Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-13 · Administracinė byla Nr. A-261-1458-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-13
Bylos Nr.
A-261-1458-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Daiva Vaškelienė
Administracinė byla Nr. A-261-1458/2008Procesinio sprendimo kategorija 24; 26; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant vertėjai Gretai Maselskienei, pareiškėjui R. J., jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr.S-82-(A(G)-105), Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. J. nutraukimo“ Nr. N-(1.7)-15-1-07, 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą „Dėl advokato pakeitimo pagal R. J. prašymą“ Nr. AP-(1.7)-18-23-07; priteisti 2844 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-3).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patenkino prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal jo ieškininį pareiškimą atsakovui UAB „Statybų topas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Paskirta advokatė G. R., pareiškėjo manymu, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl jis kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokatės pakeitimo kitu aukštos kvalifikacijos specialistu. Atsakovas, įvertinęs R. J. ir G. R. argumentus, palaikė advokatės poziciją, kad R. J. atstovavimas Vilniaus miesto ketvirtame apylinkės teisme yra neperspektyvus, todėl teisinės pagalbos teikimą nutraukė. Pareiškėjas nurodo, kad žmogaus garbė ir orumas gali būti ginami remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Kiekvienas, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, turi nevaržomą teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Nei atsakovas, nei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija skundžiamuose sprendimuose neįrodė, kad R. J. reikalavimai UAB „Statybų topas“ yra akivaizdžiai nepagrįsti. Dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė sveikata, dėl ko jis vieną mėnesį gulėjo specializuotos gydimo įstaigos stacionare. Pareiškėjo gydimas medikamentais per mėnesį kainuoja 250 Lt. Dėl sunkios turtinės padėties paskirti vaistai pareiškėjui yra sunkiai įperkami, ir tai sukelia jam papildomų kančių bei nerimo. Patiriamus dvasinius išgyvenimus pareiškėjas vertina 3000 Lt, faktines gydymo išlaidas jis prilygina 2844 Lt turtinei žalai.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2007 m. kovo 20 d. pranešime advokatė G. R. Tarnybai nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos paduodant nepagrįstą ieškinį gerokai viršytų R. J. turtinių reikalavimų dydį, todėl būtų tikslinga antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui nutraukti. Pasak advokatės, pareiškėjo reikalavimai dėl moralinės žalos, kuri neva buvo padaryta kaltais UAB „Statybų topas“ vadovybės veiksmais, neturi juridinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pareiškėjas nepatenka į nurodyto įstatymo taikymo sritį – minėtoje bendrovėje R. J. atliko gamybinę praktiką, teisiniai darbo santykiai tarp šių subjektų nebuvo susiklostę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A15-2084/2006 yra konstatavęs, kad advokatas, gavęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos sprendimą, ne „aklai“ rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, numato galimą būsimo ieškinio ar skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia apie ieškinio ar skundo teisines perspektyvas. Atsakovo vertinimu, G. R. tinkamai vykdė 2005 m. balandžio 28 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį, todėl nebuvo objektyvių priežasčių ją pakeisti kitu advokatu. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, civilinės atsakomybės pagrindų Tarnybos veiksmuose taip pat nėra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, t. y. parengti dokumentus teismui, atstovauti teisme ir vykdymo procese bei atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27-29). Tarnyba 2007 m. vasario 6 d. sprendimu Nr.S-(1.7.)-172-156-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal R. J. prašymą“ nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Taikos g. 103-35, Vilniuje (b. l. 31). Šiuo sprendimu paskirta advokatė G. R. 2007 m. kovo 20 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos R. J. nutraukimo. Šiame pranešime advokatė nurodė, kad pareiškėjas nori skųsti teismui UAB „Statybų topas“, nes jį laiko darbdaviu ir mano, jog buvo pažeisti darbo įstatymai, tačiau jis darbo santykiuose su šia bendrove nebuvo, kadangi ten atliko tik praktiką, o neturtinės žalos patirtos praktikos metu atlyginimas įstatymais nenumatytas (b. l. 32). Pareiškėjas 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. kovo 25 d. pateikė prašymus pakeisti advokatę G. R. kitu advokatu (b. l. 33-35). Išanalizavusi šiuos prašymus, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. N-91.7)-15-1-07 nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą R. J. pagal šios tarnybos 2007 m. vasario 6 d. sprendimą, o 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. AP-(1.7.)-18-23-07 „Dėl advokato pakeitimo pagal R. J. prašymą“ atsisakė pakeisti advokatę G. R. kitu advokatu (b. l. 36-39). Dėl šių sprendimų panaikinimo R. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.S-82-(A(G)-105 jo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 4-6).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr.N-91.7)-15-1-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. J. nutraukimo“. Sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą grindžiamas tuo, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, nes neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėjo, kad turtinės žalos R. J. nepatyrė, o neturtinės žalos, patirtos praktikos atlikimo metu, atlyginimas įstatymų nenumatytas. Teismas nustatė, kad R. J. norėjo skųsti teismui UAB „Statybų topas“, laikydamas jį darbdaviu, kuris pažeidė darbo įstatymus. Priimtas sprendimas taip pat grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 4 d. pareiškėjui adresuotu raštu Nr.SD-153 „Dėl darbo įstatymų pažeidimų“, kuriame konstatuota, kad atlikdamas praktiką UAB „Statybų topas“, jis nebuvo samdomas darbuotojas, o praktikantas, todėl jam netaikomi ir darbo įstatymai.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymo pagrindinis tikslas padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą. Vienas iš minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, taip pat vienas esminių principų yra draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Taigi, šiame įstatyme keliami reikalavimai tiek pagalbą teikiantiems teisininkams (advokatams), tiek asmenims, besikreipiantiems dėl tokios pagalbos teikimo.

