Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2016-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-964-983/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
2-964-983/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
UAB „Semitransa“
Kategorijos
  • 3.2.6.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-964-983/2016 m.
Procesinis Nr. 2-48-3-00568-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.3. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 30 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui UAB „Semitransa“ dėl drausminės nuobaudos- darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. B. prašo peržiūrėti 2016-05-09 priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.2-964-983/2016 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui UAB „Semitransa“ dėl drausminės nuobaudos

- darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, t.y. panaikinti 2016-05-09 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė advokato padėjėja S. Jurskytė -Ignatavičienė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutartimi civilinėje byloje buvo paskirtas pirmasis parengiamasis teismo posėdis 2016-04-13. 2016-04-01 šią nutartį kartu su UAB "Semitransa" atsiliepimu į ieškinį bei jo priedais, ieškinyje nurodytu adresu, priėmė ieškovo vardu jo sutuoktinė. 2016-04-07 buvo pateiktas ieškovo vardu prašymas atidėti posėdį po 2016-05-30 datos, kadangi pagal darbo specifiką ieškovas išvykęs į komandiruotę ir grįš apytiksliai tik po dviejų mėnesių. Tai patvirtinti ieškovo dabartinė darbovietė pateikė pažymą. Tame prašyme buvo nurodoma, kad ieškovas nėra susipažinęs su atsakovo pateiktais dokumentais, nes tam neturi fizinių ir techninių galimybių. Apie gautų dokumentų turinį žino tik iš sutuoktinės pasakojimų telefonu. Nurodė, kad tik asmeniškai susipažinęs su dokumentais, galės pateikti savo vertinimus ir nuomonę dėl dokumentų turinio ir rekvizitų originalumo, jų pagrįstumo ginčui. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ieškovas R. B. prašė teismo įvertinti jo negalėjimą atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, kaip dėl objektyviai susiklosčiusių svarbių priežasčių, nes nesusipažinęs su atsiliepimu į ieškinį, jis neturi galimybės galutinai suformuluoti savo reikalavimų ir, reikalui esant, teikti papildomų įrodymų. Jo prašymas buvo tenkintas iš dalies ir parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, paskirta nauja data 2016-05-09. Šaukimai į kitą posėdį buvo išsiųsti ieškovo gyvenamosios vietos adresu ir pagal pateiktų teisinių paslaugų sutartį advokato padėjėjai kontoros adresu. Ieškovas buvo informuotas apie atidėtą posėdį telefonu sutuoktinės ir atstovės advokato padėjėjos S. Jurskytė -Ignatavičienės. Ieškovas tuo metu dar nebuvo grįžęs į Lietuvą, suvokęs, kad teismo posėdyje dalyvauti tikrai negalės, ieškovas nusprendė dar kartą teikti prašymą atidėti posėdį, tačiau nežinojo prašymo surašymo tinkamos formos, tam neturėjo techninių ir technologinių galimybių, jam nebuvo prieinami pašto skyriai. Ieškovas manė, kad joks atstovas niekaip negalėtų papasakoti apie svarbias bylai faktines aplinkybes, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus. Byloje vieni svarbiausių įrodymų būtų jo duodami parodymai, kurie turėtų būti vertinami visapusiškai su kitais bylos duomenimis. Nematęs atsiliepimo, jis negalėjo suformuluoti ir perduoti nuomonės per vieną ar kitą atstovą. Ieškovas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių vesti bylą per atstovą toliau nesirinko. Pats betarpiškai pageidavo dalyvauti teismo posėdžiuose. Įgaliojimų atstovei dalyvauti be jo teismo posėdyje nesuteikė. Kol pats nėra grįžęs bei dėl finansinių galimybių stokos, nesitarė dėl atstovavimo teisme, negalėjo toliau betarpiškai konsultuotis su teisininku. Todėl teismui 2016-05-07 buvo išsiųstas registruotu paštu 2016-05-03 pareiškimas su prašymu dar kartą atidėti parengiamąjį posėdi po 2016-05-30 datos, nurodant, kad ieškovo vardu prašymą dėl bylos atidėjimo pasirašanti atstovė, tačiau ji posėdyje nedalyvaus. Teismas turėjo įvertinti ieškovo negalėjimo atvykti priežasčių svarbumą. Pateikus atsakovui atsiliepimą, trūkstant ieškovo pozicijos dėl atsakovo byloje pateiktų naujų įrodymų, negalėjo iš esmės būti priimtas sprendimas už akių. Todėl LR CPK 230 str. 2 d. straipsnyje įtvirtinta norma dėl galimybės priimti sprendimą už akių, buvo pažeista. Teismas turėjo taikyti LR CPK 230 str. straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys asmeniškai. Ieškovo R. B. nurodytu adresu deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini), visą gaunamą korespondenciją paima jo sutuoktinė. Tačiau pačių dokumentų vyrui fiziškai ji neperdavė ir neturėjo tokios galimybės. Šios aplinkybės turi būti teismo dar kartą įvertintos žmogiškuoju faktoriumi. Su sutuoktiniu V. B. susisiekia telefono skambučiais, trumpomis žinutėmis. R. B. užsienyje nedirba biure, gyvenama krovininiame automobilyje, kelionėje neturi galimybės ir nesinaudoja asmeninėmis elektroninėmis internetinių galimybių mediomis. Nežinodamas tikslaus atsiliepimo turinio, jis negalėjo ir negali pateikti savo pozicijos, nuomonės dėl atsiliepime išdėstytų faktų ir argumentų, kitų pateiktų dokumentų, jų kopijų tikrumo, ryšio su byla nei atstovui, nei teismui.

