- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-28
- Bylos Nr.
- e2-618-405/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Marius Grucė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.5Energijos pirkimas–pardavimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. P. 657,91 Eur skolą, 20,10 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovas K. Kokoška nurodė, kad ieškinį palaiko. Nuo 2017 m. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perėmusi iš UAB „Vilniaus energija“ centralizuotą šilumos energijos tiekimą, tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir į atsakovui priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2023 m. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad atsakovui priklausančio buvo šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, todėl nuo 2023 m. kovo 1 d. skaičiuoja atsakovui mokestį už sunaudotą šilumos energiją. Atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. neatsiskaitė ir skolingas ieškovei 657,91 Eur. Pagal NTR duomenis, minėtu laikotarpiu atsakovui priklausančio buvo šildymo įrenginiai buvo prijungti prie centralizuotos namo šildymo sistemos, todėl atsakovas privalo atsiskaityti už šilumos energiją. Su atsakovu nesudaryta individuali rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo, tačiau tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas. Atsakovas teigia, kad jam priklausančio buto šildymo įrenginiai neprijungti prie centralizuotos sistemos, pateikė NTR išrašą, iš kurio matyti, kad 2025 m. pradžioje įregistruotas buto šildymas individualia centrinio šildymo sistema, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad ir skolos susidarymo laikotarpiu butas buvo šildomas ne centralizuotai. CK 4.262 str. įtvirtinta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo įteisinęs atjungimo nuo centralizuotos sistemos. Pagal galiojančius norminius aktus, vartotojas, pageidaujantis patalpų šildymo sistemą nuo centralizuotos sistemos, turi laikytis tam tikros tvarkos, privalo gauti statybos užbaigimo dokumentus ir pateikti tiekėjui. Atsakovas nepateikė ieškovei tokių dokumentų, taip pat ir kitokiais būdais neinformavo apie pasikeitimus. Ieškovei nežinomos aplinkybės, dėl kurių atsakovui nebuvo skaičiuojami mokesčiai ir neišrašomos sąskaitos už šildymą nuo duomenų perdavimo ieškovei 2017 m., pasitikslinus duomenis nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ nebuvo perdavusi atsakovo, kaip šilumos energijos vartotojo, tačiau, atsitiktinai patikrinus NTR duomenis, ieškovės darbuotojai nustatė, kad atsakovas naudojasi centralizuotu šildymu. Atsakovui nuo 2017 m. iki 2023 m. nebuvo išrašomos sąskaitos nei už buto, nei už bendrų patalpų šildymą. Už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovas už bendrų patalpų šildymą skolingas 99,13 Eur. Prašo ieškinį tenkinti – priteisti skolą ir delspinigius, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas adv. M. Grucė nurodė, kad su ieškiniu atsakovas nesutinka. Ieškovė teigia, kad atsakovui priklausančio buto šildymo sistemos įrenginiai prijungti prie centralizuotos sistemos, tačiau, jau 2004 m. birželio 21 d. atsakovui įsigijus butą, bute esantys šilumos vartojimo įrenginiai nebuvo prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų ir į butą nebuvo centralizuotai tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Į butą, kaip ir šiuo metu, buvo tiekiamos dujos, bute tuo metu, kaip ir dabar, buvo įrengtas šildymo katilas. Atsakovas – paprastas vartotojas, daugiau kaip prieš 20 m. įsigijęs butą nesigilino, kokia šildymo sistema įregistruota NTR. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, buvę buto savininkai jau nuo 1997 m. ėmėsi veiksmų dėl šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos sistemos. Ši aplinkybė patvirtinama 1997 m. vasario 21 d. specialios paskirties UAB „Žvėryno ūkis“ techninio direktoriaus pasirašytu raštu, kuriame nurodoma, kad neprieštaraujama dėl autonominės šildymo sistemos bute įrengimo, 1997 m. kovo 14 d. buto savininko prašymu dėl techninių sąlygų autonominiam šildymui ir katilui bute įrengti, 1997 m. kovo 19 d. AB „Lietuvos dujos“ firmos „Vilniaus dujos“ technikos direktoriaus pasirašytu raštu, kuriame nurodoma, kad neprieštaraujama dėl šildytuvo bute įrengimo, 1999 m. lapkričio 25 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad karštas vanduo į butą netiekiamas, 2004 m. gegužės 6 d. aktu, kuriame nurodoma, kad bute įrengtas katilas. Ieškovė nenurodė, kokia tuo metu buvo atjungimo įrenginių tvarka ir kokių veiksmų tuo metu buvę buto savininkai nepadarė. Teigdama, kad atsakovo buto šildymo įrenginiai neatjungti nuo centralizuotos sistemos, remiasi NTR įrašais, tačiau Registrų centre įrašyti duomenys ne teises sukuriantys, o tik išviešinantys, todėl turi būti sprendžiama pagal realią situaciją. UAB „Vilniaus energija“ nebuvo pateikusi atsakovui nei vienos sąskaitos, todėl galima daryti išvadą, kad bendrovė buvo tinkamai informuota apie bute esančių šildymo įrenginių atjungimą ir dėl to mokesčiai už šildymą nebuvo skaičiuojami, be to, ir pati ieškovė nuo 2017 m. neskaičiavo atsakovui jokių mokesčių, taip pat ir byloje esančiose atsakovui išrašytose sąskaitose nenurodomas mokestis už karštą vandenį, vadinasi, karštas vanduo netiekiamas. Negali pasakyti, kokia tvarka atsakovas atsiskaito už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau, kaip minėta, UAB „Vilniaus energija“ jam neteikė sąskaitų už šių patalpų šildymą, atsakovas moka mokesčius namo bendrijai, administratoriui, todėl galimai kartu sumoka ir už bendrų patalpų šildymą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, būdamas vartotoju, turėjo ieškovei teikti duomenis, tačiau atsakovas įsigijo butą su individualia šildymo sistema, todėl neturėjo pareigos teikti duomenis centralizuotai šilumos energiją teikiančiai įmonei. Pažymėtina, kad ieškovė, 2023 m. pamačiusi NTR duomenis, kad atsakovui priklausantis butas šildomas centralizuotai, nesusisiekė su buto savininku, siekdama išsiaiškinti situaciją, nepatikrino realiai, ar atsakovui priklausančio buto šildymui naudojama ieškovės tiekiama šilumos energija, ir, niekuo nepagrįsdama aplinkybės, kad atsakovas naudoja centralizuotai teikiamą šilumos energiją, išrašė jam sąskaitas už sunaudotą šilumos energiją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas gavo jos išrašytas sąskaitas faktūras. Iš tikrųjų atsakovas negavo nei vienos ieškovės nurodomos atsakovui išrašytos sąskaitos, gavęs bent vieną sąskaitą jis būtų kėlęs klausimą dėl be pagrindo išrašytos sąskaitos, tačiau ieškovė, neužtikrinusi, kad sąskaitos atsakovui būtų įteiktos, išrašė jų trylika ir tik tuomet kreipėsi į teismą. Atsakovas pateikė įrodymus ir apie tai, kad, įsigijęs butą, iš karto sudarė sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo, taip pat pateikė vėliau sudarytą sutartį dėl gamtinių dujų pirkimo. Kaip minėta, buvę buto savininkai dėl įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos ėmėsi nuo 1997 m., tuo metu Registrų centras veikė kitaip nei šiuo metu, todėl informacija apie šildymo būdą galėjo ir neišsisaugoti. Atsakovas kreipėsi į Registrų centrą ir buvo pakeisti NTR įregistruoti duomenys apie atsakovui priklausančio buto šildymo būdą, tai buvo tik procedūros klausimas, jokių statybos darbų realiai nereikėjo atlikti, nes viskas buvo seniai padaryta, todėl ir individualios šildymo sistemos įregistravimo procedūra neužtruko. Ieškovė nepatyrė realių nuostolių dėl atsakovo buto šildymo. Taip pat atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bendrų patalpų šildymo išlaidos, kadangi ieškovė reikalavime atskirai tokių išlaidų neišskyrė, atsakovas nuo buto įsigijimo su šilumos tiekėju neturėjo jokio ryšio ir iš jo nebuvo reikalaujama sumokėti jokių su šilumos energijos tiekimu susijusių mokesčių, jis atsiskaito su namo administratoriumi už teikiamas paslaugas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančiais duomenimis patvirtinama, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas įsigytas 2004 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, asmeninė nuosavybė įregistruota 2015 m. spalio 1 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu.
Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodoma, kad atsakovui priklausančio buto šildymui laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. suvartota šilumos energijos už 617,98 Eur, priskirto šilumos kiekio pastato bendrosioms reikmėms kaina – 99,13 Eur. Iš prie ieškinio pateiktų UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitų nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovui sąskaitas dėl 657,91 Eur apmokėjimo už šilumos energiją.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovė teigia, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registre iki 2025 m. kovo 3 d. buvusiais duomenimis, atsakovui priklausančio buto šilumos energijos naudojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl vertina, kad šalys sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.384 str. 2 d.). Atsakovas su ieškiniu nesutinka motyvuodamas tuo, kad, jam 2004 m. birželio 21 d. įsigijus butą, buto šildymo sistemos įrenginiai jau nebuvo prijungti prie centralizuotos sistemos, buto šildymui naudojo gamtines dujas.
Pagal LR CK 6.391 str., teisiniams santykiams, susiklosčiusiems aprūpinant gyvenamąsias patalpas vandeniu, šilumos energija, taikomos energijos pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilęs iš energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių. CK 6.383 str. 1 d. numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad iki 2025 m. kovo 3 d. atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo būdas buvo įregistruotas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovas teigia, kad nuo įsigijimo buto šildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, jam priklausantis butas šildomas gamtinėmis dujomis. Atsakovas savo teiginiams pagrįsti pateikė įrodymus apie tai, kad buvę buto savininkai atliko veiksmus tam, kad šildymo sistemos įrenginiai butų atjunti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir apie tai, kad įstaigos buvo užfiksavę duomenis apie jam priklausančio buto šildymo būdą. Šiuose dokumentuose nurodomas buto adresas „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovo pateiktais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis patvirtinama, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A30-950 „Dėl adresų ((duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir kt.) keitimo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ pastato, kuriame yra atsakovui priklausantis butas (unikalus (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini), tuo pačiu pasikeitė ir buto adresas į (duomenys neskelbtini).
Atsakovas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad buvęs buto savininkas kreipėsi dėl šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo centralizuotos sistemos ir buvo atliekami su tuo susiję veiksmai. Specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Žvėryno ūkis“ techninio direktoriaus 1997 m. vasario 21 d. rašte „Dėl buto atjungimo nuo šildymo sistemos“ nurodoma, kad bendrovė neprieštarauja dėl autonominės šildymo sistemos įrengimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiam tikslui įgyvendinti turi būti parengtas šildymo sistemos rekonstrukcijos projektas, kuris turi būti suderintas su bendrove. Atsakovas pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko prašymą, adresuotą firmos „Vilniaus dujos“ direktoriui, išduoti technines sąlygas autonominiam šildymui, įrengiant bute katilą vandeniui šildyti, taip pat prašoma parengti dujotiekio projektą. Dėl prašymo 1997 m. kovo 19 d. priimta rezoliucija paruošti technines sąlygas ir projektą. Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ firma „Vilniaus dujos“ 1997 m. kovo 19 d. rašte „Dėl techninių sąlygų papildomiems dujiniams prietaisams įrengti išdavimo“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), adresuotame buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, nurodė, kad, esant tinkamoms sąlygoms, neprieštarauja dėl tūrinio (srovinio) vandens šildytuvo bute įrengimo, rašte taip pat nurodomi duomenys, į kuriuos turi būti atsižvelgta projektuojant dujinius vandens šildymo prietaisus. Pateiktoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir AB „Lietuvos dujos“ firmos „Vilniaus dujos“ 1999 m. lapkričio 28 d. sudarytoje Gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad sutartimi šalys susitaria dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo (vartotojams (gyventojams), dujas naudojantiems buitinėms reikmėms), taip pat nurodomas patalpų, į kurias pardavėjas tiekia dujas adresas – (duomenys neskelbtini), patalpose įrengti dujiniai prietaisai – viryklė, srovinis vandens šildytuvas, dujomis šildoma krosnis ir šildymo katilas, nurodoma, kad patalpose įrengtas dujų skaitiklis, sutartyje pažymėta, kad karštas vanduo netiekiamas, šildymas prijungtas nuo 1997 m. birželio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2004 m. gegužės 6 d. akte užfiksuota, kad su vartotoju, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), sudaryta gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bute eksploatuojamas dujinis prietaisas – katilas.