Teismas sutiko su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo motyvais ir argumentais. Nurodė, kad Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas privalo teikti kokybišką teisinę pagalbą, t. y. privalo laikytis ir procesinių įstatymų reikalavimų. Jeigu ši tarnyba nenustato ieškinio dėl žalos pagrindų, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai rašyti ieškininį pareiškimą yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl tarnyba galėjo vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir neteikti antrinės teisinės pagalbos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktu nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Tiek ši teisės norma, tiek įstatymo 10 straipsnio nuostatos, teismo manymu, leidžia tarnybai vertinti prašymus teikti pagalbą ir iš teisinės pusės, t. y., ar ji turi teisinių argumentų surašyti prašomus procesinius dokumentus. Tarnyba nėra įstatymo nuostatomis įpareigota beatodairiškai vykdyti asmenų prašymus teikti jiems teisinę pagalbą, netgi jeigu yra kitos sąlygos tokiai pagalbai teikti (pavyzdžiui, asmens turtinė padėtis). Tarnybai leidžiama vertinti reikalavimų pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A15-2084/2006, yra pažymėjęs, kad advokatas, gavęs tarnybos sprendimą, ne „aklai“ rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, numato galimą būsimo ieškinio ar skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia apie ieškinio ar skundo teisines perspektyvas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr.AP-(1.7.)-18-23-07 „Dėl advokato pakeitimo pagal R. J. prašymą“, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatę G. R. grindžiamas tuo, jog ji tinkamai vykdė teisinių paslaugų sutartį ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, kuris išsamiai reglamentuoja teisinės pagalbos teikimą. Byloje esantis advokatės 2007 m. kovo 20 d. pranešimas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai rodo, kad ji susipažino su pareiškėjo pateikta medžiaga, t. y. išsamiai išnagrinėjo ir įvertino ieškinio faktinį bei juridinį pagrindus bei ieškinio dalyką ir t. t.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Šioje nuostatoje įtvirtinta įgalinančioji teisės norma, suteikianti teisę teisinių santykių subjektui, turinčiam valdingus įgaliojimus, elgtis savo nuožiūra (pakeisti arba nepakeisti), neperžengiant normos apibrėžtų ribų. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu pagrįstai atsisakė advokatę G. R. pakeisti kitu advokatu, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas pabrėžė, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė.

