Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2483-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
1-2483-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
V. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

2018 m. birželio 30 d. apie 19.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tyčia ranka sugrėbė savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai Ž. S. už drabužių krūtinės srityje, taip apdraskydamas Ž. S. krūtinę bei suplėšydamas jos drabužius, o Ž. S. pradėjus priešintis jis sugrėbė jai už kairės rankos žasto ir suspaudė, taip sukeldamas Ž. S. fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad jis kartu su buvusia sutuoktine Ž. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis su Ž. S. išsituokė maždaug prieš 15 metų, tačiau jie ir toliau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, augino vaiką. 2018 m. birželio 30 d. dienos metu pas jį namuose buvo svečiai ir jie visi, tame tarpe ir Ž. S., gėrė alkoholinius gėrimus. Svečiai išėjo apie 14.00 val., svečiams išėjus jis su Ž. S. toliau gėrė degtinę. Vakare Ž. S. jau ruošėsi gultis, o jis pasakė norintis nueiti į parduotuvę dar nusipirkti išgerti. Ž. S. supyko ir pradėjo ant jo rėkti. Konflikto metu jis iš pykčio griebė Ž. S. už drabužių krūtinės srityje, gali būti, kad griebdamas už drabužių apdraskė jai ir krūtinę. Ž. S. mėgino nuo jo išlaisvinti. Mėgindamas sulaikyti Ž. S. jis sugriebė jai už rankos žasto srityje, bet Ž. S. nuo jo pabėgo. Gali būti, kad jis Žanai ranką suspaudė stipriai. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Žanos jis atsiprašė (b. l. 25, 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. parodė, kad ji su V. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Anksčiau ji su V. buvo sutuoktiniai, tačiau 2001 m. jie išsiskyrė. Skyrybos įvyko dėl Valerijaus nuolatinių girtavimų bei smurto prieš ją, tačiau po skyrybų ji V. atleido ir jie toliau gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. V. ir anksčiau prieš ją smurtavo, bet ji policijos nekvietė, nuolatos jam atleisdavo. Ji daug kartų prašė, kad V. išeitų iš jos buto, bet jis to nedaro. 2018 m. birželio 30 d. dienos metu pas juos namuose buvo svečių. Ji ir V. su svečiais gėrė alkoholinius gėrimus. Pavakary svečiai išėjo, o ji su V. liko, abu dar šiek tiek išgėrė alkoholio. Apie 19.20 val. ji susiruošė eiti ilsėtis, persirengė į naktinius. Tuo metu V. tapo agresyvus, ėmė kelti barnį, konfliktuoti su ja. Ji prašė V. nusiraminti, pasakė, kad paskambins sūnui. Ji paėmė telefoną į rankas, o V. tuo metu griebė ją už rankos ir atėmė telefoną. Ji prašė, kad V. nusiramintų, bet jis neklausė ir konflikto metu griebė jai už naktinių krūtinės srityje. Griebdamas už naktinių V. sugriebė už kairės krūties ir ją apdraskė. Ji mėgino ištrūkti nuo V. ėmė trauktis atgal, dėl to naktiniai suplyšo. Plyšus naktiniams V. sugriebė ją už kairės rankos žasto srityje ir suspaudė ranką. Ji stipriai patraukė ranką ir taip išsilaisvinusi nuo V. išbėgo į bendrojo naudojimo koridorių. Dėl tokių V. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiek tiek pabuvusi koridoriuje ir grįžusi atgal į kambarį ji iškvietė policiją. V. apdraskė jai krūtinę, taip pat ant kairiojo žasto yra mėlynė. Į medikus ji nesikreips. Su V. taikytis ji nenori, kadangi jis nuolatos prieš ją smurtauja. Ji jam ir taip jau daug kartų yra atleidusi. Ji nori, kad V. išsikraustytų ir daugiau prieš ją nesmurtautų (b. l. 13-15).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. birželio 30 d. 20.41 val. V. S. iškvepiamame ore rasta 1,66 promilės alkoholio (b. l. 32).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 19.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tyčia ranka sugrėbė savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai Ž. S. už drabužių krūtinės srityje, taip apdraskydamas Ž. S. krūtinę bei suplėšydamas jos drabužius, o Ž. S. pradėjus priešintis jis sugrėbė jai už kairės rankos žasto ir suspaudė, taip sukeldamas Ž. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

V. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą Ž. S., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi V. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir V. S. skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. S. galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Taip pat prokurorė siūlo skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos Ž. S. V. S. pretenzijų neturi. V. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 41). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl V. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad V. S. nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs tai, kad V. S. būdamas neblaivus smurtauja prieš Ž. S., ką apklausos metu patvirtino Ž. S., teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus V. S. švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. S. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. S. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir V. S. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

V. S. nuo 2018 m. birželio 30 d. 20.41 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 18.10 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 21, 22), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

V. S. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę. Pažymėtina, kad, kaip apklausos metu nurodė Ž. S., smurtinio pobūdžio veiksmai prieš ją kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. S. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonė

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 30), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72² straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir V. S. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Į V. S. skirtą bausmę įskaityti V. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

V. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Išaiškinti V. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas