresuotas asmuo J. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas ir teismas nustatydamas Grėsmės vaikams lygį, rėmėsi prielaidomis dėl galimos grėsmės vaikų saugumui, gyvybei, sveikatai ir praėjusiais įvykiais, kurie šiuo metu neegzistuoja.
5.2. Apeliantas su vaikų motina E. E. smurto prieš vaikus nenaudoja. Nors jų gyvenimo sąlygos yra kuklios, tačiau visus savo vaikus myli ir siekia jiems sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas.
5.3. Mėlynės ir nubrozdinimai ant O. Ž. kūno atsirado jam judant sename neįgalumo vežimėlyje, dėl išsikišusių jo metalinių detalių, o ne dėl to, kad prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Dukros A. Ž. ir E. Ž. yra judrios, smalsios, dažnai pargriūna, susipeša tarpusavyje, dėl ko galimai buvo apdraskyta E. nosis, o ant A. galvos buvo guzas. Duomenų apie tai, kad vaikų motina E. E. buvo teista už smurtą prieš sūnų O. ar kitus vaikus teismui pareiškėjo nebuvo pateikta.
5.4. Apeliantas, kaip vaikų tėvas, vaikų paėmimo metu fiziškai galėjo pasirūpinti vaikais ir jų saugumu, dėl to nutartyje yra nepagrįstai nurodyta, kad jis pats nurodė, jog vienas negali pasirūpinti vaikais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus O. Ž., E. Ž. ir A. Ž. iš jų tėvų E. E. ir J. Ž. (apelianto), teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
10. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 4 dalį, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
11. Į bylą pateiktos 2018 m. lapkričio 22 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 1GL-1613, Nr. 1GL-1612, Nr. 1GL-1610, 2018 m. lapkričio 15 d. VšĮ Centro poliklinikos raštas, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 1609, medicininiai išrašai patvirtina, kad pagal 2018 m. lapkričio 19 d. tarnyboje gautą pranešimą iš VšĮ Centro poliklinikos dėl įtariamo smurto prieš nepilnametį vaiką O. Ž., kuris turi ir kompleksinę negalią (nekalba, serga epilepsija), Tarnyba 2018 m. lapkričio 20 d. lankėsi bute, esančiame adresu „(duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad bute gyvena E. E., J. Ž. ir jų nepilnamečiai vaikai A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), E. Ž., (duomenys neskelbtini), O. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), bei A. E., gimęs (duomenys neskelbtini) (pastarajam nustatytas pirmas grėsmės lygis). Apsilankymo namuose metu buvo didelė netvarka – krūvose sukrauti drabužiai, skudurai, daiktai, žaislai, apsunkintas judėjimas kambariuose, lovos nepaklotos, mėtėsi panaudotos servetėlės, sauskelnės, virtuvėje buvo sudėti neplauti indai, jautėsi nemalonus kvapas. Ant vaikų A., E., O. kūnų pastebėjus sumušimus, mėlynes bei nudrėskimus, Tarnybos specialistai kreipėsi į VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninę, kurioje atlikus nepilnamečių vaikų apžiūrą nustatyta: O. Ž. nugaroje yra delno dydžio mėlynės, nubrozdinimai, A. Ž. galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, E. Ž. nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 2-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55470-18 dėl smurto artimoje aplinkoje E. E. atžvilgiu. Vaikų motina E. E. 2013 m. yra teista už smurtą prieš sūnų O.. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams nuvykus į Vilniaus lopšelį-darželį „„(duomenys neskelbtini)“, kurį lanko E. Ž., į ugdymo įstaigą taip pat atvyko J. Ž. ir nurodė, kad jei vaikai bus paimti, jo sugyventinė išvyks į D. Britaniją, o vaikams nebus kam pasirūpinti. J. Ž. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams nurodė, kad nemoka pagirdyti O., gali tik jį pamaitinti, o A. yra priklausoma nuo mamos, nes maitinama krūtimi. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. pranešime pažymėta, kad vaikų motina E. E. grubiai elgėsi su sūnumi O. Ž., jai trūksta socialinių įgūdžių.
12. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 38 straipsnio 3 dalis).
13. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose Nr. 1GL-1613, Nr. 1GL-1612, Nr. 1GL-1610 nurodyti faktiniai duomenys priskirtini rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog namuose gyvenimo sąlygos kėlė tiesioginį pavojų vaikų saugumui, sveikatai ir/ar gyvybei, vaikų tėvai nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, kas lėmė pagrįstą pagrindą manyti, kad abu vaikų atstovai nagrinėjamu atveju negalėjo apsaugoti vaikų nuo juos žalojančio elgesio. Pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo motinos smurto prieš O. Ž., todėl šių aplinkybių pakako antram grėsmės lygiui konstatuoti.
14. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, jog apeliantas J. Ž. pats patvirtino, kad neturi galimybės pasirūpinti vaikais. Atskirajame skunde apeliantas šių aplinkybių nepaneigė.
15. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. raštas patvirtina, kad 2019 m. vasario 22 d. nepilnamečiams O. Ž., E. Ž. ir A. Ž. laikinoji globa buvo panaikinta. Tačiau aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu vaikai buvo sugrąžinti į šeimą, nepaneigia fakto, jog vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos.
16. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grėsmės lygiui nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaikų sveikatai ir (ar) gyvybei, todėl buvo pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų tėvų.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.