Teismas nurodė, kad jokių pareiškėjo skunde nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų R. J. teismui nepateikė. Atsakovas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nagrinėjo ir vertino R. J. pateiktus dokumentus bei priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstus ir motyvuotus sprendimus, atitinkančius tokio pobūdžio sprendimams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Byloje taip pat neįrodytas ir turtinės žalos atsiradimo faktas. Teismas byloje nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktus. Be to, pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog minėta tarnyba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti bei dėl atsakovo – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos - veiksmų R. J. patyrė turtinę ir neturtinę (moralinę) žalą. Byloje nenustatyti šios tarnybos neteisėti veiksmai, pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai ir sprendimai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Padarytos turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

III.

Pareiškėjas R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. 2007 m. spalio 9 d. Vilniaus Apygardos Administracinis Teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-7928-20/2007. Teisėjų kolegija išėjo iš teismo posėdžio ir nesuteikė pareiškėjui galimybės realizuoti teisės į teisingą teismą ir į teisingą bylos nagrinėjimą, viešą posėdį, kaip reikalauja Konvencijos šeštasis straipsnis. Mano, kad kolegija grubiai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjas negalėjo realizuoti teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

2. Teismo sprendimą pareiškėjas gavo tik 2007 m. spalio 26 d., apie paskelbimo dieną nebuvo tinkamai pranešta nei raštu, nei žodžiu, sprendimas nebuvo išsiųstas registruotu laišku tą pačią dieną. Apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo paskelbimo dienos t. y. nuo 2007 m. spalio 19 d., dėl kolegijos kaltės pareiškėjas prarado 7 dienas apeliaciniam skundui paduoti.

3. Teisme sprendime nurodyta, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu „teigė“ tam, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nedalyvavo, į teismo posėdį atvyko tik tuomet, kai kolegija išėjo iš posėdžių salės ir išnagrinėjo administracinę bylą Nr. 1-7928-20/2007 rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant.

4. Pareiškėjas skundžia ne VVGTPT 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr.N-91.7)-15-1-07 (žr., spendimas Adm. byla Nr. 1-7928-20/2007 - 2 lap., 5 lap.), o sprendimą Nr. N-(1.7)-15-l-07, toks sprendimo rašymas yra neatidus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo sprendime nebuvo atsakyta į visus pagrindinius reikalavimus, nes administracinėje byloje Nr. I-7928-20/2007 dominuoja 2005 m. balandžio 28 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis Nr. 8 tarp Tarnybos ir G. R.. Pagal 1.1 punktą, sutartimi Tarnyba paveda,o advokatas įsipareigoja pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje, o jie neturėjo teisės teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės teisės srityje pagal minėtą sutartį. Tačiau tarnyba paskyrė G. R. civilinėje byloje. Dėl šių priežasčių 2007 m. vasario 6 d. Nr. S-(1.7.)-172-156-07 VVGTPT yra neteisėtas.

6. LR Teisingumo ministro įsakymas (Nr. 1R-114) „Dėl Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso nuostatų patvirtinimo, advokatų, teiksiančių antrinę teisinę pagalbą, atrinkimo ir sutarčių su jais sudarymo“ 7 punktas nustato advokatų specializaciją ir teisės sritis, kuriose advokatai teikia antrine teisinę pagalba; t. y. advokatas gali pasirinkti vieną teisės sritį, kurioje advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą ir ši teisės sritis nurodyta sutartyje dėl nuolatinės teisinės pagalbos teikimo.