Ieškovo atstovė taip pat nurodo, kad teismas turi įvertinti naujas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovas kategoriškai neigia pasirašęs ant įsakymų, kuriuose dienpinigių suma jam numatyta 60 ar 70 proc. Teigia, kad vairuotojas žinodamas savo galimo uždarbio dydį (neskaitant fiksuoto minimalaus atlyginimo pagal sutartį) niekada nesutiks dirbti už perpus mažesnį atlyginimą (nors jis išmokamas kaip dienpinigiai). Buvusi praktika buvo darbo santykius derinti žodžiu. Ieškovas niekada nėra buvęs buvusios darbovietės biure ir neturėjo pareigų dokumentus grąžinti po komandiruotės asmeniškai. Planuojamos atostogos buvo derinamos iš anksto dar rugsėjo mėnesį, tai rodo faktas, kad paskutinė jo išvyka ir buvo suderinta dvigubai ilgesnė nei įprastai, todėl jis tikėjosi ilgesnio poilsio laiko nei įprastai, kaip jis bebūtų pavadintas (atostogomis, laisvadieniais ar kt.). Šias aplinkybes papildomai patvirtintų į teismo posėdį kviečiami ieškovo liudytojai (sutuoktinė ir buvę kolegos). Kai kurias aplinkybes patvirtintų pateiktas ieškovo asmeninis telefonas su išsaugotomis sms žinutėmis apie bendravimą su buvusia direktore. Tokia galimybė gali būti suteikta tik betarpiškai dalyvaujant ieškovui. Esmines aplinkybes, apie tai, ar ant atsakovo pateiktų dokumentų (įsakymų) yra ieškovo parašai, gali įvertinti ir papasakoti tik jis pats. Tik apžiūrėjęs ir įvertinęs šiuos įrodymus, pasikonsultavęs su teisininkais, nuspręstų ar yra pagrindai kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo.

