Utenos apylinkės teismo sprendimas

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančiais duomenimis patvirtinama, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas įsigytas 2004 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, asmeninė nuosavybė įregistruota 2015 m. spalio 1 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu.

Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodoma, kad atsakovui priklausančio buto šildymui laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. suvartota šilumos energijos už 617,98 Eur, priskirto šilumos kiekio pastato bendrosioms reikmėms kaina – 99,13 Eur. Iš prie ieškinio pateiktų UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitų nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovui sąskaitas dėl 657,91 Eur apmokėjimo už šilumos energiją.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovė teigia, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registre iki 2025 m. kovo 3 d. buvusiais duomenimis, atsakovui priklausančio buto šilumos energijos naudojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl vertina, kad šalys sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.384 str. 2 d.). Atsakovas su ieškiniu nesutinka motyvuodamas tuo, kad, jam 2004 m. birželio 21 d. įsigijus butą, buto šildymo sistemos įrenginiai jau nebuvo prijungti prie centralizuotos sistemos, buto šildymui naudojo gamtines dujas.

Pagal LR CK 6.391 str., teisiniams santykiams, susiklosčiusiems aprūpinant gyvenamąsias patalpas vandeniu, šilumos energija, taikomos energijos pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilęs iš energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių. CK 6.383 str. 1 d. numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad iki 2025 m. kovo 3 d. atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo būdas buvo įregistruotas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovas teigia, kad nuo įsigijimo buto šildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, jam priklausantis butas šildomas gamtinėmis dujomis. Atsakovas savo teiginiams pagrįsti pateikė įrodymus apie tai, kad buvę buto savininkai atliko veiksmus tam, kad šildymo sistemos įrenginiai butų atjunti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir apie tai, kad įstaigos buvo užfiksavę duomenis apie jam priklausančio buto šildymo būdą. Šiuose dokumentuose nurodomas buto adresas „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovo pateiktais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis patvirtinama, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A30-950 „Dėl adresų ((duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir kt.) keitimo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ pastato, kuriame yra atsakovui priklausantis butas (unikalus (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini), tuo pačiu pasikeitė ir buto adresas į (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad buvęs buto savininkas kreipėsi dėl šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo centralizuotos sistemos ir buvo atliekami su tuo susiję veiksmai. Specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Žvėryno ūkis“ techninio direktoriaus 1997 m. vasario 21 d. rašte „Dėl buto atjungimo nuo šildymo sistemos“ nurodoma, kad bendrovė neprieštarauja dėl autonominės šildymo sistemos įrengimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiam tikslui įgyvendinti turi būti parengtas šildymo sistemos rekonstrukcijos projektas, kuris turi būti suderintas su bendrove. Atsakovas pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko prašymą, adresuotą firmos „Vilniaus dujos“ direktoriui, išduoti technines sąlygas autonominiam šildymui, įrengiant bute katilą vandeniui šildyti, taip pat prašoma parengti dujotiekio projektą. Dėl prašymo 1997 m. kovo 19 d. priimta rezoliucija paruošti technines sąlygas ir projektą. Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ firma „Vilniaus dujos“ 1997 m. kovo 19 d. rašte „Dėl techninių sąlygų papildomiems dujiniams prietaisams įrengti išdavimo“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), adresuotame buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, nurodė, kad, esant tinkamoms sąlygoms, neprieštarauja dėl tūrinio (srovinio) vandens šildytuvo bute įrengimo, rašte taip pat nurodomi duomenys, į kuriuos turi būti atsižvelgta projektuojant dujinius vandens šildymo prietaisus. Pateiktoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir AB „Lietuvos dujos“ firmos „Vilniaus dujos“ 1999 m. lapkričio 28 d. sudarytoje Gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad sutartimi šalys susitaria dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo (vartotojams (gyventojams), dujas naudojantiems buitinėms reikmėms), taip pat nurodomas patalpų, į kurias pardavėjas tiekia dujas adresas – (duomenys neskelbtini), patalpose įrengti dujiniai prietaisai – viryklė, srovinis vandens šildytuvas, dujomis šildoma krosnis ir šildymo katilas, nurodoma, kad patalpose įrengtas dujų skaitiklis, sutartyje pažymėta, kad karštas vanduo netiekiamas, šildymas prijungtas nuo 1997 m. birželio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2004 m. gegužės 6 d. akte užfiksuota, kad su vartotoju, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), sudaryta gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bute eksploatuojamas dujinis prietaisas – katilas.