Civilinio kodekso 6.256 straipsnis 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šio straipsnio 3 dalis nustato, jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. G. R. pagal 2005 m. balandžio 28 d. sutarties Nr. 8 1.1 p., netinkamai vykdo savo sutartį, nes G. R. pagal minėtą sutartį turėjo teisę teikti antrinę teisinę pagalbą tik administracinės teisės srityje (profesinė veikla), bet civilinės teisės srityje (profesinė veikla) neturėjo teisės teikti antrinę teisinę pagalbą ir turėjo iš karto informuoti klientą.

7. 2007 m. kovo 20 d. pranešimu advokatė G. R. siūlė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, neišanalizavusi visų reikšmingų aplinkybių, dokumentų. Advokatė apsiribojo teiginiais, jog pareiškėjas patyrė turtinę žalą, o neturtinės žalos patirtos praktikos metu atlyginimas įstatymais nenumatytas ir visiškai nesiaiškino, ar buvo būtinos visos keturios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

8. Atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, tačiau antrinę teisinę pagalbą teikiančių tarnybų ir jų skiriamų advokatų pareiga užtikrinti, kad esant nors mažai tikimybei, jog asmens teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, padėti realizuoti pažeistų teisių gynimą teisme. G. R. nesilaiko Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Advokatų etikos kodekso 2.3.2 punktą, G. R. atsisakė ir neišreikalavo svarbių ir reikalingų bylai įrodymų, t. y. sutarties dėl praktinio mokymo Nr. D-817, kuri yra bylos pagrindas ir keičia bylos aplinkybes.

9. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas adm. byloje Nr. A11 - 993/2006 konstatavo, kad atsakovo sprendimas neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo, ar įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu. Tačiau Tarnybos 2007 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. S-(1.7.)-172-156-07, 2007 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. AP-(1.7.)-18-23-07 ir sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. N-(1.7.)-15-l-07 nėra patvirtinti institucijos vadovo antspaudu, ir šie sprendimai neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio.

10. Dėl blogos atmosferos darbo vietoje pareiškėjas patyrė stresą, didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Pareiškėjui sunku kreiptis į darbdavius dėl darbo. 2006 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į psichiatrą ir pradėjo gydytis VSĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dienos stacionare. Gydymas truko iki 2007 m. sausio 22 d.

11. Kadangi pareiškėjui nebuvo suteiktos sveikos ir saugios praktinės veiklos sąlygos, jis kreipėsi į LR Valstybine darbo inspekciją ir UAB „Statybų topas“ direktoriui buvo įteiktas valstybinės darbo inspekcijos privalomai vykdyti reikalavimas Nr. 0204-0688, bei paskirta administracinė bauda. Atsakomybė atsakovui atsirado neįvykdžius įstatymuose ir sutartyje Nr. 817 nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) pagal 2.4 p., atsakovas neužtikrino saugių praktinės veiklos sąlygų, ir buvo atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia (neteisėtas veikimas), pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

12. Pareiškėjas baigė plytelių klojėjų kursus ir 2007 m. sausio 11 d. gavo plytelių klojėjo kvalifikacijos pažymėjimą D Nr. 041984. Tačiau dėl pablogėjusios sveikatos būklės praktikos metu, negalėjo dirbti pagal minėtą specialybę ir patyrė 42 000 Lt materialinę žalą (negautos pajamos, kurias būtų gavęs jeigu įsidarbintų pagal minėtą specialybę).

13. Vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu 2007 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolas neturėjo būti rašomas.

14. Nors teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas atvyko 11val.34 min., todėl teismo posėdžio protokolas neatitinka tikrovės, (teismo posėdis pradėtas 11:30, ir teismo posėdis baigtas 11:35).

15. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. To nepadaręs pažeidė Konvencijos 13 straipsnį, kuris garantuoja teismuose efektyvią teisinę gynybą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Kauno Apskrities Administracinių Ginčų Komisija nagrinėjo analogišką ginčą ir 2007 m. birželio 22 d. sprendime Nr. 2007/28-(25-40)-29 konstatavo, kad iš bylos aplinkybių viseto akivaizdu, kad Kauno tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą neišsamiai išnagrinėjo esančią medžiagą, ginčijamame sprendime perrašė 2007 m. balandžio 16 d. VVGTPT sprendimo Nr. (1.7.)-15-l-07 motyvus ir be pagrindo atmetė pareiškėjo prašymą. Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis numato, kad tiesiogiai įstatymų nesureguliuotiems klausimams išspręsti teismai gali taikyti analogiją.

17. Skundžiamas teismo sprendimas ir kolegijos veiksmai prieštarauja ir neatitinka LR Konstitucijos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų, pažeidžia žmogaus teises ir piktnaudžiauja savo teisėmis, neapgynė visuomeninių interesų, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvenciją. Europos Žmogaus Teismas Konvenciją aiškina eilėje savo sprendimų: Guincho prieš Portugaliją sprendime Europos Žmogaus Teismas nusprendžia, kad Ratifikuodama Konvenciją Portugalija įsipareigojo, kad „kiekvienam (jos) jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas teises bei laisves“ (1 straipsnis). Portugalija įsipareigojo tvarkyti savo teisinę sistemą taip, kad ji būtų suderinta su Konvencijos 6 straipsnio 1 § reikalavimais, įskaitant ir teisminį bylos nagrinėjimą „per įmanomai trumpiausią laiką“ (Zimmermann ir Steiner bylos sprendimas, serija A, Nr. 66, p. 12, § 29).

18. Tarnybos veiksmai, atsisakius civilinėje byloje prieš UAB „Statybų Topas“ suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą, nėra suderinti su Konvencijos 6 straipsnio 1 § reikalavimais, įskaitant ir teisminį bylos nagrinėjimą „per įmanomai trumpiausią laiką“, nes pareiškėjas negali kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, nes be advokato pagalbos pats pašalinti trūkumų negali.

Airey prieš Airiją sprendime Europos Žmogaus Teismas nusprendė, kad „6 straipsnio 1 § užtikrina kiekvienam teisę pateikti teismui ar tribunolui ieškinį, susijusį su jo civilinėmis teisėmis ir pareigomis“( Golder bylos sprendimas, p. 18, § 36). Taigi, 6 straipsnio 1 § apima ponios Airey teisę kreiptis į aukštesnįjį teismą su pareiškimu dėl atsiskyrimo įteisinimo.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų užtikrinti ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir teisės į teismą realizavimą civilinėje byloje prieš UAB „Statybų Topas“ ir Tarnybos prerogatyvą užtikrinti Konvencijos 6 straipsnio 1 § veikimą visoje teisminėje stadijoje. Tačiau teismas apgynė Tarnybos interesus ir teises, todėl tokie teismo veiksmai neatitinka Konstitucijos 5 straipsnio l dalies nuostatų. Airey prieš Airiją sprendime Europos Žmogaus Teismas nurodė, jog nemano, kad galimybė kreiptis į teismą be advokato pagalbos pati savaime yra įtikinama. Konvencijos paskirtis yra garantuoti konkrečias ir efektyvias teises, o ne teorines ar iliuzines (Žr., mutatis mutandis, 1968 m. liepos 23 d. Belgian Linguistic bylos sprendimą, serija A, Nr. 6, p. 31, in fine § 3 ir 4; Golder bylos sprendimas, 18 p., in fine § 35; 1978 m. lapkričio 28 d. Luedicke, Belkacem ir Koe bylos sprendimą, serija A, Nr. 29, p. 17-18, § 42; ir 1979 m. birželio 13 d. Marchc bylos sprendimą, serija A, Nr. 31, p. 15, § 31).