Atsiliepimas

Ieškovo atstovė taip pat nurodo, kad teismas turėdamas kitos šalies - atsakovo - atsiliepimą, bet nesuteikęs galimybės pateikti ieškovui dubliko, turėdamas prašymą bylos nagrinėjimą atidėti arba nagrinėti ieškovui nedalyvaujant ir priėmęs sprendimą už akių, pažeidė proceso teises normas. Konstatuojant LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) neatvykimas į darbų be svarbiu priežasčių. Įstatymas nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl jų svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai. Ieškovas pateikė duomenis, apie tai, kad prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą jis gavo tik grįžęs į namus ir pasiėmęs paštą 2015-02-03. Atsakovas formaliai negavęs atsakymo per nurodytą terminą, t.y. pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą iš ieškovo, galėjo priimti įsakymą dėl jo atleidimo. Tačiau tam ir egzistuoja teisminė procedūra, kur teismas retrospektyviai ir nešališkai turi pareigą įvertinti susiklosčiusią situaciją ir santykius tarp ginčo šalių. Todėl turėjo matyti padėtį, kad R. B. fiziškai negalėjo ateiti į darbą nei 2016-01-02, nei pasiaiškinti iki 2016-01-13. UAB "Semitransa" neneigia gavusi R. B. prašymo, neneigia nežinojusi jų turinio. Tai niekaip negali paneigti žinojimo, kad šio vairuotojo Lietuvoje tikrai nebus, nes matė ir lėktuvų bilietus, nes jis išvykęs į Australiją dukros kvietimu ir lėšomis. Atsakovas atsiliepime pats patvirtino, kad R. B. prašymą raštu suteikti jam laisvų dienų nuo 2015-12-07 iki 2016-01-12 gavo 2015-12-07 kartu su kelionės dokumentais. Apie tai, kad yra planuojama išvyka, darbovietėje tikrai buvo žinoma. Buvo kalbėta su kitais vairuotojais ir administracija, tariamasi žodžiu. Tačiau darbdavio tylėjimas, sekęs neatsiskaitymas, R. B. vertė darbdaviui teikti net įrodymus- bilietus, kad jis iš tiesų negalės išvykti į darbą iki 2016-01-12, iki to laiko jam reikalingos išeiginės. Teiginys, kad pateikti prašymą raštu dėl atostogų reikalinga prieš 30 dienų yra teisiška ir pagrįsta, tačiau ginčo atveju buvo neįvykdoma, ir vertinta per protingumo prizmę. Kadangi matyti, kad ieškovas išvykęs iš namų, paskutinėje komandiruotėje išbuvo 8 savaites. Į tokią ilgą kelionę ir vyko su aiškiu tikslu, kad bus po to ilgas tarpas poilsio. Tik grįžęs po komandiruotės, iš karto pateikė prašymą dėl išeiginių dienų (atostogų) suteikimo. Surašė tokį prašymą, kokį pavyzdį elektroniniu paštu jam buvo pateikusi įmonės direktorė. Jei direktorė teikė prašymo pavyzdį, reiškia žinojo, kad bus reikalingos atostogos. Tikslas buvo suplanuota kelionė į Australiją. Atšaukti, pakeisti bilietų, sutrumpinti kelionės trukmę nebebuvo galima. Atsakovas turėjo nustatyti realų, protingą terminą pasiaiškinimui pateikti, o ne formalų ir neįvykdomą liepimą. Administracija suvokė iš karto, kad jis negalės pateikti laiku pasiaiškinimo. Atsakovas nurodė, kad grįžus po komandiruotės, vairuotojai pasitinkami Kaune biure, kur paimami dokumentai, nuskaitomos vairuotojų kortelės, vairuotojai tikrinami ar grįžta blaivūs. Tokie nurodomi faktai yra įmonėje siekiamybė, tačiau neatitinka gyvenimo realybės. Vairuotojai grįžta autobusiuke kaip keleiviai, jų blaivumas nebėra aktualus. Kelionė atgal kartais būdavo jau Lietuvoje baigiama nakties metu, savaitgalį, pakeliui paliekant vairuotojus-keleivius. Kaip įvyko ir paskutinę komandiruotę, grįžtant pro Panevėžį, vairuotojas buvo išleistas prie namų. Taip būdavo sutarta, kad kelionės reikalingi dokumentai išsiunčiami per siuntų skyrių kitą darbo dieną, pirmadienį. Tačiau niekas nakties metu ir dar sekmadienį (2015-12-06) jokiame biure nedirbo ir vairuotojų nelaukė. O jei R. B. nuolat išlipdavo anksčiau (kaip nepagrįstai teigiama atsiliepime, kad taip vengdamas patikrinimų), tai kokiu būdu jis galėjo laiku ir tinkamai būti informuojamas, raštiškai supažindinimas su išankstiniais darbo grafikais, kad laiku galėtų, t.y. prieš 30 dienų pateikti kitą pašymą gauti laisvų dienų, kaip to reikalauja teisės aktai. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad koks nors reisas buvo atšauktas dėl ieškovo kaltės, kad darbo grafikai buvo raštu taip pat derinami iš anksto, kad vairuotojai turėjo pareigą būti biure. Ieškovas nesuprato, kad raštiško įsakymo neturėjimas, kad yra išleidžiamas atostogų (laisvų dienų) iki aptartos datos, esminės reikšmės jo darbo santykiuose su griežčiausios nuobaudos įrašu. Darbuotojui reikalinga buvo paaiškinti, kad pagal darbo įstatymus įmonė negalės/nenorės išleisti jį mokamų ir/ar nemokamų atostogų, ir/ar taip ilgai suteikti laisvų dienų. Administracija suvokusi padėtį, negalėjo priimti sprendimų žmogui už akių, sąmoningai nesuteikusi teisės darbuotojui tęsti darbo santykių. Administracija žinojo prašomų "laisvų dienų" priežastis. Todėl turėdama ar norėdama būti lojali darbuotojui, turėjo nurodyti/būtų nurodžiusi, kaip reikalinga tinkamai surašyti prašymą dėl išeiginių dienų, t.y. "atostogoms" ar "laisvoms dienoms". Ieškovas nesuvokė netinkamai realizavęs savo teisę į atostogas. Jam svarbesnis tuo metu prieš išvykstant buvo pinigų neatsiskaitymo klausimas. Kas kaip matyti, dalis pinigų, buvo pervesta ne iš karto, o vėliau, po atleidimo. O ieškovo manymu, ir teisingai neatsiskaityta iki šiol. Niekaip atsakovo nėra paaiškinta, dėl kokių priežasčių skiriasi komandiruočių mokamų dienpinigių santykis, vienu atveju 100 proc., kitą reisą 60 proc.