Iš minėtuose dokumentuose esančių duomenų galima daryti išvadą, kad buvęs buto, šiuo metu priklausančio atsakovui, savininkas kreipėsi dėl buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, ir nors į bylą nepateikti sprendimai, rekonstrukcijos užbaigimo aktai, aplinkybės, kad buvęs buto savininkas buvo sudaręs gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad bute yra dujomis šildoma krosnis ir dujinis katilas, dujų skaitiklis, taip pat AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2004 m. gegužės 6 d. akte užfiksuoti duomenys, kad bute eksploatuojamas dujinis katilas, sudaro pagrindo vertinti, kad rekonstrukcijos darbai realiai buvo užbaigti ir buto šildymo įrenginiai buvo atjungti nuo centralizuotos sistemos. Šios aplinkybės pagrindžiamos ir atsakovo pateikta 2004 m. spalio 6 d. sudaryta AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo ir dujų vartotojo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartimi dėl gaminių dujų tiekimo, kurioje pažymėta, kad bute viryklė elektrinė, yra šildymo katilas, karštas vanduo tiekiamas iš katilo, bute įrengtas skaitiklis. Aplinkybė, kad atsakovui priklausantis butas šildomas gamtinėmis dujomis, pagrindžiama ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaita, kurioje, 2013 m. spalio 7 d. apžiūrint butą, užfiksuota, kad buto šildymas autonominis, dujinis, taip pat 2017 m. birželio 29 d. atsakovo ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sudaryta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartimi ir jos specialiosiose sąlygose nurodytais duomenimis apie tai, kad atsakovas sutartį sudarė kaip buitinis vartotojas, dujų vartojimo paskirtis – maisto ruošimas, karšto vandens ruošimas, patalpų šildymas.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalėjo informuoti ieškovę apie pasikeitimus – bute esančių šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo centralizuotos sistemos, tačiau atsakovas butą įsigijo anksčiau nei ieškovė perėmė iš UAB „Vilniaus energija“ šilumos energijos tiekimą į daugiabutį namą, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, byloje negauta įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius, kad UAB „Vilniaus energija“ niekada neteikė sąskaitų už šildymą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad turi atlikti ieškovės nurodomus veiksmus, juo labiau, kad sistema buvo atjungta iki jam įsigyjant butą. Pažymėtina, kad LR šilumos ūkio įstatymas priimtas 2003 m. gegužės 20 d., jis įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d., įstatyme nebuvo numatytas reikalavimas, kaip šiuo metu galiojančioje jo redakcijoje, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. 2003 m. įstatymo redakcijos 25 str. buvo numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad vien tik dėl atsakovo neatliktų veiksmų susidarė nagrinėjama situacija.

Ieškovė pagrįstai nurodo, kad nekilnojamojo turto savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas, turi pasirūpinti, kad Nekilnojamojo turto registre išviešinti duomenys apie nekilnojamąjį turtą atitiktų realią padėtį, tačiau vien dėl ieškovės nurodomo buto savininko nepakankamai rūpestingo elgesio, esant duomenims, kad ieškinyje nurodomu laikotarpiu buto šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, ir nesant duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas buto šildymui realiai naudojosi ieškovės teikiama šilumos energija ir kad ieškovė dėl to patyrė realius nuostolius, ieškovės reikalavimo dėl skolos už buto šildymą priteisimas iš atsakovo neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat sudarytų prielaidą ieškovei neteisėtai praturtėti.

Ieškovė nurodo ir iš mokesčių apskaičiavimo lentelėje esančių duomenų matyti, kad į ieškovės prašomą priteisti sumą (657,91 Eur) įeina 99,13 Eur suma už daugiabučio namo bendrų patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui anksčiau – iki 2023 m. kovo 1 d. ieškovė būtų skaičiavusi atsakovui mokesčius už bendrų namo patalpų šildymą, kaip minėta, ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę sutarties dėl šilumos energijos tiekimo bendroms namo patalpoms šildyti. Atsakovas nesutiko ir su šia reikalavimo dalimi, kadangi jis apie tokius mokesčius ir jų apskaičiavimo tvarką nebuvo informuotas, be to, jo manymu, jis, mokėdamas mokesčius administratoriui, sumoka ir šiuos mokesčius.