Europos Žmogaus Teismas aiškindamas Konvencijos 13 straipsnio nuostatos pabrėžė, kad asmuo, kurio Konvencijoje numatytos teisės buvo pažeistos, privalo gauti visas įmanomas teisinės gynybos priemones vidaus teisėje. Šios priemonės pirmiausia turi būti efektyvios, kad jomis pareiškėjas galėtų atstatyti pažeistas teises, bei gauti tam tikrą kompensaciją už padarytą pažeidimą.

Campbell ir Fell prieš Jungtine Karalystę (Campbell and Fell, 28 June, 1984, Series A, No. 80) bylos sprendime 1984 birželio 28 dieną, teisingumo teismas pabrėžė, kad apribojus teisę gauti teisinę pagalbą bei susiaurinus skundo valstybės sekretoriui (Home Secreatary) teisę, yra pažeidžiama Konvencijos 13 str., įtvirtina efektyvių teisinių gynybos priemonių garantija, (šiame apeliaciniame skunde žr., 11 p.)

Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje (Civ. byla Nr. 3K-3-384/99)Kategorija 35) dėl priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių į gražinimą žemę teisėtumo nustatė, kad tiek teisė kreiptis į teismą, tiek ir nuosavybės teisė yra vienos prigimtinių žmogaus teisių, kurias gina Konvencija. Ir Lietuvos CK (606 str.), ir CPK (482 str.) įtvirtina tarptautinės teisės prioriteto prieš vidaus teisę principą. Lietuvos Respublikai ratifikavus Konvenciją, ji tapo sudėtine Lietuvos teisės sistemos dalimi, todėl teismai Lietuvos vidaus teisę turi aiškinti ir taikyti šios Konvencijos kontekste ir, esant vidaus teisės ir Konvencijos nuostatų kolizijai, suteikti prioritetą Konvencijos nuostatoms.

20. Pagal ABTĮ 59 str. 1 d., teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Kolegijos elgesys nagrinėjant šią bylą neatitinka 59 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Šalies argumentai

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad advokatė G. R., vadovaujantis 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties (Nr. 8) 1 d. 1.1 p., yra įsipareigojusi pagal Tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje. Tačiau LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau VGTPĮ) 18 str. 2 d. yra numatyta, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Jei priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba parenka advokatą atsižvelgdama į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą advokato darbo vietą advokato darbo krūvį ir kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes (VGTPĮ 18 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad visų Tarnyboje gaunamų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje sudaro 12 procentų, o civilinės teisės srityje - 61 procentą, Tarnyba užtikrindama vienodą advokatų darbo krūvį, advokatui sutikus, skiria administracinės teisės srityje teisinę pagalbą teikiantį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą ir civilinėse bylose.

Pažymėjo, kad 2006 m. kovo 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-99 „Dėl advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičiaus nustatymo“ buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą civilinėse-administracinėse bylose, skaičius, neišskiriant konkretaus advokatų skaičiaus administracinėse ir civilinėse bylose. Tai patvirtina Tarnybos teisę skirti administracinėse bylose teisinę pagalbą teikiančius advokatus teikti antrinę teisinę pagalbą ir civilinės teisės srityje.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje (adm. byla Nr. A17-714/2007) konstatavo, kad neabejotina, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Bet įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojama teisine pagalba, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pastarosios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Tarnyba, tiek spręsdama dėl teisinės pagalbos pareiškėjams suteikimo tiek ir dėl jos nutraukimo, turi teisę, lyginant su teisminėmis instancijomis, atlikti pirminį pareiškėjų reikalavimų vertinimą. Atsakovas mano, kad šiuo atveju dėl R. J. reikalavimų pagrįstumo Tarnyba pasisakė 2007 m. balandžio 16 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. J. nutraukimo Nr. N-(1.7.)-15-l-07, o šio Tarnybos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas ne tik Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (2007 m. gegužės 25 d. sprendime Nr. S-82-(A(G)-105), bet ir VAAT (2007 m. spalio 19 d. sprendime adm. byloje Nr. I-7928-20/2007).

