- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- ATP-522-354/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00693-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, patikslinto to paties teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuriuo D. J. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str., ir nubaustas areštu 20 parų su transporto priemonės – automobilio ,,AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotos M. R. vardu, konfiskavimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 1 d., 1 val. 50 min., Telšių mieste, Muziejaus gatvėje, vairavo automobilį ,,AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,7 promilės), kuriam buvo paskirta administracinė bauda už ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. R. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2.6-853-304/2013, panaikinant automobilio ,,AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Skunde apeliantas nurodo, kad automobilis ,,AUDI A 8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso jam (M. R.), o ne pažeidėjui D. J.. Apeliantas teigia, kad 2013 m. liepos 31 d. pažįstamas D. J. atėjo pas jį ir paprašė paskolinti jam automobilį, sakė turintis kažkokių svarbių reikalų ir pasižadėjo automobilį grąžinti rugpjūčio 1 d. rytą, tačiau 2013 m. rugpjūčio 1 d. atvykęs D. J. pasakė, jog važiuodamas išgėręs buvo sulaikytas. Apeliantas skunde teigia, kad D. J., skolindamasis jo automobilį, atrodė visiškai blaivus, nekilo jokių abejonių, o apie tai, kad jam jau yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis nieko nežinojo. M. R. deklaruoja įsitikinimą, kad jis negali atsakyti už D. J. neatsakingus veiksmus. Teigia, kad jis negalėjo žinoti, jog D. J. vairuos jo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi yra pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 2 d. ( 2007 m. 13 d. redakcija ; Žin. ,2007, Nr. 138-5641) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nuobaudą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (3–4; 5; 6 b. l.), vairavo apelianto vardu registruotą automobilį ,,Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (11–12 b. l.), kai jam Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarimu jau paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 123 str. 5 d. (15 b. l.). Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės, tik nesutinkama su teismo paskirta papildoma ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu.
Savo skunde M. R. kreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad ATPK 30¹ str. 2 d. ( 2007 m. 13 d. redakcija; Žin. ,2007, Nr. 138-5641) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Apelianto skunde minima nebegaliojanti ATPK 30¹ str. 2 d. redakcija nagrinėjamu atveju nebeaktuali, nes nuo 2013 m. gegužės 7 d. įsigaliojo nauja minėtos dalies redakcija, patvirtinta 2013 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XII-247, reglamentuojanti, kad organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., privalo motyvuoti. Minima naujoji įstatymo redakcija nedraudžia teismui, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Vadinasi, teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes, turi galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, o tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjui D. J. skyrė nuobaudą pagal ATPK 130² str. sankciją ir konfiskavo automobilį ,,AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Savo skunde apeliantas akcentuoja, kad automobilis, kurį vairuodamas D. J. padarė teisės pažeidimą, priklauso ne pažeidėjui, todėl automobilio savininkas neprivalo atsakyti už pažeidėjo veiksmus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas pagal sutartį (susitarimą ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, pvz., vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jį prarado. Savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Tretiesiems asmenims, šiuo atveju M. R., priklausančio daikto, kuris buvo D. J. administracinio teisės pažeidimo priemonė, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.
Dėl kitų apeliacinio skundo teiginių pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta, jog D. J. būtų iš anksto informavęs M. R. apie savo ketinimus daryti teisės pažeidimą ir kad apeliantas automobilį ,,AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą ar kitu pagrindu būtų perdavęs teisės pažeidimui daryti. Tačiau M. R., nesant jokių konkrečių ir įtikinamų priežasčių, perduodamas savo automobilį naudotis tik pažįstamam asmeniui, neįsitikindamas, ar tas jo pažįstamas D. J. iš viso turi teisę vairuoti transporto priemones, kaip automobilio savininkas taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių negatyvių padarinių, atsiradusių dėl transporto priemonės konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad M. R., kaip automobilio savininkas, elgėsi atsainiai jam priklausančio turto atžvilgiu – net nepateikė pirmosios instancijos teismui savo pozicijos dėl galimo jam priklausančio turto konfiskavimo, nors apie tokią galimybę buvo informuotas (14 b. l.), ir neatsakingai visuomenės interesų požiūriu. Toks turto savininko elgesys prasilenkia su apelianto deklaruojamu interesu išsaugoti savo nuosavybę.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, patikslintas teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, yra teisėtas ir pagrįstas, ir keisti jį, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą, patikslintą Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, palikti nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.