Teismas neteisingai konstatavo, kad nesant pagrindų pripažinti atleidimą buvus neteisėtu, atmetami visi kiti išvestiniai reikalavimai. Ieškininių reikalavimų 5 punkte, buvo nurodytas savarankiškas ieškinio reikalavimas: priteisti ieškovui likusią neišmokėtą užmokesčio dalį 562 Eur (penki šimtai šešiasdešimt du). Net ir pripažinus, atleidimo faktą pagrįstu, yra likusi neišmokėta užmokesčio dalis, kurios ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo. Apie šio reikalavimo pagrįstumą, teismo sprendime išsamiai nėra nurodyta.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovo argumentas, kad jis neatvyko į posėdį dėl svarbių priežasčių turėtų būti atmestas. Ieškovo komandiruotė taip pat negalėtų būti laikoma neįprasta, nepaprasta, išskirtine aplinkybe. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors nepaprastas savo komandiruotės aplinkybes. Tai buvo eilinė darbo komandiruotė, apie kurią ieškovas žinojo iš anksto. Dėl to ieškovas galėjo derinti su savo esamu darbdaviu grįžimą į Lietuvą anksčiau, o ne tikėtis, kad teismo procesas vyks kada patogu ieškovui. Ieškovas pareiškime nurodo, kad nebuvo susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Šis argumentas taip pat yra visiškai nepagrįstas, kadangi pats ieškovas pradėjo teisminį procesą ir turėjo suvokti, kad tai jam sukels atitinkamų teisinių pasekmių. Ieškovas visiškai nepagrįstai mano, kad teismas ir kiti proceso dalyviai turėjo laukti net kelis mėnesius, kol jis pagaliau susipažins su atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais. Tokiu atveju būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas (LR CPK 17 str.). Atsakovui buvo nustatyti konkretūs terminai susipažinti su ieškovo pateiktais procesiniais dokumentais bei pateikti savo poziciją, kurių atsakovas laikėsi. Be to, ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės, kodėl jis negalėjo susipažinti su atsakovo procesiniais dokumentais, yra perdėtos ir nereikšmingos. Šiais laikais praktiškai visi vairuotojai į komandiruotes vežasi nešiojamus kompiuterius ar plančetes. Galima pasinaudoti interneto kavinių paslaugomis ar bevieliu Wi-Fi ryšiu degalinėse, klientų bazėse ir pan. Jeigu ieškovas iš tiesų būtų rūpinęsis tinkamu savo procesinių pareigų vykdymu, tikrai būtų radęs būdą, kaip susipažinti su bylos medžiaga. Kita vertus, nėra pakankamai įrodymų, kad ieškovas tikrai nebuvo susipažinęs su procesiniais dokumentais. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus bylų nagrinėjimo terminus ieškovo prašymas atidėti parengiamąjį posėdį po 2016-05-30 apskritai negalėjo būti tenkintas. Šios kategorijos byla turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią terminą, kadangi ilgas bylos nagrinėjimo terminas pažeistų atsakovo interesus. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Galima manyti, kad ieškovas žinodamas, jog ieškinio patenkinimo atveju susidarytu nemaža pinigų suma, sąmoningai siekia vilkinti procesą. Tokie nesąžiningi šalių ketinimai ir piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis teismo negali būti ginami. Taip pat nei ieškovas, nei jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą ir apskritai teismui nepranešė, jog posėdyje nedalyvaus. Aplinkybė, kad dvi dienos iki posėdžio ieškovo atstovė iš Panevėžio išsiuntė registruotu paštų prašymą į Trakus, turi būti vertinama kaip didelis ieškovo ir jo atstovo neatsakingumas. Ieškovui ir jo atstovui turėjo būti aišku, kad taip vėlai išsiųsto prašymo teismas iki posėdžio negaus. Prašymas teismui galėjo būti išsiųstas faksu, elektroniniu laišku, ieškovo atstovas galėjo paskambinęs pasiteirauti teismo, ar prašymas yra gautas. Ieškovas nurodo, kad „{...) dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių vesti bylą per atstovą toliau nesirinko". Tokiu atveju reikėjo teismą informuoti, kad susitarimas dėl atstovavimo yra nutrauktas. Tačiau 2016-05-03 prašymą atidėti teismo posėdį ir 2016-05-27 pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovo vardu surašė ta pati atstovė. Dėl to galima pagrįstai teigti, kad nurodyta aplinkybė apie neva tai nutrauktą atstovavimą yra tiesiog teismo klaidinimas. Taip pat ieškovas nurodo, kad „Byloje vieni svarbiausių įrodymų būtų jo duodami parodymai, kurie turėtų būti vertinami visapusiškai su kitais bylos duomenimis". Tačiau parengiamajame teismo posėdyje įrodymai netiriami. Šioje bylos stadijoje tikrai galėjo dalyvauti tik atstovas, o ieškovas būtų pasisakęs bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Antra, rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, palyginti su suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo parodymais. Dėl šios priežasties ieškovo paaiškinimai turėtų būti vertinami itin atsargiai. Atsakovo pozicija byloje yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl sunku tikėti, kad jie būtų nuginčyti remiantis vien tik ieškovo parodymais. Ieškovo pareiškimas yra grįstas tiesiog nesutikimu su teismo sprendimu iš principo, o ne naujų aplinkybių ir įrodymų pateikimu, kuriems esant sprendimas galėtų būti kitoks.