Tarnybos nuomone, iš esmės teisėti ir pagrįsti Tarnybos sprendimai negali būti panaikinti kaip neteisėti vien formaliais pagrindais. Antspaudų nebuvimas negali panaikinti sprendimų turinio ir jų esmės, todėl formaliais pagrindais naikinti Tarnybos sprendimus būtų neteisinga ir neprotinga, tai prieštarautų teisinės valstybės principui. Nors antspaudų nebuvimas galėtų būti priskirtinas procedūriniams pažeidimams, tačiau šiuo atveju toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio padarymo būtų galima konstatuoti, kad galėjo būti priimti nepagrįsti Tarnybos sprendimai ar kurios nors aplinkybės būtų įvertintos neobjektyviai ir dėl to būtų kilusi grėsmė R. J. ar kitų asmenų interesams. Šiuo atveju sprendžiant tiek dėl antrinės teisinės pagalbos R. J. suteikimo bei nutraukimo, tiek ir dėl advokato pakeitimo, Tarnyba visapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės atitinkamų sprendimų priėmimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R. J. ir jo atstovė advokatė Daiva Vaškelienė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei pažeidė procesines teisės normas.

Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodyta kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, darytina išvada, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad pareiškėjas pagal 2007 m. vasario 5 d. pateiktą prašymą (b.l. 27) ir dokumentus atitiko Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti sąlygą, ir 2007 m. vasario 6 d. spendimu R. J. paskirta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, bei paskirta advokatė G. R..

Tačiau advokatei, nustačius Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus, kurių nustatymas yra pagrindas atsisakyti teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą, 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. N-(1.7)-15-1-07 Tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą R. J. (b.l. 9-10).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. (adm. byla Nr. A20-104/2008) nurodė, kad nuspręsti, ar pareiškėjo pateiktas teismui reikalavimas yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto prasme reiškia tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

Kadangi R. J. 2007 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo parengiant civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl praktikos metu patirtos psichologinės traumos, darbų vadovo psichologinio smurto, gąsdinimų, diskriminavimo, atsakovas turėjo vertinti ir pagrįstai vertino, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų, jog yra CK 6 knygos XXII skyriaus I skirsnyje nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) ieškiniui dėl žalos atlyginimo parengti.

Iš Tarnybos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo akivaizdų nepagrįstumą nustatė įvertinęs advokatės G. R. pranešimą, kuriame nurodyta, kad turtinės žalos pareiškėjas nenurodo patyręs, neturtinės žalos patirtos praktikos metu atlyginimo praktikos metu atlyginimas įstatymais nenumatytas.

Kadangi 2007 m. vasario 5 d. prašymu R. J. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą tik surašant ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 2007 m. vasario 6 d. spendimu Tarnyba jam suteikė antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus teismui dėl žalos atlyginimo, todėl kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl teisinės pagalbos suteikimo būtinumo nevertintini.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant ieškinį teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš praktikos vadovo veiksmų, yra neperspektyvu. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, kad pareiškėjas negali ginti savo pažeistų teisių kitais pagrindais, tačiau šio ginčo apimtyje kitų pažeistų teisių gynimo būdų pagrįstumo klausimo teismas nagrinėjamoje byloje nevertina, nes tikrinamas atsakovo sprendimas pagal pareiškėjo 2007 m. vasario 5 d. prašymo turinį.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą parengiant ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš savo praktikos vadovo veiksmų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po to, kai advokatė G. R. pasiūlė atsakovui 2007 m. kovo 20 d. pranešimu nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą R. J., pareiškėjas 2007 m. kovo 21 d. pateikė prašymą pakeisti advokatę. Tokią teisę pareiškėjui suteikia Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalis. Minėta įstatymo norma nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. N-(1.7)-15-1-07 buvo nuspręsta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą R. J., todėl 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatę G. R.. Pareiškėjo prašymas pakeisti advokatę Rokickienę išnagrinėtas per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą rašytinio proceso tvarka pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjas negalėjo realizuoti teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalis numato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbiant spaudoje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byloje esanti teismo šaukimo administracinėje byloje grąžinamoji dalis patvirtina, kad apie 2007 m. spalio 9 d. 11.30 val. vyksiantį teismo posėdį R. J. buvo pranešta asmeniškai (b.l. 61). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir pareiškėjui laiku, t. y. 11.30 val. neatvykus į teismo posėdį, tai patvirtina teismo posėdžio protokolas (b.l. 64), teismas turėjo teisę nagrinėti bylą pareiškėjui nedalyvaujant. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nutartimi gali atdėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejai. Iš 2007 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nutarė bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant, kai apie teismo posėdį joms tinkamai yra pranešta. Pareiškėjo teisę teikti į bylą įrodymus nebuvo apribota.

