Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bauda paskirta nustačius, kad D. R., vykdantis individualią veiklą pagal 2014 m. vasario 17 d. išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, prekiaudamas gėlėmis prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus leido dirbti B. J. ir E. P.. D. R. sumokėjo už B. J. 2014 m. kovo 03 d. įsigytą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir už E. P. 2014 m. kovo 04 d. įsigytą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė darbo vietą, prekes ir kitas priemones, prieš pradedant dirbti aptarė su B. J. ir E. P. darbo laiką ir darbo užmokestį. B. J. dirbo kovo 5,8, 9, 12-4, 18-20, 24-26, 29, 30 dienomis. E. P. dirbo kovo 5-8, 10, 11, 15-17, 21-23, 27-28 dienomis. Tokiu būdu D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Remiantis 2005 m. liepos 14 d. aprobuotu Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų pasitarimo „Dėl teismų praktikos administracinės teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose" yra nurodyta, kad Darbo kodekso nuostatos nėra taikomos fiziniams asmenims, atliekantiems darbus pagal išduotus verslo liudijimus.

Tuo įstatymų leidėjas visų pirma siekė atriboti asmenų susitarimus darbo teisės reguliavimo srityje nuo susitarimų, reguliuojančių civilinės teisės ir kitų teisės šakų. Įstatymai nedraudžia asmenims savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties santykiai. Asmenų veika, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. D. R. nurodo, kad jis nėra ir negalėjo būti šių dviejų moterų darbdaviu, todėl jo veikoje nėra nelegalaus darbo sudėties požymių.

Pasak apelianto nagrinėdamas šią administracinę bylą, teismas neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Priimto nutarimo teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Teismas privalėjo į bylos nagrinėjimą iškviesti bei apklausti liudytojais B. J. ir E. P., kurios dirbo su galiojančiais verslo liudijimais. Tai būtų teismui padėję priimti teisėtą sprendimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantui tinkamai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tinkamai būtų įteiktas šaukimas į teismą. Dėl šios priežasties jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus bei pasinaudoti savo teise į gynybą. Nurodo, kad tuo laiku nebuvo išvykęs, jo mobilaus telefono numeris teismui buvo žinomas. Mano, kad dėl šios priežasties ir buvo priimtas aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R. apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12- 1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Šiuo atveju rašytinės sutartys nesudarytos nei su B. J., nei su E. P..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti objektyvūs elementai: darbo faktas, pobūdis, darbo vieta, laikotarpis, atlygintinumas, administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Apygardos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad

administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. pagrįstai yra nubaustas už tai, vykdydamas individualią veiklą pagal 2014 m. vasario 17 d. išduotą verslo liudijimą Nr. UF746105-1, tai yra, prekiaudamas gėlėmis prekybos centre (duomenys neskelbtini) ‘, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus leido dirbti B. J. ir E. P., suteikė joms darbo vietą, prekes ir kitas priemones, prieš pradedant dirbti aptarė su B. J. ir E. P. darbo laiką ir darbo užmokestį. Tokiu būdu D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Byloje esantys duomenys – 2014 m. balandžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2-5), 2014 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 6-80), faktų fiksavimo pažyma (b.l. 9-11) D. R., B. J. paaiškinimai (b.l. 12,14), kasos kvito kopija (b.l. 15), įrodo, kad B. J. ir E. P. dirbo, tačiau su jomis nebuvo sudaryta darbo sutartis.

Atsakomybės nešalina ta aplinkybė, kad D. R. sumokėjo už B. J. ir už E. P. verslo liudijimus ir visi trys asmenys: D. R., B. J. ir E. P. turėjo verslo liudijimus (b.l. 16-18).

Verslo liudijimas suteikia asmeniui teisę užsiimti tam tikra veikla. 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1797 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ nurodoma, kad išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę: verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla (...); parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams (...). Išduotas prekybos verslo liudijimas suteikia teisę užsiimti prekyba kioskuose, turgavietėse, prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba. Tuo pačiu nutarimu patvirtintų „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 3 punkte nurodoma, kad gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomas vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir apeliaciniame skunde nenurodoma, kad D. R. ir gėlėmis prekiavusias B. J. ir E. P. būtų sieję šeiminiai ar artimos giminystės ryšiai, iš verslo liudijimo kopijos (b.l. 18) D. R. verslo liudijime nenurodyti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad B. J. ir E. P. turėjo verslo liudijimus, tačiau savarankiškos veiklos nevystė: byloje nustatyta ir skunde apeliantas nurodo, kad jis pats nupirko pardavėjoms verslo liudijimus, nurodė darbo vietą pristatė prekes, pardavėjos naudojosi D. R. kasos aparatu.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas priimdamas nutarimą netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Susiklostę santykiai tarp D. R., B. J. ir E. P. atitinka visus nelegalaus darbo santykių požymius: nustatyta, kad B. J. pradėjo realiai dirbti ir dirbo kovo 5,8, 9, 12-4, 18-20, 24-26, 29, 30 dienomis. E. P. dirbo kovo 5-8, 10, 11, 15-17, 21-23, 27-28 dienomis. Šių faktinių aplinkybių apeliantas neginčija. Darbas buvo dirbamas darbdaviui, t. y. D. R. ir darbuotojoms susitarus; buvo dirbamas tam tikros profesijos (pardavėjos) darbas; abi darbuotojos dirbo atlygintinai, tačiau buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Ketindamas veiklai pasitelkti į verslo liudijimą neįrašytus fizinius asmenis, D. R. turėjo pasirinkti kitą ūkinės veiklos formą nei veikla pagal verslo liudijimą, t. y. steigti įmonę ar registruoti individualią veiklą ir sudaryti su darbuotojais darbo sutartis. Užsiimdamas tam tikra veikla D. R. turėjo ir galėjo žinoti apie tuos reikalavimus, dėl kurių nevykdymo jis šiuo metu traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atmestini apelianto argumentai ir dėl to, kad jam tinkamai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, dėl šios priežasties jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus bei pasinaudoti savo teise į gynybą.

Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą jame buvo nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama Tauragės rajono apylinkės teisme. Iš teismo D. R. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į posėdį, tačiau D. R. jo neatsiėmė (b.l. 22). 2014 m. gegužės 19 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, priimta nutartis į teismo posėdį atvesdinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (b.l. 24). Nutartis dėl atvesdinimo neįvykdyta, nes D. R. namuose nerastas (b.l. 30). Nutarimas buvo priimtas remiantis surinkta rašytine bylos medžiaga, neapklausus B. J. ir E. P., tačiau apeliantas skunde neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad B. J. ir E. P. faktiškai dirbo, nesudarius su jomis darbo sutarties pagal apelianto išpirktus verslo liudijimus, t. y. ginčas kyla tik dėl susiklosčiusių santykių vertinimo.

Įvertinęs visus aptartas duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Tauragės miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutarimu pagrįstai D. R. pripažino kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir pagrįstai paskyrė jam minimalią ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą - 3000 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. D. R. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Tauragės miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutarimą nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.