Šalies argumentai

Ieškovas pareiškime teigia, kad „Planuojamos atostogos buvo derinamos iš anksto dar rugsėjo mėnesį, (...)". „Apie tai, kad yra planuojama išvyka, darbovietėje tikrai buvo žinoma. Buvo kalbėta su kitais vairuotojais ir administracija, tariamasi gražiai, žmogiškai žodžiu". Ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apie tokį ilgą pageidaujamą poilsį ieškovas darbdavį informavo paskutinę minutę. Atsakovas pateikė 2015-12-07 dienos ieškovo rašytą prašymą dėl laisvų dienų, kuris darbdaviui buvo pateiktas per autobusų siuntų tarnybą, kuomet ieškovas poilsį jau buvo pradėjęs. Atsakovas taip pat pateikė kitą ieškovo 2015-12-15 prašymą dėl laisvų dienų, kurį darbdavys gavo paštu, kuomet ieškovas jau buvo išvykęs iš Lietuvos ir jau ilsėjosi devynias dienas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nederino su atsakovu savo atostogų laiko iš anksto, o pastatė darbdavį prieš faktą ir išvyko. Ieškovas teigia, kad „(...) nesuprato, kad raštiško įsakymo neturėjimas, kad yra išleidžiamas atostogų (laisvų dienų) iki aptartos datos, turės esminės reikšmės jo darbo santykiuose su griežčiausios nuobaudos įrašu. Darbuotojui reikalinga paaiškinti, kad pagal darbo įstatymus įmonė negalės/nenorės išleisti jį mokamų ir/ar nemokamų atostogų, (...)". Byloje yra pateiktas atsakovo ir ieškovo elektroninis susirašinėjimas, iš kurio aiškiai matosi, kad darbdavys paaiškino darbuotojui, jog negalės suteikti tokio ilgo poilsio. Darbdavys taip pat nurodė iki kokios datos ieškovui yra suteikiama laisvų dienų ir netgi persiuntė ieškovui jo paties rašytą prašymą su vadovo viza: „IŠLEISTI nuo 2015.12.07 iki 2015.12.31 imtinai". Taigi, ieškovui turėjo būti aišku, kad jis nėra išleidžiamas nei mokamų, nei nemokamų atostogų iki 2016.01.13. Nepaisant to, ieškovas į darbą laikų neatėjo ir neišvyko į iš anksto suplanuotą komandiruotę. Ieškovas teigia, kad „(...) pateikti prašymą raštu dėl atostogų reikalinga prieš 30 dienų yra teisiška ir pagrįsta, tačiau ginčo atveju buvo neįvykdomą, (...). Kadangi matyti, kad ieškovas išvykęs iš namų, paskutinėje komandiruotėje išbuvo 8 savaites. Į tokią ilgą kelionę vyko su aiškiu tikslu, kad bus po to ilgas tarpas poilsio". Tačiau jeigu ieškovas, jau rugsėjo mėnesį žinojo, kad vyks į kelionę, tai darbdaviui rašytinį prašymą galėjo pateikti netgi anksčiau nei prieš 30 dienų. Ieškovui po 8 savaičių komandiruotės ir buvo suteiktas ilgesnis tarpas poilsio, t. y. 25 dienos. Būtent tiek laisvų dienų vairuotojai gali tikėtis po tokios trukmės komandiruotės. Daugiau poilsio darbdavys suteikti neturi jokių galimybių, kadangi reikia keisti kitą komandiruotėje dirbusį vairuotoją. Byloje esančių „Darbo tvarkos taisyklių" 2.5 punkte yra apibrėžta, kokiu grafiku vairuotojai dirba ir ilsisi. Su taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovas nurodo, kad „Surašė tokį prašymą, kokį pavyzdį elektroniniu paštu jam buvo pateikusi įmonės direktorė. Jei direktorė teikė prašymo pavyzdį, reiškias žinojo, kad bus reikalingos atostogos". Tai yra ieškovo išvedžiojimai, kadangi iš tiesų buvo susiklosčiusi situacija, jog ieškovas norėjo neiti į darbą net 38 dienas nepateikdamas darbdaviui jokio prašymo, o tik informavęs telefonu. Darbdavys nurodė ieškovui aiškiai išreikšti savo valią raštų, kad galėtų priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat ieškovui buvo paaiškinta, kad jis neturi sukaupęs tiek daug kasmetinių atostogų dienų ir dalį jų jau yra išnaudojęs. Ieškovui buvo paaiškinta, kad laikantis LR Darbo kodekse įtvirtinto reglamentavimo jam nebus leista vėl imti atostogų dalimis. Be to, kasmetinėms atostogoms gauti ieškovas nesilaikė 30 dienų informavimo termino. Darbdavys nematė galimybių išleisti ieškovą kasmetinių atostogų. Tuo tarpu neatvykimui į darbą administracijos leidimu šalys gali susitarti dėl bet kokio termino, įstatymas tam nenumato specialių pagrindų. Atsakovas į bylą yra pateikęs anksčiau ieškovo rašytą prašymą kasmetinėms atostogoms. Dokumentas patvirtina, kad ieškovas tikrai žinojo, kaip toks prašymas rašomas. Siųsdamas atsakovui antrąjį 2015-12-15 prašymą ieškovas vėl paprašė suteikti jam laisvų dienų administracijos leidimu. Ieškovas gerai suvokė, jog neturi teisės į kasmetines atostogas, todėl jų ir neprašė. Ieškovas nurodo, kad „(...) prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą jis gavo tik grįžęs į namus ir pasiėmęs paštą 2015-02-03". Dėl to darbdavys negavęs ieškovo pasiaiškinimo iki nustatyto termino neva tai negalėjo priimti įsakymo dėl jo atleidimo. Šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes darbdavys laikėsi visos teisės aktuose nustatytos procedūros. Visų pirma, pagal ieškovo pateiktus lėktuvo bilietus ir prašymus jis turėjo būti grįžęs vėliausiai 2016-01-13. Darbdavys terminą pasiaiškinti nustatė iki 2016-01-15. Įsakymas dėl atleidimo buvo priimtas dar palaukus kelias dienas žinių iš ieškovo, t. y. 2016-01-19. Nepaisant to, iš ieškovo darbdavys negavo jokios informacijos iki pat 2016-02-29, kuomet jam buvo įteiktas ieškinys. Ieškovas grįžęs iš suėmimo vietos nesikreipė į darbdavį, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo suimtas. Apie ieškovo suėmimą nėra jokių įrodymų ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, darbdavio pradėta atleidimo procedūra buvo visiškai pagrįsta ir teisėta. Ieškovo pareiškime teigiama, kad „Įvertintinos teismo turi būti naujos faktinės aplinkybės apie tai, kad ieškovas kategoriškai neigia pasirašęs ant įsakymų, kuriuose dienpinigių suma jam numatyta 60 ir 70 proc". Toks skambus teiginys, jog darbdavys neva tai galėjo suklastoti dokumentus, gali būti vienintelė galimybė sukelti teismui abejonių dėl priimto sprendimo. Ieškovo pateiktame pareiškime absoliučiai nėra pateikta naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie pagal LR CPK 288 str. 4 d. būtų bylos atnaujinimo pagrindai, todėl nurodomas būtent toks niekuo nepagrįstas teiginys. Atsakovas kategoriškai neigia tokius kaltinimus. Nurodo, kad atsakovo niekas neprašė pateikti minėtų įsakymų. Ieškovo ieškinyje išdėstyta pozicija dėl priklaususio užmokesčio buvo labai silpna ir neaiški, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Norėdamas teismui išsamiai paaiškinti, kaip ieškovui buvo skaičiuojamas užmokestis, atsakovas pats pateikė su tuo susijusius dokumentus. Kam atsakovui pačiam teikti neva tai „suklastotus" dokumentus, žinant, kad jie tikrai bus pateikti ieškovui. Be to, įsakymų buvo net penki, todėl sunku patikėti, kad būtų ryžtasi tokiems veiksmams. Ant įsakymų yra ne tik ieškovo parašai, bet ir paties ieškovo ranka parašytas vardas ir pavardė. Suklastoti tokį dalyką turbūt būtų net neįmanoma. Susitarimai dėl dienpinigių normų mažinimo yra pasirašomi su visais įmonėje dirbančiais darbuotojais, ieškovas nebuvo išimtis. Tokią teisę darbdaviams numato teisės aktai ir tai yra visiškai teisėta. Tolimųjų reisų vairuotojai dirba komandiruotėse. Visiškai natūralu, kad darbdaviai mažina dienpinigių normas, nes gautųsi labai didelės pinigų sumos. Dienpinigių normos įsakymuose skiriasi, nes kaip atsakovo jau buvo paaiškinta atsiliepime į ieškinį, darbo sutarties priedas dėl dienpinigių normos mažinimo su ieškovu buvo pasirašytas ne įdarbinimo metu, bet prieš antrąją komandiruotę. Dėl to už pirmąją komandiruotę buvo paskaičiuota 100 proc. dienpinigių. Pasirašius priedą dienpinigių norma buvo 60 proc. Kaip ieškinyje paminėjo pats ieškovas, šalys vienu metu buvo susitarę mokėti ieškovui daugiau. Dėl to ir buvo padidinta dienpinigių norma iki 70 proc. Paskutines dvi komandiruotes dienpinigių norma vėl buvo 60 procentų. Ieškovui buvo priskaičiuota ir išmokėta tiek dienpinigių, kiek numatyta įsakymų normose. Tai nebuvo vienkartinis skaičiavimas, net už tris prieš tai buvusias komandiruotes buvo paskaičiuoti mažesni dienpinigiai, atitinkamai už antrą - 60 proc, už trečią - 70 proc. ir už ketvirtą - 60 proc. Ieškovas matė, kokias pinigų sumas gauna už komandiruotes ir toliau dirbo. Tai paneigia ieškovo tvirtinimus, kad jis nebuvo sutikęs su mažesniais dienpinigiais. Taip pat ieškovo ieškinyje nurodytos neva tai priklausiusios pinigų sumos yra visai kitokios, nei būtų buvusios su 100 procentų dienpinigiais. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „Komandiruotės metu išmokėta buvo 1472,24 eur, o už 8 savaičių komandiruote turėjau gauti 1750*2 euru, t.y. 3500 Eur. Trūko 862 Eur sumos". „Grįžęs savo sąskaitoje radau iš atsakovo pervestas sumas: 2015-12-30 - 73,49 Eur, 2016-01-19 - 226,51 eurų, t.y. 300 Eur. Todėl laikau, kad man likusi neišmokėta dalis užmokesčio yra 562 Eur)". Ieškovas laiko, kad už paskutinę komandiruotę iš viso neva tai turėjo gauti 3500 Eur. Tuo tarpu 100 procentų dienpinigių už 58 komandiruotėje Belgijoje praleistas dienas (nuo 2015-10-09 iki 2015-12-06) yra 3306 Eur (58 dienos x 57 Eur = 3306 Eur). Sumos akivaizdžiai nesutampa. Ieškovui priklausė ir darbo užmokestis, kurį pats ieškovas įskaičiuoja į 3500 Eur sumą. Darbo užmokesčio paskutinės komandiruotės metu ieškovui buvo išmokėta 717,97 Eur : 2015.11.13 - 322,24 Eur; 2015.12.11 - 322,24 Eur; 2015.12.30 - 73,49 Eur. Jeigu sudėtume 100 procentų dienpinigių sumą ir išmokėto darbo užmokesčio sumą, gautume 4023,97 Eur (3306 Eur + 717,97 Eur). Tokios didelės sumos sau nepaskaičiavo net pats ieškovas. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas meluoja teigdamas, jog nesutiko su mažesniais dienpinigiais ir nepasirašė įsakymų. Taip pat ieškovas bando sudaryti įspūdį, kad įmonėje nebuvo tvarkos: ieškovas teigia, kad „ Vairuotojai išlydimi būdavo iš vadybininko automobilio prie Kauno pilies, darbo grafikus suderinę žodžiu neformaliai, vėliau tik pasirašant įsakymus". Tai yra visiška netiesa. Vairuotojai kiekvieną kartą yra išlydimi iš įmonės partnerio UAB „Kamida Logistics" teritorijos. Atsakovas yra pateikęs su šia įmone pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Su UAB „Kamida Logistics" bendradarbiauja daug transporto įmonių, vairuotojams vedami instruktažai, todėl daug bendradarbiaujančių įmonių vairuotojus išlydi būtent iš ten. Ieškovas visgi patvirtina, jog įsakymus pasirašė. Ieškinyje ieškovas teigė, kad „Su įsakymu dėl komandiruotės susipažindavau išvykimo dieną, maždaug valandą prieš išvykstant Kaune prie jų biuro" (1 psl. 3 pastraipa). Vairuotojų darbo grafikas taip pat yra labai aiškiai apibrėžti darbo tvarkos taisyklėse. Ieškinyje net pats ieškovas nurodė, kad „(...) paprastai buvau siunčiamas į 4 savaičių trukmės komandiruotes". Atsakovas taip pat visuomet pasitikdavo grįžtančius vairuotojus ir niekada nesitarė dėl dokumentų perdavimo per autobusų siuntų tarnybas. Ieškovui už dokumentų neperdavimą laiku netgi buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba. Atsakovas yra pateikęs tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas taip pat pateikė į bylą ieškovo pasirašytą prašymą pasiaiškinti dėl alkoholio vartojimo darbo metu. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija, kad darbuotojų blaivumas grįžimo iš komandiruotės metu nebeaktualus. Atsakovas apskritai netoleruoja alkoholio vartojimo darbo metu. Vykimas ir grįžimas iš komandiruočių taip pat yra darbo laikas. Atsakovas yra pateikęs rašytinių liudijimų, kad ieškovas vartojo alkoholį ne tik grįžimo iš komandiruočių metu. Prašo ieškovo R. B. 2016-05-27 pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, nesant LR CPK 288 str. 4 d. nurodytų pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

Pagal CPK 288 str. 4 d. nuostatas teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Kaip žinia, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutartimi (b.l. 79) civilinėje byloje Nr. 2-964-983/2016 buvo paskirtas pirmasis parengiamasis teismo posėdis 2016-04-13, 13.00 val. 2016-04-08 buvo pateikti ieškovo (b.l. 87) ir ieškovo vardu adv. pad. S. J. - Ignatavičienės prašymai (b.l. 83, 84) atidėti posėdį po 2016-05-30 datos, kadangi ieškovas išvykęs į komandiruotę ir grįš apytiksliai tik po dviejų mėnesių, nurodoma kad ieškovas nėra susipažinęs su atsakovo pateiktais dokumentais, nes tam neturi fizinių ir techninių galimybių. Ieškovas savo prašyme prašė teismo posėdį atidėti arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Civilinio proceso kodekso 410 str. 1 d. nustatyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Civilinio proceso kodekso 413 str. 1 d. nustatyta, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Todėl atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus bylų nagrinėjimo terminus, Trakų rajono apylinkės teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir buvo paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2016-05-05, 13.00 val., šalims ir jų atstovams išsiųsti šaukimai.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-05-09 priėmė sprendimą už akių, konstatavęs, kad į paskirtą 2016-05-05, 13.00 val., parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovas, šaukimas įteiktas tinkamai, t.y. žmonai S. B.; taip pat į posėdį neatvyko ieškovo atstovė advokato padėjėja S. Jurskytė – Ignatavičienė, nors šaukimas jai buvo įteiktas, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, iki posėdžio prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tik kitą dieną, t.y. 2016-05-06 Trakų rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo atstovės prašymas atidėti parengiamąjį posėdį po 2016-05-30, kadangi ieškovas yra išvykęs į komandiruotę, taip pat prašyme nurodyta, kad teismui nusprendus, kad nurodytos priežastys nėra pakankamos ir svarbios, ir netenkinus ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas pažymi, kad LR CPK 246 str. 2 d. nurodyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Šiuo atveju, iki 2016-05-05, 13.00 val. posėdžio pradžios nebuvo gautas nei ieškovo, nei jo atstovės prašymas atidėti teismo posėdžio. Nors ieškovo atstovė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti išsiuntė 2016-05-03, tačiau nepasidomėjo, ar iki posėdžio pradžios teismas tokį prašymą gavo. Be to, LR CPK 246 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl komandiruotės nelaikomas svarbia priežastimi. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atstovavimo sutartis tarp advokato padėjėjos S. Jurskytė – Ignatavičienės ir ieškovo būtų nutraukta.

Todėl laikytina, kad ieškovas ir jo atstovė iki 2016-05-05 posėdžio nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, ar bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ieškovui, ir esant atsakovo atstovo prašymui, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti byloje sprendimą už akių.