Pareiškėjas nurodo, kad jis į teismo posėdį 2007 m. spalio 9 d. atvyko 11.34 val. ir teismo posėdis jau buvo pasibaigęs, nors teismo posėdžio protokole nurodyta, kad teismo posėdis baigtas 11.35 val. Pažymėtina, kad ABTĮ 83 straipsnio 5 dalis numato, kad šalys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabas raštu dėl protokolo. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs, pastabų dėl 2007 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolo pateikta nebuvo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio protokolo teisėtumu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviename administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka, rašomas protokolas. 2007 m. spalio 9 d. viešame teismo posėdyje teismas pradėjo nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalį buvo rašomas teismo posėdžio protokolas. Į posėdį neatvykus proceso šalims, teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš 2007 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolo, nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas toliau nebuvo rašomas. Todėl apelianto nurodyti argumentai, kad teismas pažeidė ABTĮ 83 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti.

R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl to, kad pirmosios instancijos teismas laiku neišsiuntė sprendimo nuorašo, jis prarado 7 dienas apeliaciniam skundui parengti. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, tačiau nenurodo kokią įtaką tai turėjo jo teisėms. Aplinkybė, kad teismo sprendimas buvo išsiųstas vėliau nei per tris dienas gali būti reikšminga apeliacinio skundo padavimo terminui, bet ne paties teismo sprendimo teisėtumui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendime nurodo, kad pareiškėjas skundžia Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr.N-91.7)-15-1-07, kai tu tarpu skundžiamo sprendimo numeris yra N-(1.7)-15-1-07. Tai teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 2844 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą ir žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos veiksmų, kurie pasireiškė, pareiškėjo nuomone, dėl to, kad atsakovas priėmė neteisėtus sprendimus.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis.

Tokiu būdu ginčo santykių kvalifikavimas yra tinkamas. Tačiau deliktu padarytos žalos atlyginimui kaip atskirai atsakomybės rūšiai yra privalomi bendrieji teisės pažeidimo elementai.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini tris elementai. Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad turtinės ir neturinės žalos faktai nėra patvirtinti jokiais įrodymais, ir nenustatė atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neteisėtų veiksmų, kadangi priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad žala nebuvo padaryta.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas remiasi Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2007/28-(25-40)-29. Šis Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimas nėra apskųstas, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo ji vertinti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą R. J. ir atsisakė tenkinti prašymą dėl advokatės G. R. pakeitimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas teigia, kad atsakovas neturėjo teisės paskirti atstovauti pareiškėją civilinėje byloje G. R., nenagrinėtinas.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiami Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai yra nepatvirtinti juos priėmusios institucijos spaudu, todėl priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Tačiau šis pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, sudarančiu pakankamą pagrindą skundžiamiems sprendimams panaikinti, kadangi pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakė ne į visus skunde reikštus reikalavimus, tačiau nenurodo dėl kurio konkrečiai reikalavimo teismas nepasisakė. Teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pagrindinių pareiškėjo reikalavimų, todėl teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, procesinių teisės normų ir tarptautinių teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. J. (R. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRičardas Piličiauskas