Iš minėtuose dokumentuose esančių duomenų galima daryti išvadą, kad buvęs buto, šiuo metu priklausančio atsakovui, savininkas kreipėsi dėl buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, ir nors į bylą nepateikti sprendimai, rekonstrukcijos užbaigimo aktai, aplinkybės, kad buvęs buto savininkas buvo sudaręs gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad bute yra dujomis šildoma krosnis ir dujinis katilas, dujų skaitiklis, taip pat AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2004 m. gegužės 6 d. akte užfiksuoti duomenys, kad bute eksploatuojamas dujinis katilas, sudaro pagrindo vertinti, kad rekonstrukcijos darbai realiai buvo užbaigti ir buto šildymo įrenginiai buvo atjungti nuo centralizuotos sistemos. Šios aplinkybės pagrindžiamos ir atsakovo pateikta 2004 m. spalio 6 d. sudaryta AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo ir dujų vartotojo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartimi dėl gaminių dujų tiekimo, kurioje pažymėta, kad bute viryklė elektrinė, yra šildymo katilas, karštas vanduo tiekiamas iš katilo, bute įrengtas skaitiklis. Aplinkybė, kad atsakovui priklausantis butas šildomas gamtinėmis dujomis, pagrindžiama ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaita, kurioje, 2013 m. spalio 7 d. apžiūrint butą, užfiksuota, kad buto šildymas autonominis, dujinis, taip pat 2017 m. birželio 29 d. atsakovo ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sudaryta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartimi ir jos specialiosiose sąlygose nurodytais duomenimis apie tai, kad atsakovas sutartį sudarė kaip buitinis vartotojas, dujų vartojimo paskirtis – maisto ruošimas, karšto vandens ruošimas, patalpų šildymas.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į ieškovės atstovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad AB „Vilniaus energija“ 2017 m. nebuvo perdavusi ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakovo, kaip tiekiamos šilumos energijos vartotojo, duomenų ir ieškovės darbuotojai tik atsitiktinai 2023 m. Nekilnojamojo turto registre pamatė įrašą apie tai, kad atsakovui priklausantis butas šildomas iš centralizuotos šildymo sistemos, galima vertinti, kad atsakovas buto šildymui realiai nesinaudojo ieškovės teikiama šilumos energija.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalėjo informuoti ieškovę apie pasikeitimus – bute esančių šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo centralizuotos sistemos, tačiau atsakovas butą įsigijo anksčiau nei ieškovė perėmė iš UAB „Vilniaus energija“ šilumos energijos tiekimą į daugiabutį namą, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, byloje negauta įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius, kad UAB „Vilniaus energija“ niekada neteikė sąskaitų už šildymą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad turi atlikti ieškovės nurodomus veiksmus, juo labiau, kad sistema buvo atjungta iki jam įsigyjant butą. Pažymėtina, kad LR šilumos ūkio įstatymas priimtas 2003 m. gegužės 20 d., jis įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d., įstatyme nebuvo numatytas reikalavimas, kaip šiuo metu galiojančioje jo redakcijoje, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. 2003 m. įstatymo redakcijos 25 str. buvo numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad vien tik dėl atsakovo neatliktų veiksmų susidarė nagrinėjama situacija.
Įvertinus byloje gautus duomenis, sprendžiama, kad atsakovui priklausantis butas ieškinyje nurodomu laikotarpiu buvo šildomas ne iš centralizuotos sistemos ieškovės teikiama šilumos energija, bet kitu būdu – gamtinėmis dujomis. Ši aplinkybė patvirtinama ir atsakovo pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2025 m. kovo 6 d. išraše esančiais duomenimis apie tai, kad 2025 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2025 m. kovo 3 d. įregistruota atsakovui priklausančio buto individuali centrinio šildymo sistema, šildymas gamtinėmis dujomis. Pateiktoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodoma, kad kadastro duomenys nustatyti 2025 m. sausio 27 d.
Ieškovė pagrįstai nurodo, kad nekilnojamojo turto savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas, turi pasirūpinti, kad Nekilnojamojo turto registre išviešinti duomenys apie nekilnojamąjį turtą atitiktų realią padėtį, tačiau vien dėl ieškovės nurodomo buto savininko nepakankamai rūpestingo elgesio, esant duomenims, kad ieškinyje nurodomu laikotarpiu buto šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, ir nesant duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas buto šildymui realiai naudojosi ieškovės teikiama šilumos energija ir kad ieškovė dėl to patyrė realius nuostolius, ieškovės reikalavimo dėl skolos už buto šildymą priteisimas iš atsakovo neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat sudarytų prielaidą ieškovei neteisėtai praturtėti.
Ieškovė nurodo ir iš mokesčių apskaičiavimo lentelėje esančių duomenų matyti, kad į ieškovės prašomą priteisti sumą (657,91 Eur) įeina 99,13 Eur suma už daugiabučio namo bendrų patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui anksčiau – iki 2023 m. kovo 1 d. ieškovė būtų skaičiavusi atsakovui mokesčius už bendrų namo patalpų šildymą, kaip minėta, ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę sutarties dėl šilumos energijos tiekimo bendroms namo patalpoms šildyti. Atsakovas nesutiko ir su šia reikalavimo dalimi, kadangi jis apie tokius mokesčius ir jų apskaičiavimo tvarką nebuvo informuotas, be to, jo manymu, jis, mokėdamas mokesčius administratoriui, sumoka ir šiuos mokesčius.
Byloje neginčijama, kad ieškovė tiekia į daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, šilumos energiją, taip pat neginčijama, kad yra namo bendros patalpos, kurios šildomos. Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šia nuostata įtvirtinama bendraturčių (namo gyventojų) pareiga apmokėti už bendrų patalpų šildymą proporcingai savo daliai, nepriklausomai nuo to, ar jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos prijungtos prie centrinės šildymo sistemos, ar šildomos kitu būdu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, vertinama, kad atsakovas, kaip buto savininkas, privalo mokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrų patalpų šildymą proporcingai turimos nuosavybės daliai. Atsakovas nurodė, kad jis galimai už bendrų patalpų šildymą moka administratoriui, tačiau tokių duomenų neteikė, ieškovės atstovas nurodė, kad mokesčius už bendrų patalpų šildymą namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai tiesiogiai moka AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Atsakovas teigia, kad negavo ieškovės išrašytų sąskaitų už patalpų šildymą. Ieškovė pateikė išrašus iš sąrašų, teikiamų UAB „Fitek“, kuri siunčia popierines sąskaitas ieškovės klientams, išrašuose nurodomi atsakovo duomenys, tačiau duomenų apie tai, kad šios sąskaitos buvo įteiktos atsakovui, byloje negauta. Vis tik, net tuo atveju, jei atsakovui sąskaitos nebuvo įteiktos, atsakovas su jomis susipažino pareiškus ieškinį teisme ir turėjo galimybę ginčyti jose nurodytus duomenis, todėl vien aplinkybė, kad atsakovas galimai negavo sąskaitų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti, kaip ir kiti name esančių butų savininkai, už ieškovės teikiamą šilumos energiją, naudojamą bendrų patalpų šildymui. Iš atsakovo ieškovei priteisiama 99,13 Eur už šilumos energiją, sunaudotą bendrų daugiabučio namo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20,10 Eur delspinigių. LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procentų dydžio delspinigius. Atsakovas laiku nesumokėjo už bendrų patalpų šildymui sunaudotą šilumos energiją, neginčijo delspinigių dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiami 1,95 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą. LR CK 6.210 str. 1 d., nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (101,08 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 24,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminio mokesčio ir 2,13 Eur kitų išlaidų. Atsakovas prašo priteisti 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nustatyta, kad patenkinta 14,90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei atlyginamos 3,60 Eur dydžio išlaidos.
Atsakovo nurodomos 1200 Eur dydžio išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), todėl iš ieškovės atsakovui priteisimos išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 1021,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 98 str.).
Byloje nustatytos 7,93 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidų suma mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl dėl šių išlaidų atlyginimo nesprendžiama (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270 str., LR CK 6.383 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. P. 99,13 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 13 ct) skolos, 1,95 Eur (vieną eurą 95 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą (101,08 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,60 (tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ A. P. 1021,20 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.