- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1028-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- V. T.
- Advokatai
- Jelena Koltakova, Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovės R. T. atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, atsakovui V. T., atsakovo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl vaiko bei sutuoktinės išlaikymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. T., gim. 1994-05-24 po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2002-09-20 iki vaiko pilnametystės bei po 400 Lt išlaikymą ieškovei iš buvusio sutuoktinio nuo 2002-09-20. Nurodė, kad 2007 m. birželio mėn. atvykusi į Lietuvą sužinojo, jog atsakovas jai nežinant išsituokė. Ištuokos metu išlaikymas sūnui Aurimui nebuvo priteistas, išlaikymo vaikui gera valia atsakovas taip pat neskiria, nors jo išlaikymo dydis per mėnesį apie 835 Lt. Ieškovė iš atsakovo savo išlaikymui lėšų taip pat negavo, nors santuokoje buvo susitarę, jog šeimą materialiai išlaikys atsakovas, o ji rūpinsis vaiko auginimu. Ieškovė liko gyventi Rusijos Federacijoje nelegaliai, nes atsakovas jai negrąžino dokumentų. Iki šiol ji neturi pragyvenimo šaltinio ir jokio turto, todėl atsakovas privalo teikti išlaikymą ne tik vaikui, bet ir sutuoktinei. Išlaikymas, ieškovės vertinimu, priteistinas daugiau negu už tris metus atgal todėl, kad šis klausimas nebuvo išspręstas nutraukiant šalių santuoką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. T. išlaikymą A. T. gim. 1994 m. gegužės 24 d. po 350 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei 7200 litų išlaikymo įsiskolinimą, ieškinį likusioje dalyje atmetė. Dėl ieškovės R. T. išlaikymo teismas nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2002-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo 2002-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , o naujas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo buvusiam sutuoktiniui negalimas po santuokos nutraukimo ir jo pasekmių išsprendimo, todėl ieškinį dėl ieškovės išlaikymo atmetė. Pažymėjo, kad siekdama šio klausimo svarstymo, ieškovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo atmestas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl termino prašymui pateikti praleidimo. Dėl A. T. išlaikymo teismas sprendė, jog išlaikymas priteistinas, nes atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad šalių sūnaus A. T. būtinų vystytis sąlygų sudarymui ieškovei yra reikalinga 700 Lt išlaikymo suma, toks išlaikymas būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai ir atitiktų CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat atsakovas turi pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą B. T., gim. 2006-11-07, o ieškovė išlaikytinių daugiau neturi, todėl išlaikymo vertė tarp šalių dalintina lygiomis dalimis ir iš atsakovo, teismo vertinimu, priteistinas 350 Lt išlaikymas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas išlaikymą priteisė nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos laikė nepagrįstu. Išlaikymo įsiskolinimą teismas skaičiavo po 200 Lt už 36 mėn. bei priteisė 7200 Lt, sprendė, jog tokia išlaikymo įsiskolinimo suma kartu su priteistu periodiniu išlaikymu leis užtikrinti vaiko būtinas vystytis sąlygas ir yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo išlaikymui A. T. periodinėmis išmokomis nuo 2007-09-18 po 175 Lt iki A. T. pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, jog su teismo sprendimu bei jame išdėstytais motyvais nesutinka, mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertino prašymą dėl A. T. dalyvavimo teismo posėdyje bei raštu gautus paaiškinimus dėl jo valios ir nuomonės byloje, todėl liko neištirtos visos bylos aplinkybės. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, tuo pažeisdamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teigia, kad teismas priteisė išlaikymą sūnui neįvertinęs aplinkybių, jog nėra suteikta galimybių atsakovui bendrauti su sūnumi, kad ieškovė vengia išlaikyti sūnų, nesirūpina jo gerove bei visiškai nevertino išlaidų, būtinų vaiko išlaikymui, pagrįstumo, taip pat netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį, dėl to nepagrįstai priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą sūnui. Apeliantas teigia, jog teismo sprendime nenurodyta, kokiu būdu priteistą išlaikymą jis galėtų teikti, nes nenurodyta nei atsiskaitomoji sąskaita, nei ieškovės adresas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Kadangi skundžiama tik sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, todėl kolegija pasisako tik dėl šios sprendimo dalies.
Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 185 straipsnyje, o teismas, taikydamas ir aiškindamas įstatymus, visais atvejais privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Išvadas apie tam tikrų faktų egzistavimą teismas daro remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visetu, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas, rašytinius įrodymus (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie vaiko socialinę padėtį bei reikalingą išlaikymo jam dydį, tyrė ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus: šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tame tarpe ir šalių sūnaus išreikštą nuomonę, ir padarė išvadas, kurios šiais įrodymais pagrįstos. Su apelianto teigimu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė A. T. dalyvavimo teismo posėdyje klausimą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes dėl ieškovės ir šalių vaiko gyvenamąją vietą bei turtinę padėtį, sutikti pagrindo taip pat neturi, nes teismas nepažeidė CPK 380 straipsni 1 dalies nuostatos, kadangi teismas gali spręsdamas su vaiku susijusį klausimą išklausyti vaiką per atstovą, jeigu tiesiogiai tai padaryti neįmanoma.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas atsakovo galimybę teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, vertino ne tik jo kas mėnesį gaunamas pajamas (gaunamą darbo užmokestį), bet ir atsižvelgė į atsakovo materialiai išlaikomų asmenų skaičių. Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant jį pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.). Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei pateiktus byloje įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo sutinkamas teikti 175 Lt išlaikymas minėtųjų vaiko teisių įgyvendinimo neužtikrintų bei nukentėtų būtini 14 metų vaiko poreikiai, todėl pirmosios instancijos teismas ir šiuo aspektu pagrįstai nustatė 350 Lt atsakovo teiktino išlaikymo dydį kas mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo vaikui dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Byloje atsakovui teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis – 350 Lt, yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos.
Teisėjų kolegija dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento dėl pastabų dėl teismo posėdžio protokolo netinkamo išnagrinėjimo nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis (b.l. 199, t.1) pateiktos atsakovo pastabos dėl teismo posėdžio protokolo buvo teismo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, tačiau nedalyvaujant pastabas pateikusiam asmeniui, teismas motyvuota nutartimi atmetė atsakovo pastabas dėl teismo posėdžio protokolo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti, jog teismas pažeidė pagrindinius CPK principus.
Apeliantas teigia, jog teismas sprendime nenurodė, kokiu būdu teikti ieškovei priteistą išlaikymą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nedaro teismo sprendimo neteisėti ir nepagrįstu, be to nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ieškovės gyvenamosios vietos adresas bei banko rekvizitai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal apeliacinio skundo dalyką darytina išvada, jog apeliantas taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti, tačiau apeliaciniame skunde argumentų, kodėl nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, nepateikia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 straipsniai)
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovei R. T. 1 200 lt bylinėjimosi išlaidų.