Ieškovo atstovė nurodo, kad ieškovo R. B. nurodytu adresu deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini), visą gaunamą korespondenciją paima jo sutuoktinė, todėl visi gaunami teismo pranešimai, įprastai, laikytini įteiktais tinkamai. Tačiau pačių dokumentų ieškovui fiziškai ji neperdavė ir neturėjo tokios galimybės. Su sutuoktiniu V. B. susisiekia telefono skambučiais, trumpomis žinutėmis. R. B. užsienyje nedirba biure, gyvenama krovininiame automobilyje, kelionėje neturi galimybės ir nesinaudoja asmeninėmis elektroninėmis internetinių galimybių mediomis. Nežinodamas tikslaus atsiliepimo turinio, jis negalėjo ir negali pateikti savo pozicijos, nuomonės dėl atsiliepime išdėstytų faktų ir argumentų, kitų pateiktų dokumentų, jų kopijų tikrumo, ryšio su byla nei atstovui, nei teismui.

Tačiau šie argumentai atmetami, kaip niekuo nepagrįsti, nes ieškovas pradėjo teisminį procesą ir turėjo suvokti, kad tai jam sukels atitinkamų teisinių pasekmių. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas 2016-04-08 prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (b.l. 87) pateikė elektroninėmis priemonėmis iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini), Šį el. paštą ieškovas naudojo ir susirašinėdamas su atsakovu (b.l. 45), todėl laikytina, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui prašymus ir atsiliepimus elektroninėmis priemonėmis.

Pagal CPK 287 str. 2 d. 4 p. nuostatas atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalėjo nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes.

Ieškovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, jog nėra pasirašęs ant įsakymų, kuriuose dienpinigių suma jam numatyta 60 ar 70 proc. Esmines aplinkybes, apie tai, ar ant atsakovo pateiktų dokumentų (įsakymų) yra ieškovo parašai, gali įvertinti ir papasakoti tik jis pats. Tik apžiūrėjęs ir įvertinęs šiuos įrodymus, pasikonsultavęs su teisininkais, ieškovas nuspręstų, ar yra pagrindai kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo.

Atsakovas atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kategoriškai neigia tokius kaltinimus. Nurodo, kad atsakovas norėdamas teismui išsamiai paaiškinti, kaip ieškovui buvo skaičiuojamas užmokestis, pats pateikė su tuo susijusius dokumentus, t.y. įsakymus dėl dienpinigių sumažinimo. Todėl nesupranta kam atsakovui pačiam teikti neva tai „suklastotus“ dokumentus, žinant, kad jie tikrai bus pateikti ieškovui. Be to, įsakymų buvo net penki, ant įsakymų yra ne tik ieškovo parašai, bet ir paties ieškovo ranka parašytas vardas ir pavardė, todėl suklastoti tokį dalyką turbūt būtų net neįmanoma.

Teismas pažymi, kad ieškovui R. B. buvo išsiųstas atsakovo UAB „Semitransa“ atsiliepimas į ieškinį su jame nurodytais priedais, kuriuose buvo ir įsakymai dėl komandiruotės, kuriame nurodytas mokamas dienpinigių procentas (b.l. 73-76), šie dokumentai įteikti ieškovo žmonai S. B. dar 2016-03-31 (b.l. 81), todėl ieškovas turėjo galimybę įvertinti šiuos įsakymus, tačiau iki šios dienos ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog būtų kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl dokumentų klastojimo. Taip pat pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad „Su įsakymu dėl komandiruotės susipažindavau išvykimo dieną, maždaug valandą prieš išvykstant Kaune prie jų biuro“ (b.l. 2).

Taip pat ieškovas nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, kad nesant pagrindų pripažinti atleidimą buvus neteisėtu, atmetami visi kiti išvestiniai reikalavimai. Ieškininių reikalavimų 5 punkte, buvo nurodytas savarankiškas ieškinio reikalavimas: priteisti ieškovui likusią neišmokėtą užmokesčio dalį - 562 Eur. Net ir pripažinus, atleidimo faktą pagrįstu, yra likusi neišmokėta užmokesčio dalis, kurią ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo. Apie šio reikalavimo pagrįstumą, teismo sprendime išsamiai nėra nurodyta.

Pažymėtina, kad 2016-05-09 Trakų rajono apylinkės teismo sprendime už akių nurodyta, kad ieškovo reikalavimai grąžinti ieškovą į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 391 Eur už mėnesį ir procesines palūkanas yra išvestiniai. Atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl skirtos nuobaudos panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išvestiniai reikalavimai netenkinti. Dėl ieškovo prašomos priteisti 562 Eur likusios neišmokėtos užmokesčio dalies priteisimo sprendime už akių yra pasisakyta, šis reikalavimas nėra išvestinis ir jis atmestas sprendime nurodytais motyvais.

Ieškovas kitų įrodymų ar argumentų, paneigiančių priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą nepateikia, tik nurodo nesutikimo su sprendimu už akių motyvus, o ne naujas aplinkybes ar naujus įrodymus, kuriems esant sprendimas galėtų būti kitoks.

Kadangi nėra nė vieno iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų pagrindų panaikinti 2016-05-09 sprendimą, priimtą už akių (ieškovas ir jo atstovė be svarbių priežasčių neatvyko į posėdį ir nepateikė iki posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti patenkintas. Už akių priimtas sprendimas nenaikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės neatnaujintinas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 288, 290, 291, 334 ir 335 str., teismas

nutaria:

netenkinti ieškovo R. B. prašymo dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr.2-964-983/2016, peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą atskiruoju skundu

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė