Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-10 · Administracinė byla Nr. I-31-279/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
I-31-279/2012
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00210-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
R.N.-S.
Atsakovas
Panevėžio pataisos namų, Panevėžio pataisos namams
Administracinė byla Nr. I-31-279-2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00210-2011-4
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,dalyvaujant pareiškėjai R.N.-S.,atsakovo Panevėžio pataisos namų atstovei Loretai Tatarūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R.N.-S. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R.N.-S. skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2011-09-01 nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. (duomenys neskelbiami), kuriuo jai paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 7 paroms. Pareiškėja nurodo, jog nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neišnagrinėjus visų svarbių aplinkybių, todėl ji turi būti panaikinta. Pagrįsdama savo skundo reikalavimus pareiškėja paaiškino, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 21 val. gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbiami), kurioje ji gyvena, atėjo dvi Panevėžio pataisos namų pareigūnės L.D. ir A.J. Tuo metu ji gulėjo ant lovos, ant tos pačios lovos taip pat sėdėjo nuteistoji O.G., jos abi bendravo ir žiūrėjo televizorių. Pareigūnės liepė jai atsikelti nuo lovos ir pradėjo ją tikrinti, t. y. daryti kratą. Pareigūnė L.D. iš kišenės išsitraukė žibintuvėlį ir po spinta, esančia prie jos lovos, rado mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele. Pareigūnės nurodė, jog rastas telefonas yra pareiškėjos, todėl ją išsivedė ir liepė rašyti paaiškinimą, nors spinta, po kuria buvo rastas telefonas, yra bendro naudojimo, ja naudojasi visos moterys, esančios toje gyvenamoje patalpoje. Pareiškėja nepripažino, kad rastas telefonas priklauso jai, todėl grįžusi į gyvenamąją patalpą liepė moterims prisipažinti, kuriai priklauso rastas mobiliojo ryšio telefonas. Po kelių dienų nuteistoji K.P. prisipažino, kad tai jos telefonas, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta, be to, paskirtą nuobaudą pareiškėja jau buvo atlikusi. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus pažeidimo tyrimas, nuobauda paskirta neišnagrinėjus visų svarbių aplinkybių, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Panevėžio pataisos namai nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė L. Tatarūnienė nurodo, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas gavus prižiūrėtojų tarnybinius pranešimus, kuriuose buvo nurodyta, jog prižiūrėtojoms įėjus į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbiami), jos pamatė, kad R.N.-S. metė kažkokį daiktą už spintos. Patikrinus po spinta buvo rastas mobilusis telefonas. Tarnybiniame pranešime pareigūnė taip pat pažymėjo, kad ant tos pačios lovos sėdėjusi nuteistoji O.G. nieko mesti negalėjo, nes jos rankos buvo po antklode. Prižiūrėtojos tiksliai pasakyti, kad tai buvo telefonas, negalėjo, tačiau patikrinus po spinta, rastas būtent telefonas, kuris tuo metu buvo įjungtas ir buvo išsiųsta trumpoji tekstinė žinutė. Atstovė taip pat pabrėžė, jog R.N.-S. lova stovi prie spintos, jos lovos galūgalis remiasi į spintos nugarą, o kitų nuteistųjų lovos yra toliau nuo tos spintos, spinta yra apie 10 centimetrų pakelta nuo grindų, todėl tik pareiškėja turėjo galimybę numesti telefoną po spinta, juolab, kad prižiūrėtoja matė R.N.-S. veiksmą metant kažkokį daiktą. Atliekant tarnybinį tyrimą dėl minimo pažeidimo, nuteistoji K.P. nebuvo apklausta, apie tai, kad ji pripažino, jog rastasis mobilaus ryšio telefonas priklauso būtent jai, buvo nustatyta tik tuomet, kai Panevėžio pataisos namuose buvo gautas raštas iš kalėjimų departamento su prašymu atsiųsti dokumentinę medžiagą dėl to rasto mobilaus telefono.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos L.D. ir A.J. Panevėžio pataisos namų direktoriui 2011-08-16 pateikė tarnybinius pranešimus (b. l. 19), kuriuose nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 21.50 val. įėjus į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbiami), įtarimų sukėlė 1 būrio nuteistoji R.N.-S., kuri gulėjo ant lovos, o pastebėjusi prižiūrėtojas, staigiai kažką numetė ant žemės. Atlikus neplaninę kratą, prie nuteistosios R.N.-S. lovos po rūbų spinta rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su baterija ir SIM kortele „Tele2 Pildyk“. Ant R.N.-S. lovos sėdėjo dar ir 1-ojo būrio nuteistoji O.G., tačiau ji telefono numesti negalėjo, nes įėjus prižiūrėtojoms, ji rankas laikė pasikišusi po antklode. Dėl šio įvykio 2011-08-16 surašytas neplaninės kratos protokolas Nr. (duomenys neskelbiami) (b. l. 25), atliktas tarnybinis tyrimas ir 2011-08-24 surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbiami) (b. l. 9). Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonu naudojosi nuteistoji R.N.-S., o įėjus prižiūrėtojoms L.D. ir A.J., numetė telefono aparatą, norėdama juo atsikratyti. Tokiu būdu R.N.-S. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 str. 4 d. ir 110 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Dėl šio pažeidimo pasiūlyta pataisos namų direktoriui nubausti nuteistąją. Panevėžio pataisos namų direktorius 2011-09-01 nutarimu Nr. (duomenys neskelbiami) dėl to, kad 2011-08-16 apie 22.50 val. nuteistoji R.N.-S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tokiu būdu nuteistoji nesilaikė pataisos įstaigų režimo reikalavimų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 4 d., pažeidė šio kodekso 110 str. 1 d. 1 p., t. y. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, paskyrė nuobaudą – uždaryti nuteistąją į baudos izoliatorių 7 (septynioms) paroms (b. l. 8). Pareiškėja dėl minėto nutarimo pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2011-10-05 raštu Nr. (duomenys neskelbiami) (b. l. 10) pranešė pareiškėjai, jog Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2011-09-01 nutarimu Nr. (duomenys neskelbiami) nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių septynioms paroms – jai paskirta pagrįstai, paskirtos nuobaudos naikinti nėra pagrindo.

Bausmių vykdymo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), kurio 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas nuteistiesiems turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis bei jais naudotis. BVK 1 priedo, nustatančio daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą, 6 punkte (2010-01-14 įstatymo Nr. XI-643) nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. Šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1, 2 d.).

Nors pareiškėja tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, kad Panevėžio pataisos namų nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbiami) rastas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele priklauso ne jai ir šiuo telefonu ji nesinaudojo, šiuos jos teiginius paneigia byloje pateikti įrodymai. Prižiūrėtoja L.D. 2011-08-16 tarnybiniame pranešime (b. l. 19) nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 21.50 val. kartu su vyr. prižiūrėtoja A.J. įėjus į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbiami), įtarimų sukėlė nuteistoji R.N.-S., kuri gulėjo ant lovos, o pastebėjusi prižiūrėtojas, staigiai kažką numetė ant žemės. Atlikus neplaninę kratą, prie minėtos nuteistosios lovos po rūbų spinta rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su baterija ir SIM kortele. Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime (b. l. 19) nurodė ir vyr. prižiūrėtoja A.J. Teismo posėdyje liudytoja L.D. taip pat pabrėžė, jog matant, kai R.N.-S. metė kažkokį tai daiktą, girdėjosi ir garsas, kad kažkas nukrito ant žemės. Teismo posėdyje liudytojomis apklaustų L.D. ir A.J. parodymai sutampa su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, yra nuoseklūs bei neprieštarauja tarpusavyje, šie parodymai nepaneigti kitais įrodymais, todėl netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad ji, gulėdama ant savo lovos, negalėjo numesti mobiliojo ryšio telefono aparato po rūbų spinta. Kaip paaiškino pati pareiškėja, taip pat ir liudytoja L.D. parodė, jog pareiškėjos lova yra priglausta prie spintos, o spinta yra su kojytėmis, pati spinta nuo žemės pakelta maždaug apie 10 centimetrų, todėl galimybė užmesti telefono aparatą po spinta tikrai buvo. Liudytojos Ž.Z. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi liudytoja tuo metu, kai į gyvenamąją patalpą įėjo prižiūrėtojos ir pamatė R.N.-S. metančią kažkokį daiktą po spinta, rašė laišką ir žiūrėjo pro langą. Be to, ji su pareiškėja gyvena toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, todėl gali būti suinteresuota padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Liudytojos K.P. parodymai, kad rastas mobilusis telefonas priklauso jai, o ne pareiškėjai, nepaneigia fakto, kad pareiškėja naudojosi mobiliuoju telefonu tuo metu, kai į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbiami) įėjo pataisos namų prižiūrėtojos. Kitus minėtos liudytojos parodymus, kad ji nedavė R.N.-S. naudotis mobiliuoju telefonu ir todėl pareiškėja negalėjo naudotis jos mobiliuoju telefonu, teismas vertina kritiškai kaip siekimą padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, nes liudytoja momento, kada į gyvenamąją patalpą įėjo prižiūrėtojos, nematė, tuo metu toje patalpoje jos pačios nebuvo. Be to, duodama parodymus K.P., be kita ko, nurodė, jog jai priklausančiu mobiliuoju telefonu naudojosi ne ji viena, bet ir kitos nuteistosios. Šie parodymai patvirtina, jog galimybę pasinaudoti liudytojai K.P. priklausančiu mobiliuoju telefonu turėjo visos nuteistosios, tame tarpe ir pareiškėja R.N.-S., todėl sunku patikėti, kad būtent pareiškėjai K.P. nedavė naudotis mobiliuoju telefonu. Pareiškėjos teiginiai, kad jai nepriklauso rastas mobiliojo ryšio telefonas, nepaneigia jos padaryto pažeidimo – naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu, kadangi BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas turėti su savimi tam tikrų daiktų ir reikmenų nesieja šių draudžiamų daiktų turėjimo tik nuosavybės teise, BVK 112 str. 4 d. nurodytų draudimų nesilaikymu pakanka nustatyti faktą, kad nuteistasis turi su savimi (prie savęs) draudžiamą daiktą ir juo naudojasi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad R.N.-S. Panevėžio pataisos namų nuteistųjų gyvenamoje patalpoje 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 21.50 val. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, tuo ji pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 112 str. 4 d., nėra pagrindo teigti, kad nuobauda pareiškėjai skirta nepagrįstai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

pareiškėjos R.N.-S. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl nuobaudos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė Nijolė ČekanauskienėTeisėjos Irena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė