- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-213/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. B., J. B., E. D.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
- 1.2.17.12Skolininko nesąžiningumas (BK 208 str.)
- 1.2.18.7Mokesčių nesumokėjimas (BK 219 str.)
- 1.1.5.4Būtinasis reikalingumas (BK 31 str.)
- 1.1.5.6Įsakymo vykdymas (BK 33 str.)
- 1.1.5.7Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika (BK 34 str.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.2.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.3Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Nijolės Žimkienės, nuteistųjų E. D. , J. B. , R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 1 d., ir nubaustas 50 MGL (6250 litų) dydžio bauda. Pagal LR BK 219 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 1 d., ir nubaustas 40 MGL (5000 litų) dydžio bauda.E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 1 d. ir nubaustas 40 MGL (5000 litų) dydžio bauda.
Civiliniam ieškovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. , E. D. ir J. B. nuteisti už tai, kad: R. B., būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindiniu akcininku ir valdybos pirmininku, E. D. ir J. B. , būdami bendrovės valdybos nariais ir akcininkais, veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami savo įtaka, aiškiai žinodami apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pagal kreditorių reikalavimus esant areštuotoms įmonės sąskaitoms, tyčia paslėpė įmonės turtą, t. y. lėšas, gautas pardavus (duomenys neskelbtini) pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2003-01-29 (duomenys neskelbtini) 3596200,00 Lt suma pervedė į R. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“ Kauno regiono skyriuje, (duomenys neskelbtini), ir kitą dalį lėšų, 1203800,00 Lt suma, į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“ Kauno regiono skyriuje, (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydami šį susitarimą, iki 2003-09-04 šias lėšas panaudojo savo nuožiūra, padarydami turtinę žalą likusiems kreditoriams, bei šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 1 d.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. B. buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 2 d., o būtent tuo, kad: nuo 1991-12-02 iki 2000-03-01, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, nuo 2000-05-18 iki 2000-06-01 - l. e. p. gen. direktoriumi, nuo 1993-10-15 iki 2003-09-10 - įmonės valdybos pirmininku, 2000-03-03 valdybos protokolu įgaliotas pasirašyti už valdybą visus bendrovės dokumentus, 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, laikotarpiu nuo 2000-03-01 iki 2000-05-17 ir nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 eidamas (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas:
1) 2003-04-25 pateikęs Kauno apskrities VMI savo parašu patvirtintą šios bendrovės 2003 m. I ketvirčio pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaraciją, kurioje deklaruota mokėtinų į valstybės biudžetą 418340,98 Lt suma, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių po to, kai 2003-05-29 Kauno apskrities VMI priminė apie pareigą (priminimas Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėti deklaracijoje nurodytus mokesčius iki 2003-06-18.
2003-04-10 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui savo parašu patvirtintą šios bendrovės 2003 m. I ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą, kurioje deklaruota mokėtinų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų 929.109 Lt suma, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių po to, kai 2003-05-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius priminė apie pareigą (raginimas Nr. 17120/1) sumokėti ataskaitoje nurodytus mokesčius iki 2003-07- 31.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau R. B. iš kaltinimo pagal LR BK 219 str. 2 d. Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Be to, R. B. buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d., o būtent tuo, kad: laikotarpiu nuo 2002-04-15 iki 2003-09-04 (nuo 1995-01-20 iki 2003-09-10 būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindiniu akcininku, turinčiu 87,88 proc. akcijų, nuo 1991-12-02 iki 2000-03-01 - įmonės generaliniu direktoriumi, nuo 2000-05-18 iki 2000-06-01 - l. e. p. gen. direktoriumi, nuo 1993-10-15 iki 2003-09-10 - įmonės valdybos pirmininku, 2000-03-03 valdybos protokolu įgaliotu pasirašyti už valdybą visus bendrovės dokumentus, 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2000-05-17, nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 eidamas (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas), žinodamas, kad įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduodami tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei, įmonė įsiskolinusi biudžetams, darbuotojams, o pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonei bus iškelta bankroto byla), taip pat kad, vadovaujantis 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo yra nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, o „darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, <...> tenkinami pirmąja eile“ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d.), kaip įmonės akcininkas turėdamas teisę tik į likviduojamos bendrovės turto dalį atsiskaičius su kreditoriais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės (2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 1 d. 2 p.: „Akcininkai turi šias turtines teises... gauti likviduojamos bendrovės turto dalį“; 16 str. 6 p.: „Iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis Įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei“), parengė ir įgyvendino svetimo, (duomenys neskelbtini), turto, esančio jo žinioje, pasisavinimo planą. Tuo tikslu kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - padėjėjais J. B. ir E. D. ((duomenys neskelbtini) valdybos nariais bei akcininkais), duodamas pastariesiems nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bei tuo, kad turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nusikalstamą veiką - žinomai neteisėtą, neatlygintiną svetimo didelės vertės turto pasisavinimą - įvykdė, vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformindamas kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto.
Be to, R. B. buvo kaltinamas tuo, kad kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - padėjėjais J. B. ir E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų - S. D. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu bei teisininko E. R. konsultacija, įformino 2002-04-15 (duomenys neskelbtini) ataskaitinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas į (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirtį jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos j akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), pažeidžiant bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), nutarta premijuoti valdybos pirmininką R. B. 10 procentų nuo pirkimo-pardavimo sandorio sumos už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius bei atidaryti atskirą sąskaitą banke pervesti sandorio lėšoms.
Remdamasis tuo, kas aukščiau išdėstyta, vienasmeniškai, padedamas nusikalstamos veikos bendrininkų, o formaliai bendrovės valdymo organų priimtu sprendimu, taip pat nusikaltimo bendrininkų E. D. ir J. B. pasirašytu įgaliojimu, 2003-01-15 patvirtintu notariškai (duomenys neskelbtini), kuriuo E. D. ir J. B. įgaliojo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką R. B. parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, pasirašyti notaro biure pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, R. B. 2003-01-22 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nurodydamas dalį piniginių lėšų, 3596200,00 Lt sumą, už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį lėšų, 1203800,00 Lt sumą, į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Po to 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 bendrovei (duomenys neskelbtini) pervedus (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas į jo asmenines sąskaitas, R. B. , remiantis 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2 str. 8 p. (Lėšų pervedimas-bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padaryti įrašai, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas“), įgijęs minėtą turtą savo žinion bei turėdamas galimybę juo disponuoti savo nuožiūra, pasisavino svetimą didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu:
1. Su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. įformino žinomai neteisėtą 2003-01-30 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė save, valdybos pirmininką R. B. , premijuoti 10 procentų nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sumos su atskaitytais mokesčiais, t. y. 535000 Lt, bei išmokėti jam 668800 Lt neišmokėtų atlyginimų, visą šią sumą – 1203800 Lt įskaityti pagal AB banko „Hansabankas“ 2003-01-29 mokėjimo pavedimą Nr. 0100004015. Tokiu būdu pasisavino 535000 Lt, jau 2003-01-29 R. B. nurodymu pervestų į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas 2003-10-02 perkėlė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Iš piniginių lėšų, 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. 1590000 Lt įnešė į įmonės kasą: 1) 1078000 Lt nuo 2003-02-05 iki 2003-05-27 laikotarpiu išėmė grynaisiais pinigais ir po to užpajamavo įmonės kasoje, 2) 112000 Lt 2003-02-18 banko pavedimu pervedė (duomenys neskelbtini) už pirktą automobilį, o atitinkamą sumą - 112000 Lt - 2003-03-04 įmokėjo į įmonės kasą, 3) 400000 Lt 2003-05-27 pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, laikotarpiu nuo 2003-05-28 iki 2003-07-02 išėmė grynaisiais pinigais ir užpajamavo įmonės kasoje. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įforminęs neteisėtą, vienasmenišką sprendimą 2003-03-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo, pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., nutarė premijuoti save, kaip įmonės valdybos pirmininką 100000 Lt premija, R. B. iš šių į įmonės kasą įneštų 1590000 Lt 2003-04-01 gavo 64100,48 Lt, šį turtą pasisavino.
Taip pat R. B. buvo kaltinamas nusikaltimo bendrininkams - padėjėjams E. D. ir J. B. , padėjusiems daryti nusikalstamą veiką teikiant priemones, t. y. R. B. vengiant atsakomybės ir tyčia nuslepiant einamas pareigas bei vienasmeniškus sprendimus, kartu su R. B. įforminusiems neteisėtus sprendimus tariamai kolektyvinių valdymo organų vardu, kuriais R. B. įgijo savo žinion svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą bei galimybę jį pasisavinti, atlyginęs, tuo būdu pasisavindamas svetimą 94000 Lt sumos (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu: pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka Įstatymų nustatytų mokesčių), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., 2003-02-11 kartu su J. B. pasirašė valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti J. B. 30000 Lt premija, šią sumą 2003-02-18 pervedė iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat 2003-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu pasinaudojant smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įformino sprendimą E. D. premijuoti 100000 Lt premija (atskaičius mokesčius - 64000 Lt), šią sumą E. D. iš įmonės kasos, į kurią R. B. buvo įnešti minėti 1590000 Lt, bei 350.000 Lt pagal 2002-12-12 preliminariąją sutartį su (duomenys neskelbtini), išmokėjo 2003-07-03.
Tuo būdu, R. B. buvo kaltinamas tuo, kad kartu su padėjėjais J. B. ir E. D. pasisavino svetimą, jo žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 693100,48 Lt.
Pirmosios instancijos teisme R. B. taip pat buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d., o būtent tuo, kad: laikotarpiu nuo 2003-01-29 iki 2003-09-04 (nuo 1995-01-20 iki 2003-09-10 būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindiniu akcininku, turinčiu 87,88 proc. akcijų, nuo 1991-12-02 iki 2000-03-01 – įmonės generaliniu direktoriumi, nuo 2000-05-18 iki 2000-06-01 - l. e. p. gen. direktoriumi, nuo 1993-10-15 iki 2003-09-10 - įmonės valdybos pirmininku, 2000-03-03 valdybos protokolu įgaliotu pasirašyti už valdybą visus bendrovės dokumentus, 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2000-05-17, nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 eidamas (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas), vykdydamas nusikalstamos veikos - svetimo didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo - planą, įgijęs galimybę disponuoti lėšomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) už parduotą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turėdamas savo žinioje lėšas, (duomenys neskelbtini) 350000 Lt suma pervestas į įmonės kasą, dalį šio didelės vertės svetimo, jo žinioje esančio (duomenys neskelbtini) turto, 299580,50 Lt sumos, iššvaistė.
R. B. , veikdamas su nusikalstamos veikos bendrininkais – padėjėjais J. B. ir E. D. ((duomenys neskelbtini) valdybos nariais bei akcininkais), duodamas pastariesiems nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje bei ir tuo, kad turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nors (duomenys neskelbtini) skola biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt ir skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduoti tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei), pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių.,.“), bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybine-ūkine riziką yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), be to, pažeisdamas 1999-12-02 Nr. VTII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kuri numato, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai <...> vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d. reikalavimą piniginius reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, tenkinti pirmąja eile, giminystės, draugiškumo ar kitais asmeniniais motyvais tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje esantį turtą, padarė žalą bendrovei, o siekdamas išvengti atsakomybės savo, kaip bendrovės vadovo, vienasmeniškus, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus, padedamas nusikalstamos veikos bendrininkų J. B. ir E. D. , įformino kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus:
1) su nusikalstamos veikos bendrininku J. B. įformino 2003-02-11 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė premijuoti darbuotoją C. D. 30000 Lt premija, šią sumą pervedant iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į C. D. asmeninę sąskaitą, taip pat premijuoti sandėlio vedėją B. J. 1000 Lt premija;
su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. įformino 2003-03-04 valdybos protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus A. P. , A. M. , R. Z. , V. Ž. , A. G. , N. N. , M. S. , G. L. ir R. S. po 30000 Lt, atskaičius mokesčius, išmokant iš įmonės kasos;su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , Č. V. pasitikėjimu, teisininko E. R. konsultacija, 2003-03-28 įformino (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti gen. direktoriaus pavaduotoją teisei E. R. 50000 Lt premija ir vyr. technologę V. B. 30000 Lt premija, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. įformino 2003-04-01 įmonės valdybos įsakymą Nr. 7, kuriame, be aukščiau išvardintų asmenų, įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus E. D. 500 Lt, R. S. 500 Lt, R. K. 200 Lt, G. K. 200 Lt premijomis, išmokant jas iš įmonės kasos;su nusikalstamos veikos bendrininku J. B. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, 2003-04-29 įformino (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus S. R. ir N. R. premijomis po 30000 Lt, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Taip pat R. B. nurodė nusikalstamos veikos padėjėjui J. B. įforminti (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, o J. B. , pasirašydamas bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino 2003-08-20 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus S. R. ir N. R. po 30000 Lt, išmokant iš įmonės kasos atskaičius mokesčius.
Remdamasis šiais, formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, R. B. iššvaistė svetimą, esantį jo žinioje didelės vertės, 295352,80 Lt sumos, (duomenys neskelbtini) turtą, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: l) 2003-02-19 B. J. - 640 Lt; 2) 2003-03-07 S. S. - 19295,70 Lt; 3) 2003-03-07 G. L. - 19295,70 Lt, 4) 2003-03-05 M. S. - 19295,70 Lt, 5) 2003-03-05 N. N. - 19295,70 Lt; 6) 2003-03-05 A. M. - 19300,48 Lt, 7) 2003-03-05 V. Ž. -19295,70 Lt; 8) 2003-03-05 R. Z. - 19305,27 Lt; 9) 2003-03-05 A. P. - 19295,70 Lt; 10) 2003-03-05 A. G. - 19295,70 Lt; 11) 2003-04-01 E. R. - 32095,70 Lt; 12) 2003-04-01 V. B. - 19300,48 Lt; 13) 2003-04-01 E. D. - 320 Lt; 14) 2003-04-01 R. S. - 320 Lt; 15) 2003-04-01 A. K. - 200 Lt; 16) 2003-04-01 G. K. -200 Lt; 17) 2003-08-14 N. R. - 19305,27 Lt; 18) 2003-08-14 S. R. - 19295,70 Lt ir 2003-02-18 banko pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesta į C. D. asmeninę sąskaitą 30000 Lt.
Taip pat R. B. nurodė nusikalstamos veikos padėjėjui J. B. įforminti (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimus dėl įmonės turto. J. B. , pasirašydamas bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino:
1) 2003-08-13 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus R. Z. , A. G. , A. M. , V. Ž. , R. M. po 300 Lt, A. P. , D. S. , A. A. , A. B. , G. L. , A. K. , M. S. , E. D. po 200 Lt, L. S. ir B. K. po 100 Lt, išmokant iš įmonės kasos;
2) 2003-09-01 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti įmonės darbuotoją S. S. 1300 Lt premija, išmokant iš įmonės kasos atskaičiuos mokesčius.
Remdamasis šiais, formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, įformintais padėjėjo J. B. , R. B. esą iššvaistė svetimą, esantį jo žinioje, didelės vertės, 4227,7 Lt sumos, AB .(duomenys neskelbtini) turtą, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-08-26 R. Z. – 300 Lt; 2)2003-08-26 A. G. - 300 Lt; 3) 2003-08-26 A. M. - 300 Lt; 4) 2003-08-26 V. Ž. - 300 Lt; 5) 2003-08-26 L. S. -100 Lt; 6) 2003-08-26 A. P. - 200 Lt; 7) 2003-08-26 R. M. - 300 Lt; 8) 2003-08-26 D. S. - 200 Lt; 9) 2003-08-26 A. A. - 200 Lt; 10) 2003-08-26 A. B. - 200 Lt; 10) 2003-08-25 G. L. - 200 Lt; 12) 2003-08-25 A. K. - 200 Lt; 13) 2003-08-26 M. S. - 200 Lt; 14) 2003-08-26 E. D. - 200 Lt; 15) 2003-08-26 B. K. - 100 Lt; 16) 2003-09-04 S. S. - 927,70 Lt.
Tuo būdu esą R. B. buvo kaltinamas kartu su padėjėjais J. B. ir E. D. iššvaistęs svetimą, jo žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 299580,50 Lt.
J. B. pirmosios instancijos teisme taip pat buvo kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d., o būtent tuo, kad: laikotarpiu nuo 2002-04-15 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2000-05-17, nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 ėjo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduodami tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei, įmonė įsiskolinusi biudžetams, darbuotojams, o pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įmonei bus iškelta bankroto byla), taip pat kad, vadovaujantis 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu, yra nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, o „darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, <...> tenkinami pirmąja eile“ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. l d.), kaip įmonės akcininkas turėdamas teisę tik į likviduojamos bendrovės turto dalį, atsiskaičius su kreditoriais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės (2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 1 d.2 p.: „Akcininkai turi šias turtines teises...2)gauti likviduojamos bendrovės turto dalį“; 16 str. 6 p.: „Iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai Į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei“), R. B. parengus svetimo, (duomenys neskelbtini) turto, esančio jo žinioje, pasisavinimo planą, tyčia, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje, suteikdamas priemones, padėjo R. B. šį didelės vertės turtą pasisavinti. Tuo tikslu veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , vykdydamas R. B. nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bei tuo, kad turimų akcijų pagrindu R. B. turi sprendimus lemiantį balsą, nusikalstamą veiką - žinomai neteisėtą, neatlygintiną svetimo didelės vertės turto pasisavinimą - įvykdė, R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformindamas kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto.
J. B. buvo kaltinamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų - S. D. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu bei teisininko E. R. konsultacija, įformino 2002-04-15 (duomenys neskelbtini) ataskaitinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai; bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), pažeidžiant bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), nutarta premijuoti valdybos pirmininką R. B. 10 procentų nuo pirkimo-pardavimo sandorio sumos už nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius, bei atidaryti atskirą sąskaitą banke pervesti sandorio lėšoms.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat J. B. 2003-01-15 įformino įgaliojimą, pasirašytą kartu su E. D. , notariškai patvirtintą (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką R. B. parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, pasirašyti notaro biure pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Tuo būdu nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. , vykdydamas vienasmenišką, padedant nusikalstamos veikos vykdytojams formaliai bendrovės valdymo organų priimtą sprendimą, 2003-01-22 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nurodydamas dalį piniginių lėšų, 3596200,00 Lt sumą, už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį lėšų, 1203800,00 Lt sumą , į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 bendrovei (duomenys neskelbtini) pervedus (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas į jo asmenines sąskaitas, R. B. , remiantis 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2 str. 8 p. („Lėšų pervedimas - bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padaryti įrašai, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas“), įgijo minėtą turtą savo žinion bei galimybę juo disponuoti savo nuožiūra.
Po to, J. B. , padėdamas R. B. pasisavinti didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. įformino žinomai neteisėtą (duomenys neskelbtini) 2003-01-30 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė valdybos pirmininką R. B. premijuoti 10 procentų nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sumos su atskaitytais mokesčiais, t. y. 535000 Lt, bei išmokėti jam 668800 Lt neišmokėtų atlyginimų, visą šią sumą 1203800 Lt įskaityti pagal AB banko „Hansabankas“ 2003-01-29 mokėjimo pavedimą Nr. 0100004015. Tuo būdu R. B. pasisavino 535000 Lt, jau 2003-01-29 R. B. nurodymu pervestų į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas 2003-10-02 perkėlė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat esą J. B. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , Č. V. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, neteisėtą vienasmenišką R. B. sprendimą įformino 2003-03-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo, pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., nutarė premijuoti R. B. kaip įmonės valdybos pirmininką 100000 Lt premija. Tuo būdu iš piniginių lėšų, 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. 1590000 Lt suma įneštų į įmonės kasą tokiu būdu: 1) 1078000 Lt nuo 2003-02-05 iki 2003-05-27 laikotarpiu išimta grynaisiais pinigais ir po to užpajamuota įmonės kasoje; 2) 112.000 Lt 2003-02-18 banko pavedimu pervesta (duomenys neskelbtini) už pirktą automobilį, o atitinkama suma - 112000 Lt 2003-03-04 įmokėta į įmonės kasą; 3) 400.000 Lt 2003-05-27 pervesta į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to laikotarpiu nuo 2003-05-28 iki 2003-07-02 išimta grynaisiais pinigais ir užpajamuota įmonės kasoje; nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. 2003-04-01 gavo 64100,48 Lt, šį turtą pasisavino.
Po to, J. B. kartu su nusikalstamos veikos bendrininku E. D. , gaudamas atlyginimą už padėjimą R. B. daryti nusikalstamą veiką, kartu su E. D. suteikęs priemones, R. B. tyčia, vengiant atsakomybės, nuslepiant einamas pareigas, neteisėtus, vienasmeniškus sprendimus įforminus tariamai kolektyvinių valdymo organų vardu, pasisavino svetimą, 94000 Lt sumos, (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu: pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka Įstatymų nustatytų mokesčių), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., 2003-02-11 kartu su R. B. pasirašė valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti J. B. 30000 Lt premija; šią sumą R. B. 2003-02-18 pervedus iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 30000 Lt; taip pat 2003-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, pasinaudojant smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įformino sprendimą E. D. premijuoti 100000 Lt premija (atskaičius mokesčius- 64000 Lt), šią sumą E. D. iš įmonės kasos, į kurią R. B. buvo įnešti minėti 1590000 Lt, bei 350000 Lt pagal 2002-12-12 preliminariąją sutartį su (duomenys neskelbtini), išmokėjo 2003-07-03.
Tuo būdu J. B. , būdamas padėjėju, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. buvo kaltinamas pasisavinęs svetimą, R. B. žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 693100,48 Lt.
J. B. taip pat buvo kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d., o būtent tuo, kad: laikotarpiu 2003-01-29 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. 343051, reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2000-05-17, nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 ėjo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, tyčia, padėjęs R. B. vykdyti nusikalstamos veikos - svetimo didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo - planą, R. B. įgijus galimybę disponuoti lėšomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) už parduotą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) 350000 Lt suma pervestomis į įmonės kasą, kartu su E. D. vykdydamas R. B. nurodymus, teikdamas priemones, padėjo R. B. dalį šio didelės vertės svetimo, jo žinioje esančio (duomenys neskelbtini) turto, 299580,50 Lt sumos, iššvaistyti.
Esą J. B. , veikdamas su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje ir tuo, kad R. B. turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nors (duomenys neskelbtini) skola biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt ir skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt, įmonė – (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduoti tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei), pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių), bendrovės įstatų 6.2 p. („premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirtį, jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), bendrovės įstatų 2.1 p. („pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), be to, pažeisdamas 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kuri numato, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai <...> vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. l d. reikalavimą piniginius reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, tenkinti pirmąja eile, giminystės, draugiškumo ar kitais asmeniniais motyvais tyčia, suteikdamas priemones, padėjo iššvaistyti svetimą, R. B. žinioje esantį turtą, padarė žalą bendrovei. Tuo tikslu, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , vykdydamas R. B. nurodymus, R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformino kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto:
1) su nusikalstamos veikos bendrininku R. B. įformino 2003-02-11 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė premijuoti darbuotoją Č. D. 30000 Lt premija, šią sumą pervedant iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Č. D. asmeninę sąskaitą, taip pat premijuoti sandėlio vedėją B. J. 1000 Lt premija;
2) su nusikalstamos veikos bendrininkais R. B. ir E. D. įformino 2003- 03-04 valdybos protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus A. P. , A. M. , R. Z. , V. Z. , A. G. , N. N. , M. S. , G. L. ir R. S. po 30000 Lt, atskaičius mokesčius, išmokant iš įmonės kasos;
3) 2003-03-28, pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu, teisininko E. R. konsultacija, įformino (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti gen. direktoriaus pavaduotoją teisei E. R. 50000 Lt premija ir vyr. technologę V. B. 30000 Lt premija, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais R. B. ir E. D. įformino 2003-04-01 įmonės valdybos įsakymą Nr. 7, kuriame be aukščiau išvardintų asmenų įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus J. D. 500 Lt, R. S. 500 Lt, R. K. 200 Lt, G. K. 200 Lt premijomis, išmokant jas iš įmonės kasos;
4) 2003-04-29 pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įformino (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus S. R. ir N. R. premijomis po 30000 Lt, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Taip pat, vykdydamas nusikalstamos veikos vykdytojo R. B. nurodymus, pastarojo atostogų metu, pasirašydamas bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino 2003-08-20 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti S. R. ir N. R. po 30000 Lt, išmokant iš įmonės kasos atskaičius mokesčius.
Remdamasis šiais formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, J. B. padėjo R. B. iššvaistyti svetimą, esantį jo žinioje didelės vertės, 295352,80 Lt sumos, (duomenys neskelbtini) turtą, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-02-19 B. J. - 640 Lt; 2) 2003-03-07 S. S. - 1929570 Lt;
3) 2003-03-07 G. L. - 19295,70 Lt; 4) 2003-03-05 M. S. - 19295,70 Lt;
5) 2003-03-05 N. N. - 19295,7 Lt; 6) 2003-03-05 A. M. - 19300,48 Lt;
7) 2003-03-05 V. Ž. - 19295,70 Lt; 8) 2003-03-05 R. Z. - 19305,27 Lt;
9) 2003-03-05 A. P. - 19295,70 Lt; 10) 2003-03-05 A. G. - 19295,70 Lt; 11) 2003-04-01 E. R. - 32095,70 Lt; 12) 2003-04-01 V. B. - 19300,48 Lt;
13) 2003-04-01 E. D. - 320 Lt; 14) 2003-04-01 R. S. – 320 Lt;
15) 2003-04-01 A. K. – 200 Lt; 16) 2003-04-01 G. K. – 200 Lt;
17) 2003-08-14 N. R. - 19305,27 Lt; 18) 2003-08-14 S. R. - 19295,70 Lt. ir
pavedimu 2003-02-18 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedant į C. D. asmeninę
sąskaitą 30000 Lt.
Taip pat J. B. , vykdydamas nusikalstamos veikos vykdytojo R. B. nurodymus, pastarojo atostogų metu, pasirašydamas, bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimus dėl įmonės turto:
1)2003-08-13 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus R. Z. , A. G. , A. M. , V. Ž. , R. M. po 300 Lt, A. P. , D. S. , A. A. , A. B. , G. L. , A. K. , M. S. , E. D. po 200 Lt, L. S. ir B. K. po 100 Lt, išmokant iš įmonės kasos;
2) 2003-09-01 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti įmonės darbuotoją S. S. 1300 Lt premija, išmokant iš įmonės kasos atskaičius mokesčius.
Remdamasis šiais formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, J. B. padėjo R. B. iššvaistyti svetimą, jo žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 4227,70 Lt sumos, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-08-26 R. Z. – 300 Lt; 2) 2003-08-26 A. G. - 300 Lt; 3) 2003-08-26 A. M. - 300 Lt; 4) 2003-08-26 V. Ž. - 300 Lt; 5) 2003-08-26 L. S. - 100 Lt; 6) 2003-08-26 A. P. - 200 Lt; 7) 2003-08-26 R. M. - 300 Lt; 8) 2003-08-26 D. S. - 200 Lt; 9) 2003-08-26 A. A. - 200 Lt; 10) 2003-08-26 A. B. - 200 Lt; 10) 2003-08-25 G. L. - 200 Lt; 12) 2003-08-25 A. K. - 200 Lt; 13) 2003-08-26 M. S. - 200 Lt; 14) 2003-08-26 E. D. - 200 Lt; 15) 2003-08-26 B. K. - 100 Lt; 16) 2003-09-04 S. S. - 927,70 Lt.
Tuo būdu esą J. B. , būdamas padėjėju, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. buvo kaltinamas iššvaistęs svetimą R. B. žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 299580,50 Lt.
E. D. buvo kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d., o būtent tuo, kad: laikotarpiu nuo 2002-04-15 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. 343051, reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2000-05-17, nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 ėjo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduodami tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei, įmonė įsiskolinusi biudžetams, darbuotojams, o pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įmonei bus iškelta bankroto byla), taip pat kad, vadovaujantis 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, o „darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, <...> tenkinami pirmąja eile“ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d.), kaip įmonės akcininkas turėdamas teisę tik į likviduojamos bendrovės turto dalį atsiskaičius su kreditoriais laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės (2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 1 d. 2 p. „akcininkai turi šias turtines teises..: gauti likviduojamos bendrovės turto dalį“; 16 str. 6 p.: „iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei“), R. B. parengus svetimo, (duomenys neskelbtini), turto, esančio jo žinioje, pasisavinimo planą, tyčia, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje, suteikdamas priemones, padėjo R. B. šį didelės vertės turtą pasisavinti. Tuo tikslu veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , vykdydamas R. B. nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, bei tuo, kad turimų akcijų pagrindu R. B. turi sprendimus lemiantį balsą, įvykdė R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus, įformindamas kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų-priimtus sprendimus dėl įmonės turto bei tokiu būdu įvykdė žinomai neteisėtą, neatlygintiną svetimo didelės vertės turto pasisavinimą.
E. D. buvo kaltinamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų - S. D. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu bei teisininko E. R. konsultacija, įformino 2002-04-15 (duomenys neskelbtini) ataskaitinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas ) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti, jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybine-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), pažeidžiant bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), nutarta premijuoti valdybos pirmininką R. B. 10 procentų nuo pirkimo-pardavimo sandorio sumos už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius bei atidaryti atskirą sąskaitą banke pervesti sandorio lėšoms.
Taip pat E. D. 2003-01-15 įformino įgaliojimą, pasirašytą kartu su J. B. , notariškai patvirtintą (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką R. B. parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, pasirašyti notaro biure pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Tuo būdu nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. , vykdydamas vienasmenišką, padedant nusikalstamos veikos vykdytojams, formaliai bendrovės valdymo organų priimtą sprendimą, 2003-01-22 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nurodydamas dalį piniginių lėšų, 3596200,00 Lt sumą, už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį lėšų, 1203800,00 Lt sumą, į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 bendrovei (duomenys neskelbtini) pervedus (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas į jo asmenines sąskaitas, R. B. , remiantis 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-13 70 2 str. 8 p. („Lėšų pervedimas - bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padaryti įrašai, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas“), įgijo minėtą turtą savo žinion bei galimybę juo disponuoti savo nuožiūra.
E. D. , padėdamas R. B. pasisavinti didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. įformino žinomai neteisėtą AB (duomenys neskelbtini) 2003-01-30 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė valdybos pirmininką R. B. premijuoti 10 procentų nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sumos su atskaitytais mokesčiais, t. y. 535000 Lt, bei išmokėti jam 668800 Lt neišmokėtų atlyginimų, visą šią sumą, 1203800 Lt, įskaityti pagal AB banko „Hansabankas“ 2003-01-29 mokėjimo pavedimą Nr. 0100004015; tuo būdu R. B. pasisavino 535000 Lt, jau 2003-01-29 R. B. nurodymu pervestų į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas 2003-10-02 perkėlė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat E. D. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, neteisėtą vienasmenišką R. B. sprendimą įformino 2003-03-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo, pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., nutarė premijuoti R. B. , kaip įmonės valdybos pirmininką 100000 Lt premija. Tuo būdu iš piniginių lėšų, 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. 1590000 Lt suma įneštų į įmonės kasą tokiu būdu: 1) 1078000 Lt nuo 2003-02-05 iki 2003-05-27 laikotarpiu išimta grynaisiais pinigais ir po to užpajamuota įmonės kasoje; 2) 112000 Lt 2003-02-18 banko pavedimu pervesta (duomenys neskelbtini) už pirktą automobilį, o atitinkama suma - 112000 Lt 2003-03-04 įmokėta į įmonės kasą; 3) 400000 Lt 2003-05-27 pervesta į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to laikotarpiu nuo 2003-05-28 iki 2003-07-02 išimta grynaisiais pinigais ir užpajamuota įmonės kasoje; nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. 2003-04-01 gavo 64100,48 Lt, šį turtą pasisavino.
Be to, E. D. kartu su nusikalstamos veikos bendrininku J. B. , gaudamas atlyginimą už padėjimą R. B. daryti nusikalstamą veiką, kartu su J. B. suteikęs priemones, R. B. tyčia, vengiant atsakomybės, nuslepiant einamas pareigas, neteisėtus, vienasmeniškus sprendimus įforminus tariamai kolektyvinių valdymo organų vardu, pasisavino svetimą 64000 Lt vertės (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu: pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių...“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir R. B. pasinaudojant smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, 2003-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu įformino sprendimą E. D. premijuoti 100000 Lt premija (atskaičius mokesčius - 64000 Lt), šią sumą E. D. iš įmonės kasos, į kurią R. B. buvo įnešti minėti 1590000 Lt, bei 350000 Lt pagal 2002-12-12 preliminariąją sutartį su (duomenys neskelbtini), gavo 2003-07-03.
Tuo būdu E. D. , būdamas padėjėju, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. buvo kaltinamas pasisavinęs svetimą, R. B. žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 663100,48 Lt.
Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. D. buvo kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d., o būtent tuo, kad: laikotarpiu nuo 2003-01-29 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2000-05-17, nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 ėjo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, tyčia, padėjęs R. B. vykdyti nusikalstamos veikos - svetimo didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo - planą, R. B. įgijus galimybę disponuoti lėšomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) už parduotą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) 350000 Lt suma pervestomis į įmonės kasą, kartu su J. B. vykdydamas R. B. nurodymus, teikdamas priemones, padėjo R. B. dalį šio didelės vertės svetimo, jo žinioje esančio (duomenys neskelbtini) turto, 226111,83 Lt sumos, iššvaistyti.
Esą E. D. , veikdamas su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje, ir tuo, kad R. B. turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nors (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt ir skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduoti tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei), pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo.Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas ( tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka Įstatymų nustatytų mokesčių...“), bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti, jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), be to, pažeisdamas 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kuri numato, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai <...> vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d. reikalavimą piniginius reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, tenkinti pirmąja eile, giminystės, draugiškumo ar kitais asmeniniais motyvais tyčia, suteikdamas priemones, padėjo iššvaistyti svetimą, R. B. žinioje esantį turtą, padarė žalą bendrovei. Tuo tikslu, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , vykdydamas R. B. nurodymus, R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformino kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto:
su nusikalstamos veikos bendrininkais R. B. ir J. B. įformino 2003- 03-04 valdybos protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus A. P. , A. M. , R. Z. , V. Ž. , A. G. , N. N. , M. S. , G. L. ir R. S. po 30000 Lt, atskaičius mokesčius, išmokant iš įmonės kasos;2003-03-28 pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu, teisininko E. R. konsultacija, įformino (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti gen. direktoriaus pavaduotoją teisei E. R. 50000 Lt premija ir vyr. technologę V. B. 30000 Lt premija, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais R. B. ir J. B. įformino 2003-04-01 įmonės valdybos įsakymą Nr. 7, kuriame be aukščiau išvardintų asmenų įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus J. D. 500 Lt, R. S. 500 Lt, R. K. 200 Lt, G. K. 200 Lt premijomis, išmokant jas iš įmonės kasos.
Remdamasis šiais formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, E. D. padėjo R. B. iššvaistyti svetimą, jo žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 226111,83 Lt sumos, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-03-07 S. S. - 19295,70 Lt; 2)2003-03-07 G. L. - 19295,70 Lt; 3) 2003-03-05 M. S. - 19295,70 Lt; 4) 2003-03-05 N. N. - 19295,7 Lt; 5) 2003-03-05 A. M. - 19300,48 Lt; 6) 2003-03-05 V. Ž. - 19295,70 Lt; 7) 2003-03-05 R. Z. - 19305,27 Lt; 8) 2003-03-05 A. P. - 19295,70 Lt; 9) 2003-03-05 A. G. - 19295,70 Lt; 10) 2003-04-01 E. R. - 32095,70 Lt; 11) 2003-04-01 V. B. - 19300,48 Lt; 12) 2003-04-01 E. D. - 320 Lt; 13) 2003-04-01 R. S. - 320 Lt; 14) 2003-04-01 A. K. - 200 Lt; 15) 2003-04-01 G. K. - 200 Lt.
Tuo būdu E. D. , būdamas padėjėju, kartu su vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. buvo kaltinamas iššvaistęs svetimą, R. B. žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 226111,83 Lt.
Tačiau Kauno apygardos teismas nustatė, kad R. B. , J. B. ir E. D. veikose nėra LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių, o jų veikas perkvalifikavo į LR BK 208 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, R. B. pagal BK 219 str. 2 d. išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuosprendyje nurodyta, kad bylos rašytine medžiaga yra nustatyta, kad priminimai apie mokesčių sumokėjimą gauti juridinio asmens vardu. Priminime iš VMI pasirašė kaltinamasis R. B. , kaip kolegialaus organo valdybos atstovas. Teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, vertindamas byloje surinktus įrodymus, tarp jų bylų sprendimus ir nutartis dėl mokesčių nemokėjimo, nusprendė, kad inkriminuojamos veikos laikotarpiu kaltinamasis R. B. nebuvo įmonės vadovu. Įmonei vadovavo kolegialus organas. Todėl teismas mano, kad pagal LR BK 219 str. 4 d. šio nusikaltimo subjektu galėtų būti tik juridinis asmuo - įmonė (duomenys neskelbtini), tačiau tokio kaltinimo nėra pateikta. Nuosprendyje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 22 nutarimo Nr. 13 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 18 p. 2 d., kur nurodoma, kad pagal BK 2 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 str. iškilti negali, jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus. Teismas mano, kad šioje byloje yra aplinkybė, šalinanti veikos baudžiamumą pagal LR BK 219 str. 2 d. kadangi išvardintais įrodymais, kaip visų kaltinamųjų, liudytojų (S. S. , E. R. ir kitų liudytojų) parodymais, specialistų teiginiu bei ekonominės ekspertizės teiginiu, byloje neginčytinai yra nustatyta, kad įmonė nuo 1997 metų nevykdė veiklos, dirbantiesiems nebuvo mokami atlyginimai, įmonė iki inkriminuojamos veikos padarymo buvo nemoki ir todėl nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio - mokesčių sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Visgi, prokurorės nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 22 nutarimo Nr. 13 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 18 p. nurodoma, kad BK 219 straipsnio dispozicija baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu. Tačiau teismai turi išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius. Jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis). Tačiau jeigu mokesčių mokėtojas tapo nemokus nusikalstamos veikos padarymo metu arba po jos padarymo, tada mokesčio mokėtojo mokumas neturi reikšmės jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad teismo išvada dėl aplinkybės, šalinančios veikos baudžiamumą pagal LR BK 219 str. 2 d., yra nepagrįsta, prieštarauja teismo nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistieji tyčia paslėpė įmonės turtą, t. y. lėšas, gautas pardavus (duomenys neskelbtini) pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2003-01-29 (duomenys neskelbtini) 3596200 Lt suma pervedė į R. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą dalį lėšų, 1203800,00 Lt sumą, į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko iki 2003-09-04 šias lėšas panaudojo savo nuožiūra. Tuo būdu nustatyta, kad įstatymo nustatyta pareiga sumokėti mokesčius buvo neįvykdyta tyčia, ne dėl įmonės nemokumo, o turint realias lėšas, jas sąmoningai paslėpus ir pasisavinus bei iššvaisčius.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, prokurorės teigimu, teismo išvada dėl įmonės nemokumo padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis. Teismo nuosprendyje (30 p.) nurodyta, kad teismas išnagrinėjo teisiamajame posėdyje specialistų ir ekspertų išvadas, tačiau remiasi tik dalimi jų išvadų, t. y. ta dalimi, kur jų nuomonės sutapo. Nuosprendyje nurodoma, kad specialisčių ir ekspertų apklausų metu gauti parodymai dėl įmonės nemokumo sutapo. Tuo tarpu, specialisto išvada ir ekspertizės akto išvada dėl įmonės nemokumo yra kardinaliai skirtinga. Nuosprendyje (27-28 p.) nurodyta, kad iš 2004-03-24 specialisto išvados bei jos priedų seka, kad (duomenys neskelbtini) per visą savo veiklos laikotarpį dirbo nuostolingai (nuosprendyje specialisto išvada dėl įmonės nemokumo nenurodoma). Nuosprendyje nurodyta, kad iš ekspertizės akto seka, jog (duomenys neskelbtini) pagal dokumentų registrų finansinės atskaitomybės ir balansų duomenis 2000-01-01, 2001-01-01, 2002-01-01, 2003-01-01 turtas buvo didesnis už skolas, ir laikoma, kad bendrovė yra moki. Pagal 2003-10-24 balanso duomenis, bendrovės skolos yra didesnės už apskaitytą turtą ir laikoma, kad bendrovė yra nemoki. Tuo būdu ekspertizės aktu bendrovės nemokumas nustatytas tik 2003-10-24, neaišku, kodėl teismas vertina specialisto išvadą ir ekspertizės aktą dėl šios dalies kaip neprieštaraujančius vienas kitam.
Šalies argumentai
Apeliantė pažymi, kad nors nuosprendyje nurodyta, jog remiamasi tik dalimi specialisto ir eksperto išvadų, kur nuomonės sutapo, teismo nuosprendyje faktiškai pasiremta dalimi specialisto išvados ir iš dalies atmesta ekspertizės akto išvada. Būtent specialisto išvadoje konstatuota, jog, įskaičius pinigines lėšas į fizinio asmens sąskaitas, bendrovė (duomenys neskelbtini) įgavo galimybę nemokėti VSD įmokų bei mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (nuosprendžio 28 p.), tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gautos piniginės lėšos pagal 2003-01-22 sutartį buvo pervestos į fizinio asmens sąskaitą ir panaudotos nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų; kadangi visos pervestos lėšos buvo panaudotos mokant atlyginimus ir dengiant kitas skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV Kauno skyriui, tai ekspertai turtinės žalos įmonei, kreditoriams ir valstybei nenustato. Tačiau specialisto išvados ir ekspertizės akto vertinimo nuosprendyje nėra. Nuosprendyje nurodoma, kad teismas remiasi tik dalimi išvadų, t. y. ta dalimi, kur jų nuomonės sutapo, bei nurodo, kur, teismo nuomone, sutapo specialistų ir ekspertų apklausų metu gauti parodymai. Kitą tiek specialistų, tiek ekspertų išvadų dalį teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. ir nekaltumo prezumpcijos principu, vertino kritiškai, nes nei specialistės, nei ekspertas apklausų metu savo išvadų neapgynė. Visgi specialistų ir eksperto paaiškinimai nuosprendyje nenurodomi, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadas dėl parodymų sutapimo. Specialisto išvada iš esmės prieštarauja eksperto išvadai, specialisto ir eksperto paaiškinimai buvo skirti tik išvadai paaiškinti. Specialistai teisme patvirtino savo išvadą, ekspertas dėl akivaizdžių klaidų savo išvadą pakeitė iš dalies. Todėl teismas negalėjo atmesti tiek specialisto, tiek eksperto išvadų ir remtis tik specialistų ir eksperto parodymais, taip pat padarė nepagrįstą išvadą dėl specialistų ir eksperto nuomonės sutapimo.
Prokurorė nurodo, kad teismo išvada dėl LR BK 219 str. 4 d. nusikaltimo subjekto, kuriuo galėtų būti tik juridinis asmuo - įmonė (duomenys neskelbtini), nepagrįsta, taip pat nemotyvuota ir nepagrįsta teismo nuosprendžio išvada, kad inkriminuojamos veikos laikotarpiu kaltinamasis R. B. nebuvo įmonės vadovu, įmonei vadovavo kolegialus organas. Nuosprendyje nurodoma, kad priminime iš VMI pasirašė kaltinamasis R. B. , kaip kolegialaus organo valdybos atstovas, taip pat kad teismas vertina byloje surinktus įrodymus, tarp jų bylų sprendimus ir nutartis dėl mokesčių nemokėjimo. Tačiau teismo nuosprendyje teismų priimti dokumentai tik paminėti, tačiau neanalizuoti, taip pat nors teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas vertina byloje surinktus įrodymus, jokie konkretūs įrodymai neminimi.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog duomenų visuma nustatyta, kad nusikalstama veika šioje baudžiamojoje byloje padaryta imituojant nesamą, kolektyvinę valdymo formą bei kartu siekiant išvengti asmeninės atsakomybės. 2000-03-01 R. B. tariamai buvo atleistas iš gen. direktoriaus pareigų: „Kadangi gen. direktorius, kaip darbdavys, pastoviai baudžiamas administracinėmis baudomis, R. B. nemato kitos išeities, kaip atsistatydinti iš gen. direktoriaus pareigų, o visus bendrovės klausimus spręsti kolegialiai.“ (t. 7 b. 1. 10). Teisiamajame posėdyje kaltinamas neteisėtai, būdamas atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų, gaudamas ankstesnį atlyginimą, R. B. nurodė toliau dirbęs tą patį darbą, už kurį ir gavo atlyginimą, pateikė savo parodymus patvirtinančią darbo sutartį (t. 12 b. 1. 24). Pašalinus iš kaltinimo aplinkybę dėl nusikalstamo atlyginimo, atostoginių, išeitinės kompensacijos gavimo, R. B. pakeitė parodymus. Tačiau ir be R. B. parodymų, faktinė aplinkybė dėl R. B. pareigų bendrovėje (duomenys neskelbtini) nustatyta bylos duomenimis. (duomenys neskelbtini) įstatų (pakeitimas įregistruotas 2000-06-01) 8.1 punkte nurodyta, kad bendrovės reikalus tvarko, veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės administracija, kurios vadovas - generalinis direktorius (t. l b. 1. 166). (duomenys neskelbtini) registravimo duomenyse dėl įtraukimo į rejestrą 2000-06-01 (t. l b. 1. 170) kaip administracijos vadovas nurodytas R. B. . R. B. , kaip generalinio direktoriaus, parašas pirmojo parašo teise buvo patvirtintas ir nebuvo atšauktas AB Ūkio banke, (t. 4 b. 1. 114-115), AB banke „Nord/LB Lietuva“ (t. 4 b. 1. 116-118), „Parex“ banko Kauno filiale (t. 4 b. 1. 119-120). Kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) buhalterė-kasininkė G. L. parodė, kad R. B. viza visą laiką buvo būtina kasos dokumentuose, t. y. R. B. turėjo savo žinioje (duomenys neskelbtini) turtą. Kaltinamieji E. D. , J. B. parodė, kad R. B. toliau faktiškai dirbo tą patį darbą, ėjo gen. direktoriaus pareigas, už šį darbą gavo atlyginimą. Kolektyvinio bendrovės valdymo nebuvo. Visi apklausti liudytojai (E. R. , A. G. , A. S. , K. K. , S. D. , M. S. ) patvirtino, kad R. B. buvo bendrovės vadovas. Aiškinantis pavaldumo santykius, E. D. , J. B. , E. R. parodė, kad jie buvo pavaldūs R. B. . Apie R. B. atleidimą iš darbo nebuvo pranešta SODRAI, pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą surašytas 2003-09-12 (t. 7 b. l. 92), R. B. naudojosi atostogomis, darbo sutartis su R. B. buvo nutraukta tik nuo 2003-09-10 (2003-07-07 valdybos posėdžio protokolas (t. 3 b. 1. 118)), jis gavo išeitinę pašalpą. Galiausiai, R. B. , užskaičius pagal AB banko „Hansabankas“ 2003-01-29 mokėjimo pavedimą Nr. 0100004015 668800 Lt neišmokėtų atlyginimų bei laikotarpiu nuo 2003-01-06 iki 2003-09-04 gavęs atlyginimų, atostoginių, išeitinę kompensaciją – 135997,48 Lt, iš viso R. B. gavo 804797,48 Lt atlyginimo, atostoginių, išeitinę kompensaciją (Už veiklą valdyboje atlyginimas nemokamas. Kaip nurodoma LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 34 str. 7 p., „už veiklą valdyboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno“.).
Pasak prokurorės, Akcinių bendrovių įstatymas nenumato kolektyvinio valdymo galimybės. Teismų sprendimai buvo priimti pasiremiant netikrais įrodymais: R. B. , vengdamas atsakomybės už mokesčių nemokėjimą, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pareigas bendrovėje, ši aplinkybė teismo nuosprendyje neaptarta. Tuo tarpu teismo išvada dėl LR BK 219 str. 4 d. nusikaltimo subjekto, kuriuo galėtų būti tik juridinis asmuo - įmonė (duomenys neskelbtini), nepagrįsta, nes juridinio asmens atsakomybė, numatyta BK 219 str. 4 d., nešalina fizinio asmens atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, R. B. nusikalstamos veikos iš BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. netinkamai perkvalifikuotos į BK 208 str. 1 d., J. B. ir E. D. nusikalstamos veikos iš BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. 184 str. 2 d. perkvalifikuotos į BK 208 str. 1 d. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 19 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punkte yra teismams išaiškinta, jog turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą tyčia paverčia savo turtu. Todėl būtina nustatyti veikos kvalifikavimo požymius - tiesioginę tyčią ir veiksmų neteisėtumą. Nuosprendyje nurodyta, kad apklaustas kaip liudytojas E. R. pripažino, jog teikė konsultacijas kaltinamiesiems dėl jų atliktų veiksmų teisėtumo, aiškino, jog priimti tiek visuotinio susirinkimo, tiek valdybos nutarimai neprieštarauja įstatymui, pats rengė nutarimų projektus, nes tai įėjo į jo pareigas. BK 33 str. 1 d. (įsakymo vykdymas) nusako, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tik jeigu jis vykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, nutarimą. Dėl šio įrodymo teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, daro išvadą, jog R. B. , J. B. ir E. D. veika neapima nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios, nes jie priėmė sprendimus pakonsultuoti teisininko ir būdami įsitikinę, jog vykdo teisėtus nutarimus.
Tačiau teismo išvados dėl nuteistųjų tyčios prieštaringos, taip pat prieštarauja bylos duomenims, nepagrįstos. Teismas pripažino R. B. , E. D. , J. B. kaltais tyčinio nusikaltimo padarymu, t. y. tuo, kad jie, būdami bendrovės valdybos nariais ir akcininkais, veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami savo įtaka, aiškiai žinodami apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pagal kreditorių reikalavimus esant areštuotoms įmonės sąskaitoms, tyčia paslėpė įmonės turtą, šias lėšas panaudojo savo nuožiūra, tuo padarė žalos likusiems kreditoriams. Tuo būdu teismas bylos duomenų visuma nustatė, kad nuteistieji veikė suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatydami, kad gali atsirasti padarinių, ir norėdami, kad dėl šio veikimo atsirastų nusikalstami padariniai. Tuo būdu teismas, pripažindamas nuteistuosius kaltais pagal 208 str. l d., konsultacijų nelaiko baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe. Teismo minimas BK 33 str. (įsakymo vykdymas) 1 d. šioje baudžiamojoje byloje pritaikyta netinkamai, kadangi nuteistieji nebuvo pavaldūs teisininkui, priešingai, R. B. , būdamas vadovu, davė E. R. privalomus vykdyti nurodymus.
Apeliantės įsitikinimu, nuteistųjų veikos subjektyvioji pusė, tai, kad jie veiką padarė suvokdami visus veikos požymius, kurie sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d., sudėtį, nustatyta bylos duomenimis, kurie nebuvo įvertinti teismo nuosprendyje. (duomenys neskelbtini) dirbusio teisininko E. R. konsultacijomis nuteistieji pasinaudojo įgyvendindami nusikalstamą planą. Nuteistiesiems buvo žinomi įstatymų reikalavimai - nuteistieji parodė, kad R. B. buvo formaliai atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų, kad galėtų išvengti asmeninės atsakomybės, tačiau jis ir toliau dirbo tą patį darbą, gavo atlyginimą. Tuo būdu nuteistųjų parodymais nustatyta, kad, pasinaudojant teisininko konsultacija, buvo ieškoma būdų, kaip nevykdyti įstatymų reikalavimų ir išvengti atsakomybės. Taip pat nuteistieji pripažino, kad lėšos, gautos pardavus (duomenys neskelbtini) pastatus, sąmoningai buvo pervestos į asmeninę R. B. sąskaitą. Tuo būdu nustatyta, kad nuteistiesiems buvo žinoma pareiga tinkamai laikyti bendrovės lėšas ir pareiga mokėti mokesčius, vykdyti kitus mokėjimus kreditoriams, kurios jie sąmoningai išvengė. Nuteistieji J. B. , E. D. , R. B. žinojo ir suvokė, kad lėšomis, pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas, disponuoja tik R. B. , sąmoningai formino neteisėtus vienasmeniškus R. B. sprendimus kolektyvinių valdymo organų vardu. Taip pat nuteistieji žinojo apie įmonės būklę, suvokė, kad pinigai turi būti panaudoti įstatymų nustatyta tvarka, bei sąmoningai pažeidė įstatymų reikalavimus, jie kartu, lemiant R. B. , šias lėšas paskirstė. Kaltinimo laikotarpiu E. R. nedalyvavo įmonės valdyme, nesirašė valdybos sprendimuose. Nuteistieji pasirinko, ar jiems laikytis įstatymų reikalavimų, ar vykdyti nusikalstamą veiką, kurią vykdydami jie ir pasinaudojo teisininko konsultacija.
Taip pat nuteistųjų tiesioginė tyčia nustatyta ir kitais bylos duomenimis. Liudytojos G. L. parodymais nustatyta, kad tik R. B. turėjo savo žinioje (duomenys neskelbtini) turtą ir galėjo duoti privalomus nurodymus dėl jo, be R. B. jokie sprendimai dėl įmonės turto negalėjo būti priimami. Liudytojo E. R. parodymais nustatyta, kad sprendimų dėl bendrovės pinigų panaudojimo priėmimas priklausė nuo R. B. , akcininkų susirinkimų darbotvarkes ruošė nuteistieji. Įstatymų reikalavimai buvo pažeisti sąmoningai. Liudytojos S. S. , ėjusios (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės pareigas, parodymais nustatyta, kad jai buvo žinoma, kad premijos turi būti mokamos paskiausiai, po visų mokėjimų, atsiskaitymų; neleidžiama, kad įmonės lėšos būtų asmeninėje sąskaitoje. Tuo būdu, nustatyta tiesioginė nuteistojo R. B. , davusio nurodymus pavaldžiam darbuotojui, tyčia pažeisti įstatymų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimas priklausė nuo R. B. . 2003-01-22 pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad pastatai, parduoti (duomenys neskelbtini) buvo įkeisti E. D. , todėl pastatų pardavimo klausimas, gautų pinigų panaudojimo klausimas negalėjo būti nesuderintas su E. D. . 2003-01-30 valdybos posėdžio protokolu, kuriuo nutarta „premijuoti valdybos pirmininką R. B. 10 procentų nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sumos su atskaitytais mokesčiais, t. y. 535000 Lt ir išmokėti 668000 Lt neišmokėtų atlyginimų, o visą šią sumą (1203800 Lt) įskaityti pagal AB banko „Hansa-LTB“ 2003 m. sausio 29 mokėjimo pavedimą Nr. 010000401, nustatyta, kad šis sprendimas įformintas po to, kai R. B. nurodė visą šią sumą pervesti į asmeninę sąskaitą (ne tik 10 procentų premiją, bet ir 668000 Lt atlyginimų) - neva kolektyvinio organo sprendimu pridengiamas jau įvykdytas vienasmeniškas kaltinamojo R. B. sprendimas. To nesuvokti nuteistieji negalėjo, nes 2003-01-30 sprendime yra įrašyta tiek pavedimo data, tiek numeris, konstatuotas įvykęs faktas. E. D. aiškinimas, kad tuo būdu tik buvo įvykdytas 2002-04-15 akcininkų susirinkimo sprendimas, prieštarauja jau pervesto atlyginimo įskaitymo sankcionavimui - dėl R. B. atlyginimų pervedimo nuteistieji akcininkų susirinkimo sprendimo nebuvo įforminę. 2003-04-29 įformintu akcininkų susirinkimo protokolu E. D. premijuojamas 100000 Lt premija už „sąžiningą darbą ir pastangas išsaugant bendrovę nuo išparceliavimo, išdraskymo“, nors E. D. nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2003 m. liepos 4 d. - nemokamose atostogose, dirbo kitoje darbovietėje. Nesuvokti, kad E. D. teisėtai negali gauti pinigų, nuteistieji negalėjo. 2003-01-15 įgaliojimu, įformintu E. D. su J. B. („parduoti Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančius Elektrėnų g. Nr. 8 (aštuoni), Kaune, už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra“), nustatytas išankstinis susitarimas sudaryti visas sąlygas nusikalstamai veikai vykdyti. E. D. aiškinimas, kad tokiu būdu tik „vykdomas akcininkų susirinkimo nutarimas“, prieštarauja bylos duomenims - tie patys nuteistieji, nusikalstamu tikslu pasinaudodami tariamo kolektyvinio valdymo fikcija, 2002-04-15 susirinkimo protokole įrašė: „Nuo 1998 m. bendrovės a/s bankuose areštuotos, todėl sandorio lėšas į jas pervesti netikslinga ir neracionalu. Ryšium su tuo tikslinga atidaryti naują atskirą sąskaitą, ją nurodant pirkimo-pardavimo sutartyje, į kurią pirkėjas perves sandorio lėšas.“ Susirinkimo protokole nėra nei žodžio apie sąskaitos atidarymą fizinio asmens - R. B. - vardu, taip pat kalbama tik apie vieną sąskaitą.
Teismo išvados dėl nuteistųjų veiksmų teisėtumo prieštaringos, taip pat prieštarauja bylos duomenims ir yra nepagrįstos. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendyje nurodyta, jog 1999-12-02 Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas Nr. VIII-1463 (pagal jo paskirtį) šioje byloje netaikytinas. Visgi teismas nemotyvavo, kodėl nuteistieji galėtų būti atleisti nuo 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu nustatytos mokėjimų eilės tvarkos, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, bei nuostatos, kad tos pačios eilės įsipareigojimai vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Ši teismo išvada taip pat iš esmės prieštarauja teismo nuosprendžiu pripažintoms nustatytomis aplinkybėms - nuteistieji pripažinti kaltais, kad pasinaudodami savo įtaka, aiškiai žinodami apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pagal kreditorių reikalavimus esant areštuotoms įmonės sąskaitoms, tyčia paslėpė įmonės turtą, šias lėšas panaudojo savo nuožiūra, padarydami turtinę žalą likusiems kreditoriams. Nuteistieji pripažinti kaltais dėl neteisėtų veiksmų, o pareigą atitinkamai veikti nustatė 1999-12-02 Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas Nr. VIII-1463. Taip pat pareigą piniginius reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, tenkinti pirmąja eile, nustatė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. l d., kuris nuosprendyje neminimas.
Nuosprendyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs įrodymus, pripažįsta byloje tokias nustatytas ir įrodytas aplinkybes: pastatų pardavimo sandoris bendrovei buvo būtinas ir naudingas, kadangi (duomenys neskelbtini) skola biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt ir skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt, įmonė buvo nemoki, kai kurie darbuotojai nuo 1997 m. negavo atlyginimo, grėsė bankrotas. BK 31 str. nurodo, kad asmuo neatsako už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms gresiantį pavojų, jeigu pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. BK 34 str. 1 d. (pateisinama profesinė ar ūkinė rizika) yra nusakoma, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. Pastatai buvo parduoti įmonei naudingai - didesne negu apskaityta įmonės apskaitoje kaina. Tokiu būdu įmonė gavo apyvartinių lėšų, kurių labai trūko, todėl teismas daro išvadą, kad bendrovės įstatų 2.1 p. nepažeistas. Tačiau, apeliantės nuomone, teismo išvada dėl BK 34 str. 1 d. ir BK 31 str. taikymo yra nepagrįsta. Nuteistiesiems buvo pareikšti kaltinimai dėl svetimo - (duomenys neskelbtini) turto, lėšų, gautų pardavus pastatus, pasisavinimo ir iššvaistymo. (duomenys neskelbtini) pastatų pardavimas nėra nusikalstama veika, todėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės teismo nuosprendyje pritaikytos nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada dėl to, kad nebuvo pažeisti (duomenys neskelbtini) įstatų 2.1 p., nepagrįsta, prieštarauja bylos duomenims. 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. numato: „Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.“ Atitinkamai (duomenys neskelbtini) įstatų 2.1 p. numato, kad „pagrindinis bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“.
2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. įtvirtinti saugikliai, užkertantys kelią veikti darant žalą bendrovei. Nuteistieji negalėjo nesuvokti katastrofiškos įmonės būklės (pagal bendrovės balansą 2003-01-01 būklei bendrovės grynasis ataskaitinių metų nuostolis sudarė 18668830. Lt, pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įmonei bus iškelta bankroto byla (tik didelė apskaityto nekilnojamojo turto vertė kliudė įmonei iškelti bankroto bylą), puikiai žinojo, ką reikia daryti su gautais grynaisiais pinigais, premijų skyrimas tokioje padėtyje negali būti vertinamas kitaip, kaip akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, akivaizdžiai nuostolingas ir priešingas įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams - siekti maksimalaus pelno. (duomenys neskelbtini) balanso duomenimis, 2000 metais bendrovė patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį. Pastatai parduoti tik su 101068,89 Lt pelnu. Kadangi premijos buvo nurašytos į bendrovės sąnaudas, dėl nuteistųjų veikos buvo padidintas veiklos nuostolis, padaryta tiesioginė žala bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė taip pat nurodo, kad teismo nuosprendyje nepasisakyta apie 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 22 str. 8 d. pažeidimą, todėl išvada apie nuteistųjų veiksmų teisėtumą nepagrįsta, nemotyvuota. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 59 str. „bendrovės finansiniai ištekliai“ nusako, kad bendrovės finansiniai ištekliai sudaromi iš vidinių ir išorinių šaltinių. Vidinis finansavimo šaltinis yra pelnas, išoriniai šaltiniai - įnašai už akcijas, įplaukos, dotacijos, subsidijos, skolintos ir kitos lėšos. Įmonės apyvartinės lėšos - tai visas trumpalaikis turtas: pardavimai, medžiagos, atsargos, visi grynieji pinigai tiek kasoje, tiek sąskaitoje banke, t. y. lėšos, gautas pardavus ilgalaikį turtą, gautas iš įmonės veiklos pelno ir kitu būdu gautos lėšos. Tuo tarpu kaltinime minimas 2000-07-13 AB įstatymo Nr. VIII- 61 str. „pelno paskirstymas“ nusako per finansinius metus įmonės uždirbto tik grynojo pelno paskirstymo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas ir vertindamas išvardytus parodymus, tarp jų specialistų ir eksperto patvirtinimą, jog lėšos iš pardavimų yra apyvartinės lėšos, daro išvadą, jog kaltinimas nepasitvirtino dėl AB įstatymo 61 str. 7 d. tyčinio pažeidimo. Teismo nuosprendyje konstatuojant 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. pažeidimo nebuvimą, neteisingai nurodomas šio straipsnio pavadinimas - nurodoma, kad jis reglamentuoja tik pelno paskirstymą. Tuo tarpu 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. „Pelno (nuostolio) paskirstymas“ reglamentuoja tiek pelno, tiek nuostolio paskirstymą. Tuo būdu šio straipsnio reikalavimai privalomi akcinėms bendrovėms bet kuriuo atveju - tiek pelno, tiek nuostolio atveju. Šio straipsnio 7 d. įrašytas kategoriškas draudimas: „mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių ar neatsiskaito su žemės ūkio gamintojais už parduotą produkciją per finansinius metus, kurių pelnas skirstomas“; 6 d. numato: „premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirtį, jeigu remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“. Tuo būdu įstatyme nustatytas premijų šaltinis - pelnas ((duomenys neskelbtini) įstatuose atkartotos įstatymo nuostatos: 6.2 p. „premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirtį, jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“). Net ir esant pelnui, įstatymas nustato kad „metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams (šio straipsnio (61) 3 dalies 9 punktas) gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno“. Neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dirbant nuostolingai, nesumokant įstatymų nustatytų mokesčių, nuteistieji teisėtai skyrė premijas.
Teismo nuosprendyje atmesta tiek specialistų išvada, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) dirbant nuostolingai negalima buvo paskirti ir išmokėti premijų, premijas galima mokėti tik iš bendrovės pelno, tiek eksperto išvada, kad premijos buvo paskirtos prisilaikant norminių aktų reikalavimų. Tuo būdu, atsiribota tiek nuo specialisto išvados dėl nuteistųjų neprisilaikymo įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, tiek nuo kategoriškai priešingos eksperto išvados. Teismas savarankiškai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai yra teisėti, nes premijos išmokėtos iš įmonės apyvartinių lėšų (teismo nuosprendyje apie 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 22 str. 8 d. pažeidimą, t. y. draudimą veikti žalingai bendrovei, visai nepasisakyta). Tuo tarpu, apeliantės nuomone, teiginys „nėra draudžiama mokėti premijas iš apyvartinių lėšų“ yra tolygus teiginiui „nėra draudžiama mokėti premijų iš įmonės kasos“. Teismo nuosprendyje sumaišytos skirtingų kategorijų sąvokos. Specialistai pateikė teismui paaiškinimus raštu, kur paaiškino apyvartinių lėšų sąvoką. Apyvartinės lėšos - tai bendrovės apyvartiniai aktyvai, kurie paverčiami piniginėmis lėšomis, parduodami ar suvartojami per 1 metus ar įprastinį gamybos ciklą, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Juos sudaro: grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje, lengvai realizuojami vertybiniai popieriai, debitorinis įsiskolinimas, atsargos, nebaigta gamyba ir kiti“ (A. Ž. „Mokesčių žinynas“, 1998 m.). Lietuvos Respublikos darbo kodekse 233 str. „Darbdavio taikomi paskatinimai“ yra numatyta: ,,už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt. )“. Taigi LR darbo kodekse yra numatyta teisė skirti premijas bei nurodyta, už ką gali būti taikomi paskatinimai, o šaltinis, iš kurio gali būti mokamos premijos, nustatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (veikos padarymo metu - 2000-07-13 Nr. VIII-1835).
Teismo nuosprendžio išvada apie premijų skyrimo teisėtumą paremta liudytojo E. R. parodymais, jog įstatymai nedraudžia premijuoti, nes premijos išmokėtos ne iš įmonės pelno, o iš apyvartinių lėšų, gautų pardavus pastatus. Premijos dydis pagal premijavimo nuostatų prasmę, galimas, paskyrus premijas už ypatingos svarbos užduočių atlikimą mokant iš gauto fondo procentinę dalį atliktos užduoties. Kaltinamieji, suradę tinkamą pirkėją, įvykdė svarbią tuo metu įmonei užduotį. Tuo būdu nuosprendyje nepagrįstai, remiantis ne norminių aktų nuostatomis, ne specialisto išvada, o liudytojo, tiesiogiai pavaldaus vienam iš nuteistųjų - R. B. , subjektyvia nuomone, daroma išvada apie nuteistųjų veiksmų teisėtumą. Nuosprendyje nevertinami liudytojo E. R. savo parodymams patvirtinti per R. B. gynėją teisiamajame posėdyje pateikti interneto svetainėje rasti premijavimo nuostatai. Taip pat liudytojo E. R. patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog akcininkų susirinkimo metu būtent R. B. aiškino, kad jeigu iš sandorio gauti pinigai bus pervesti į areštuotą bendrovės banko sąskaitą, tai darbuotojai negaus atlyginimų, o E. R. nesigilino, ar pinigų pervedimas ne į bendrovės banko sąskaitą yra teisėtas. Formaliai žiūrint, pinigai, pervesti į asmeninę sąskaitą, tapo R. B. nuosavybe. Mokėjimo eiliškumas buvo pažeistas (nuosprendžio 22 p.).
Prokurorė taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai, neturėjo jokių fondų, rezervų, turėjo tik skolų. (duomenys neskelbtini), kaip parodė pats nuteistasis R. B. , neturėjo ir jai nereikėjo premijavimo nuostatų, nes įmonė nevykdė jokios veiklos, premijavimo nuostatai, buvę bendrovėje 1997 m., buvo pritaikyti veikiančiai įmonei, todėl jokiais nuostatais 2003 m. nebuvo vadovaujamasi. Liudytojo E. R. per nuteistojo R. B. gynėją pateikti Darbuotojų premijavimo bei vienkartinių materialinių pašalpų mokėjimo nuostatai, ant kurių liudytojo ranka yra įrašyta „Pavyzdiniai nuostatai (jais rėmėsi (duomenys neskelbtini))“, paties liudytojo teigimu, „ištraukti“ iš interneto. Lapas iš interneto neturi jokios juridinės reikšmės. Be to, vadinamieji pavyzdiniai nuostatai, kuriais neva rėmėsi (duomenys neskelbtini) 2003 m., internete buvo pateikti 2004-08-19 (paieška: 1. www.google.lt 2. užklausa Premijavimo nuostatai 3. žinialapis „Mokesčiai ir buhalterinė apskaita /premijavimo nuostatai/ taisyklės), autorius - privatus asmuo, paruošti nuostatai nesuderinti su norminių aktų reikalavimais.
2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 40 str. 4 d. numato, kad „įstatuose nurodytus rezervus ir kitus rezervus sudaro nepaskirstytinieji ir paskirstytinieji rezervai.“ To paties str. 7 d. numato, kad „šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra sudarytas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas privalomasis rezervas“. To paties įstatymo 61 str. 3 d. 6 p. numatyta, kad nutarime dėl grynojo pelno (nuostolio) paskirstymo turi būti nurodyta „pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą“, o 7 p. - „pelno paskirstymas į kitus rezervus“. Tuo būdu rezervai sudaromi skirstant pelną. Fondai sudaromi biudžetinėse įstaigose (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-03-16 įsakymas Nr. 70 „Dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“). Pastatai buvo parduoti su 101068,89 Lt pelnu, o premijoms išmokėta 154664700 Lt, tuo būdu, realizavę ilgalaikį turtą - pastatus, apeliantės teigimu, nuteistieji gautus pinigus paprasčiausiai pasidalino ar iššvaistė, padarydami žalą bendrovei.
Prokurorės N. Žimkienės nuomone, prieštaringa yra teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 233 str., numatančio teisę darbuotojui gauti premijas ne tik už ilgalaikį, nepriekaištingą darbą, bet ir už kitus darbo rezultatus, taikymo. Minėta, kad Darbo kodekso 233 str. yra numatyta teisė skirti premijas bei nurodyta, už ką gali būti taikomi paskatinimai, tačiau Darbo kodeksas nereglamentuoja premijų mokėjimo šaltinio. Taip pat teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. B. inkriminuojamos veikos laikotarpiu nebuvo įmonės vadovu (nuosprendžio 31 p.). Kadangi 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 34 str. 7 punktas numato, kad „už veiklą valdyboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno“, neaišku, kodėl teismas nepripažino, kad valdybos pirmininkui (kuris gali gauti tik tantjemas) premijos skirtos neteisėtai. Analogiškai E. D. atveju - 2003-04-29 E. D. premijuojamas 100000 Lt premija už „sąžiningą darbą ir pastangas išsaugant bendrovę nuo išparceliavimo, išdraskymo“, nors E. D. nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2003 m. liepos 4 d. - nemokamose atostogose, dirbo kitoje darbovietėje. Neaišku, kodėl teismas nepripažino, kad šiam nuteistajam, realiai nedirbusiam (duomenys neskelbtini), premija skirta neteisėtai.
Teismo nuosprendyje neįvertinta aplinkybė, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“), neatsižvelgta, kad nuteistieji turėjo teisę tik gauti likviduojamos bendrovės turto dalį (2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 d. 1 p.); o „iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei“ (2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 76 str. 6 p.). Nuteistiesiems buvo žinoma, jog, pardavus bendrovės pastatus, bendrovei bus iškelta bankroto byla: tik dėl didelės apskaitytos ilgalaikio turto vertės bendrovei buvo neiškelta bankroto byla (dokumentai: Kauno apskrities VMI pateikta medžiaga, specialisto išvados priedai). Bendrovės duomenimis, (duomenys neskelbtini) ilgalaikis turtas 2002-12-31 dieną sudarė 26397,8 tūkst. Lt, iš jų pastatai - 18650,2 tūkst. Lt, turtas iš viso - 27697,9 tūkst. Lt, mokėtinos sumos - 2002-12-31 dieną 9040,1 tūkst. Lt. Pardavus pastatus, 2003-07-01 dieną ilgalaikis turtas sudarė 7101,4 tūkst. Lt, iš jų pastatai 1418,2 tūkst. Lt, turtas iš viso - 7583,9 tūkst. Lt; mokėtinos sumos - 6.135,8 tūkst. Lt. Tuo būdu teismo nuosprendyje neįvertinta, kad nuteistieji, negalėdami nežinoti apie pasekmes, bendrovės turtą, kuris jiems nepriklausė, sąmoningai neteisėtai neatlygintinai pavertė savu ar iššvaistė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada apie 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2 str. 8 p. formalų pažeidimą nepagrįsta. Teismas grindžia savo išvadą tuo, kad lėšos buvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Teismo neįvertinta aplinkybė, kad priešingai, nors lėšos formaliai buvo nurodytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, realiai jomis naudotis, valdyti ir disponuoti galėjo tik sąskaitos savininkas - R. B. . Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos II dalies V skyriaus 4.37 str.). Pervedus lėšas į asmenines sąskaitas, jose esančias lėšas valdyti, naudoti ir disponuoti jomis galėjo tik vienintelis žmogus - R. B. . Versiją apie pasaugos sutartį R. B. iškėlė tik paskutiniame teisiamajame posėdyje. Ši versija paneigta bylos duomenimis, todėl teismo išvada, kad teismas neturi pagrindo netikėti, jog pinigai buvo perduoti R. B. pagal pasaugos sutartį, nepagrįsta. Visų pirma, tokios sutarties nebuvo ir nėra. Akcininkų susirinkimo protokole nėra nė vieno žodžio apie sąskaitos atidarymą R. B. vardu, taip pat nekalbama apie dviejų sąskaitų atidarymą. R. B. nuteistųjų E. D. ir J. B. pasirašyto įgaliojimo pagrindu įgyja teisę parduoti pastatus savo nuožiūra, jokių įsipareigojimų bendrovei neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos II dalies V skyriaus 4.48 str. „Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu“ numato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 2003-01-23 pirkimo-pardavimo sutartyje R. B. nurodo savo asmenines sąskaitas, jokių išlygų šioje sutartyje nėra, todėl remiantis 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2 str. 8 p. (,,Lėšų pervedimas - bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padaryti įrašai, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas“) jis įgyja minėtą turtą savo žinion bei, turėdamas galimybę juo disponuoti savo nuožiūra, įgyvendina nusikalstamos veikos planą.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, teismo pozicija dėl veikos teisėtumo svetimo didelės vertės turto iššvaistymo epizode analogiška kaip svetimo didelės vertės turto pasisavinimo epizode, o motyvai, kodėl teismo išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių, aukščiau išdėstyti.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje nuteistųjų veika nepagrįstai perkvalifikuota pagal BK 208 str. 1 d., o kvalifikacija neteisinga, kadangi teismo nuosprendyje nurodyti ne BK 208 str. 1 d., o BK 208 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai - R. B. , būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindiniu akcininku ir valdybos pirmininku, E. D. ir J. B. , būdami bendrovės valdybos nariais ir akcininkais, veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami savo įtaka, aiškiai žinodami apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pagal kreditorių reikalavimus esant areštuotoms įmonės sąskaitoms, tyčia paslėpė įmonės turtą, šias lėšas panaudojo savo nuožiūra, padarydami turtinę žalą likusiems kreditoriams.
Taip pat ginčijama kaip neatitinkanti bylos aplinkybių teismo išvada dėl nenustatyto nuteistųjų veiksmais bendrovei (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos nutartyje byloje Nr. 2K-149/2000 nurodyta, kad turtinė žala yra būtinas nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 316 str. 1 d. (atitinka 2000 m.BK 208 str.), sudėties požymis, todėl nuosprendžiu turi būti nustatytas konkretus turtinės žalos, padarytos kreditoriui, dydis. Ši turtinė žala padaroma turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimu, iššvaistymu, perleidimu, pervedimu į užsienį ar pardavimu nepateisinamai pigiai, patekus į sunkią ekonominę situaciją ar pasiskelbus nemokiu. Taigi turtinė žala kaip veikos, numatytos 1961 m. BK 316 str. 1 d. (atitinka 2000 m. BK 208 str.), pasekmė yra tolygi ne skolos dydžiui, o turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, vertei. Padarytos turtinės žalos dydis ir skolos dydis gali sutapti tik tuo atveju, jeigu turto, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, vertė yra tokia pat arba didesnė nei skolos dydis. Analogiškai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2006-04-11 nutartyje byloje Nr. 2K-213/2006 nurodyta, kad nuteistoji, pardavusi turtą 136130,23 litais mažiau, nei jo likutinė vertė bei pirkimo kaina, padarė kreditoriams minėto dydžio turtinę žalą. Tuo būdu byloje specialisto išvada, kurios teisingumo nustatant premijų sumas neginčijo nuteistieji, nustatyta tiksli ieškinio iš nuteistųjų suma - 992680,98 Lt; iš R. B. , J. B. ir E. D. solidariai 919212,31 Lt suma, iš R. B. ir J. B. solidariai 73468,67 Lt suma.
Prokurorės įsitikinimu, bylos duomenimis nustatytas nuteistųjų dalyvavimas svetimo didelės vertės turto pasisavinime ir iššvaistyme, o R. B. - taip pat mokesčių nemokėjimo epizode, atlikti veiksmai, nustatyta veikos subjektyvioji pusė.
Ginčydama atliktą įrodymų vertinimą, prokurorė nurodo, kad, nors teismas nuosprendyje nesirėmė nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktu, tačiau nepagrįstai atmetė specialisto išvadą, o ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai vertintini kaip žinomai melagingi, atmestini. Ekspertizės akte (6 psl.) įrašyta: „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (2000-07-13 Nr. VIII-1835) įstatymo 13 str. nurodyta: 1 p. bendrovė gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose; ... 8 p. parengti ir įgyvendinti pensijų priedų, premijų ir privilegijų sistemas.“ Tuo tarpu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (2000-07-13 Nr. VIII-1835) įstatymo 13 str. - „Steigiamasis susirinkimas“. Eksperto cituojamas 13 str. yra iš 1994-07-05 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. 1-528. Ekspertas sąmoningai klaidino teismą, nusikalstamos veikos metu negaliojusio įstatymo tekstą pateikdamas neva kaip iš 2000-07-13 Nr. VIII-1835 įstatymo (įsigaliojo 2001-07-01). Ekspertui raštu pateikus klausimą ,,ar po pasiruošimo ekspertas tvirtina savo teiginį „įstatymo 2000-07-13 Nr. 1835 13 str. 1 p. skamba taip (perskaito) - bendrovė gali turėti sąskaitas LR ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose „? (T. 12, b. l. 28). Ar gali ekspertai pateikti cituojamo 2000-07-13 Nr. 1835 13 str. tekstą teismui (naudotą atliekant ekspetizę)?“, ekspertas pripažino, kad ekspertizės akte neteisingai nurodė įstatymą, ekspertizės akto 6 psl. yra nurodyti 1994-07-05 Nr. I-528 13 str. reikalavimai.
Atsakydamas raštu į klausimą ,,Ar po pasiruošimo ekspertas tvirtina savo atsakymą į 2 klausimą „Numato Akcinių bendrovių įstatymas - bendrovė gali parengti ir įgyvendinti pensijų priedų, privilegijų ir premijų sistemas. Įstatymu vadovavausi, prie ko čia redakcija“ (T. 12 , b. l. 29). „6 puslapyje ekspertizės tyrimas. Išvadą duoda vadovaujantis šiuo įstatymu“ (T. 12, b. l. 29)? Jei ne, ar 2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatyme Nr. 1835 numatyta tokia nuostata, kokią pacitavo ekspertas, kokiame straipsnyje?, ekspertas raštu vėl pateikė citatas iš skirtingų įstatymų ir nurodė, kad tai yra 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 tekstas.
Ekspertas raštu pateiktuose atsakymuose nurodė: „Sutinkamai su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (1994-07-05 Nr. I-528) 13 str. 8 punkto reikalavimais (akcinė bendrovė gali parengti ir įgyvendinti pensijų priedų ir pašalpų mokėjimo, premijų ir privilegijų sistemas), ekspertai duoda išvadą antruoju klausimu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 34 str. Valdybos kompetencija: 1 d. - valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes; 2 d. - valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas; 37 str. Bendrovės vadovas: 6 d. - bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą, atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.“ (Cituojami 34 str. ir 37 str. yra iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, įsigaliojusio nuo 2004-01-01 (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymas 2003-12-11 Nr. IX-l 889)).
Prokurorės nuomone, ekspertas tyčia naudojo dvi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcijas (1994-07-05 Nr. I-528 ir 2003-12-11 Nr. IX-1889), negaliojusias nusikalstamos veikos padarymo metu: tame pačiame lape, kuriame citavo 34 str. ir 37 str. iš neva 2000-07-13 Nr. VIII-1835 įstatymo, naudojo ir tikrąjį šio 2000-07-13 Nr. VIII-1835 įstatymo tekstą - to paties lapo viršuje citavo 16 str. „bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“, paminėjo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 13 str. nurodyti akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo pravedimo reikalavimai. Kadangi neįmanoma tuo pačiu metu naudotis dviem skirtingais tekstais, todėl ekspertas tyčia įrašė skirtingų įstatymų tekstus, kaip vieno ir to paties, tos pačios redakcijos, o to priežastis - veikos padarymo metu galiojęs 2000-07-13 įstatymas Nr. VIII-1835 nenumatė analogiškų nuostatų, kokias citavo ekspertas, todėl, neturėdamas kuo pagrįsti atsakymo į 2 ekspertizės akto klausimą, panaudojo apgaulę. (2000-07-13 įstatyme Nr. VIII-1835 nėra nuostatos, analogiškos 1994-07-05 Nr. I-528 įstatymo 13 str. 8 p. („akcinė bendrovė gali parengti ir įgyvendinti pensijų priedų ir pašalpų mokėjimo, premijų ir privilegijų sistemas“), nėra nuostatos, analogiškos 2003-12-11 Nr. IX-1889 įstatymo 34 str. Valdybos kompetencija 2 d. („bendrovės vadovą <...> skatina jį ir skiria nuobaudas“) ir 37 str. „Bendrovės vadovas“ 6 d. („bendrovės vadovas <...> darbuotojus <...> skatina juos ir skiria nuobaudas“). Be to, apeliantės nuomone, ekspertas sąmoningai klaidino teismą ekspertizės akte (18 psl.) įrašydamas: „revizorės nurodo, kad įmonės darbuotojams nepagrįstai iš pelno buvo mokamos premijos“. Tokio teiginio specialisto išvadoje (ne revizorių, nes tokio proceso dalyvio galiojantis BPK nenumato, byloje surašyta specialisto išvada) nėra. Priešingai, specialisto išvadoje daroma išvada, kad „premijos bendrovės dirbantiesiems buvo mokamos tuo metu, kai bendrovė (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai“ (6 p.), premijų mokėjimas buvo atliktas pažeidus 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių. įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“). Tokiu būdu ekspertas, sąmoningai nutylėdamas Akcinių bendrovių įstatymo kategorišką draudimą mokėti premijas nesumokėjus mokesčių, padarė žinomai melagingą išvadą, kad premijos paskirtos prisilaikant norminių aktų reikalavimų. Ekspertas tyčia davė žinomai melagingą išvadą 9 klausimu „Ar pagrįstai, laikantis norminių teisės aktų reikalavimų gautos pagal 2003-01-22 sutartį piniginės lėšos buvo pervestos į fizinio asmens sąskaitą ir panaudotos? Jeigu ne, ar dėl to buvo padarytą žala įmonei, kreditoriams ir valstybei?“ nurodydamas, kad nenustato turtinės žalos įmonei, kreditoriams ir valstybei. 1999-12-02 Lietuvos Respublikos laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme Nr. VIII-1463 yra nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, numatyta, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“. Darbuotojų įsiskolinimai (nuo 1997 m.), kurie tenkinami pirmąja eile, nebuvo atlyginti. Ekspertas sąmoningai neteisingai atsakė į šį klausimą, nes minimas įstatymas jam žinomas - įstatymą pacitavo 2006-09-25 atsakymuose raštu, o atsakydamas žodžiu (t. 12 b. 1. 80, 2 pusė) nurodė, kad „įsiskolinimai, mokėjimai pagal įstatymus mokami pirmiau“. Pabrėžtina, kad ekspertas kitais atvejais atsisakė atsakyti į klausimus, kurie yra teisinio pobūdžio, „įvardinti atsakingus asmenis“ (1 kl., 2 kl.), „ar nebuvo pažeisti kreditorių interesai (3 kl.) ir kt., tačiau šiuo atveju, nors „žala“ yra teisinė sąvoka, atsakė kategoriškai. Analogiškai pateikė kategoriškus atsakymus į teisinio pobūdžio klausimus dėl žalos nustatymo 6 kl., 7 kl., 8 kl., 11 kl., 14 kl. Taip pat nors atsakyme 9 ekspertizės klausimu ekspertas kategoriškai nurodė, kad nenustatė turtinės žalos įmonei, kreditoriams ir valstybei, teismo posėdyje, atsakydamas į klausimą - „gavus pelną 101068,89 Lt ir išmokėjus 1546647,00 Lt premijoms, kaip ši operacija paveikė įmonės būklę, ar buvo didinamas nuostolis“, nurodė, kad „sąnaudos padidėjo“ (t. 12 b. l. 34, 2 pusė), „nuostolis padidėjo“ (t. 12 b. L. 34, 2 pusė); „nebuvo klausimo apie nuostolius. Mes patys savo iniciatyva netiriam. Ekspertinė praktika yra. Nuostolis - tai nėra turtinė žala. Nuostolis - veiklos rezultatas. Žala - nustato turto praradimą, sumažėjimą.“ (t. 12 b. 1. 81).
Žala - tai turto netekimas, atsiradęs dėl nusikaltimų, kitų teisės normų pažeidimų arba dėl veiksmų, sukeliančių turtinę atsakomybę, o nuostolis - turto netekimas, atsiradęs natūraliai arba dėl veiksmų, nesukeliančių turtinės atsakomybės. Tuo būdu ekspertas, nustatęs turto netekimą, sumažėjimą, sąmoningai apie tai nutylėjo, o viršydamas kompetencija davė žinomai melagingą išvadą, jog dėl piniginių lėšų panaudojimo nenustatė turtinės žalos įmonei, kreditoriams ir valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Visgi aplinkybė, kad byloje buvo atlikta ekonominė ekspertizė, nedaro specialisto išvados niekine. Teismo nutartimi ekspertizė paskirta gynybos prašymu, remiantis gynybos nurodytais argumentais, kodėl ši išvada yra neišsami: „premijos įmonės darbuotojams buvo mokamos iš apyvartinių lėšų pagal darbo sutartis, o ne iš pelno, kaip nurodyta specialisto išvadoje; nemokumas buvo nustatytas atsižvelgiant į viso turto vertę pagal balansą, o ne tik pagal trumpalaikį turtą, kaip skaičiavo revizoriai; delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokestį 1997 m. turėjo būti skaičiuojami pagal 1997 m. normą, o ne pagal 1999 m.“ Ginčo dėl delspinigių apskaičiavimo byloje nėra. Tuo tarpu gynyba, nurodžiusi prašyme, jog delspinigiai apskaičiuoti neteisingai, net neuždavė tokio klausimo ekspertui. Be to, apeliantės nuomone, gynybos teiginys, kad specialisto išvada netiksli dėl to, jog „delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokestį 1997 m. turėjo būti skaičiuojami pagal 1997 m. normą, o ne pagal 1999 m.“, nepagrįstas, kadangi delspinigių norma už neišmokėtą darbo užmokestį buvo pakeista 2000-07-13 įstatymu Nr. VIII-1846. Šiame įstatyme išlygos, jog gali būti taikoma ankstesnė delspinigių norma, nėra, todėl nuo 2000-07-31 (įstatymo įsigaliojimo data), turėjo būti taikoma nauja delspinigių norma, kas ir konstatuota specialisto išvadoje (25 psl.). Bendrovės mokumo klausimas taip pat nebuvo susijęs su pateiktu kaltinimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo bandoma kelti bankroto bylą, kuri nebuvo iškelta dėl apskaityto nekilnojamojo turto vertės, tam atlikti specialaus tyrimo nereikia. Specialisto išvadoje pažymėta: „Vadovaujantis 1993 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. 42 N „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių nemokumo ir laukiamo nemokumo nustatymo“ (1997 05 08 LRV nutarimas Nr. 447 Finansinės rizikos bei likvidumo koeficientai) „įmonės mokumas pagal paskutinio balanso duomenis. Jei įmonės trumpalaikis turtas viršija per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, laikoma, kad įmonė neturi bendrojo likvidumo problemų, jei koeficientas yra didesnis arba lygus 1“. Bendrovės mokumo koeficientas buvo nepakankamas ir sudarė atitinkamai: Už 2000 metus - 0,18; Už 2001 metus - 0,17; Už 2002 metus - 0,15. Bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, todėl vykdyti savo įsipareigojimų valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams negalėjo.“ (psl. 4). Prokurorė taip pat pažymi, kad ,,bankroto įstatymas reglamentuoja bankroto procesą“ (2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 1 str.), todėl specialistų išvada dėl įmonės nemokumo, pateikus nuorodą į Bankroto įstatymo 2 str. 8 d. (kuris neiškėlus bankroto bylos netaikomas), argumentuota ir pagrįsta.
Dėl trečiojo pagrindo - premijų mokėjimo šaltinio – specialiojoje literatūroje aiškiai išsakyta nuomonė, atitinkanti specialisto išvadą šioje baudžiamojoje byloje: „Kiekvieną įmonę savininkai įkuria tam, kad gautų pelną. Akcininkams svarbiausiu rodikliu yra grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui, nes tik šia suma jie gali laisvai disponuoti: išsidalyti dividendais, dovanoti tretiesiems asmenims ar reinvestuoti į gamybos plėtojimą“ (O. G. . Buhalterinė apskaita, p. 175). Specialistai taip pat raštu paaiškino apyvartinių lėšų sąvoką, davė kategorišką išvadą, jog premijos buvo išmokėtos nesilaikant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 reikalavimų, o pagrindo abejoti specialisto išvada baudžiamojoje byloje nėra.
Tuo tarpu, ginčydama ekspertizės aktą, prokurorė nurodo, kad eksperto galimybės tinkamai analizuoti ir spręsti norminių aktų reikalavimų laikimąsi visiškai atsiskleidė eksperto apklausos metu, kai ekspertas citavo veikos padarymo metu negaliojusius įstatymus. Į klausimą, ar įmonės lėšos gali būti laikomos fizinio asmens sąskaitoje (2006-09-26 posėdžio protokolas), ekspertas vienareikšmiškai atsakė, kad ne. (t. 12 b. 1. 78, 2 pusė) Tokį pat atsakymą ekspertas davė 2006-09-08 posėdyje: „lėšų pervedimas į fizinio asmens sąskaitą - pažeidimas, <...> laikymas - pažeidimas“ (t. l2, b. 1. 37), „tokios operacijos negali būti buhalterinėje apskaitoje“ (t. 12, b. 1. 37). Tačiau į raštu pateiktą klausimą: „Kodėl ekspertizės akte nenurodyta pažeidimo, kurį įvardijo ekspertas teismo posėdžio metu „lėšų pervedimas į fizinio asmens sąskaitą - pažeidimas, ...laikymas - pažeidimas“ (T. l2, b. 1. 37), „tokios operacijos negali būti buhalterinėje apskaitoje“ (T. 12, b. 1. 37). Ar ekspertas keičia išvadą pirmuoju klausimu, kad (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos gautos pardavus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) buvo laikomos prisilaikant norminių aktų reikalavimų?“, ekspertas nekeitė duotos išvados 1 klausimu: „(duomenys neskelbtini) piniginės lėšos gautos pardavus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) buvo laikomos ir apskaitomos laikantis norminių aktų reikalavimų (ekspertizės akto 24 psl.); parodė, kad „man yra žinomas tik Buhalterinės apskaitos įstatymas laikant pinigines lėšas“ (t. 12 b. 1. 78), tuo tarpu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 1 str. numato, kad šis įstatymas nustato „buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą“.
Tuo būdu, apeliantės nuomone, specialisto išvada baudžiamojoje byloje atmesta nepagrįstai, teismo išvados dėl norminių aktų pažeidimų padarytos be norminių aktų analizės, neturint specialių žinių. Tuo tarpu 2004-03-24 specialisto išvada Nr. 5-2/38 nustatyta pasisavinto ir iššvaistyto (duomenys neskelbtini) turto suma, taip pat įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimai, kurių nebuvo prisilaikyta atliekant kaltinime išvardintus veiksmus. Nesumokėtos skolos darbuotojams (tarp jų - R. L. , V. T. , J. I. , prisiteisusiems neišmokėto atlyginimo sumas (t. 6 b. 1. 45, 76, 159) ir iki šiol neatgavusiems atlyginimo) suma nustatyta nuteistųjų tyčia įgyti ir iššvaistyti svetimą turtą.
Prokurorė nurodo, kad dokumentais, taip pat poėmio protokolais, apžiūros protokolais ((duomenys neskelbtini) 2000-03-01, 200-03-03, 2000-05-18, 2003-01-30, 2003-02-11, 2003-03-04, 2003-08-13 valdybos protokolai; (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimų 2002-04-15, 2003-03-28, 2003-04-29 protokolai; 2003-04-01 įsakymas Nr. 7, 2003-08-20 įsakymas Nr. 24, 2003-09-01 įsakymas Nr. 26 2003-01-02 įsakymas Nr. l, R. B. 2003-03-01 prašymas, 2003-01-15 (duomenys neskelbtini) įgaliojimo kopija.; (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registracijos žurnalai Nr. l ir Nr. 2) nustatyta, kad svetimo didelės vertės turto pasisavinimas ir iššvaistymas buvo vykdomi įforminant kolektyvinių valdymo organų sprendimus. Nuteistųjų E. D. , J. B. parodymais nustatyta, kad turto iššvaistymas buvo vykdomas giminystės, draugiškumo ar kitais asmeniniais motyvais, kadangi suma, kurią kaltinamieji iššvaistė, buvo paskirstyta subjektyviais kriterijais, nuteistųjų nuožiūra (tarp jų V. B. - 50000 Lt, R. S. 30000 Lt ir 1300 Lt, L. S. - 100 Lt). Kauno apskrities VMI 2003-05-29 priminimu Nr. 14.1/08/2494 kopija ir (duomenys neskelbtini) pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija 2003-04-25, (duomenys neskelbtini) 2003 m. I-o ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansine ataskaita 2003-04-10, VSDFV Kauno skyriaus 2003-05-09 raginimu Nr. 17120/1 dėl įsiskolinimo VSDF biudžetui nustatyta, kad R. B. nesumokėjo pagal pateiktas deklaracijas ir ataskaitas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliotos institucijos priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Liudytojų M. S. , K. K. , A. G. , A. S. , S. D. , A. S. parodymais, taip pat pagarsintais liudytojo M. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kokiomis nuteistieji įformino sprendimus tariamai kolektyvinių organų vardu, bei R. B. vadovaujantis vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme. Liudytojos G. L. parodymais nustatyta, kad tik R. B. turėjo savo žinioje (duomenys neskelbtini) turtą ir galėjo duoti privalomus nurodymus dėl jo, be R. B. jokie sprendimai dėl įmonės turto negalėjo būti priimami. Liudytojo E. R. parodymais nustatyta, kad sprendimų dėl bendrovės pinigų panaudojimo priėmimas priklausė nuo R. B. , akcininkų susirinkimų darbotvarkes ruošė nuteistieji. Įstatymų reikalavimai buvo pažeisti sąmoningai, nuteistiesiems ieškant būdų nusikalstamai praturtėti. Liudytojos S. S. , ėjusios (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės pareigas, parodymais nustatyta, kad jai buvo žinoma, kad premijos turi būti mokamos paskiausiai, po visų mokėjimų, atsiskaitymų; neleidžiama, kad įmonės lėšos būtų asmeninėje sąskaitoje, Tokiu būdu, apeliantės nuomone, nustatyta tiesioginė nuteistojo R. B. , davusio nurodymus pavaldžiam darbuotojui, tyčia pažeisti įstatymų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimas priklausė nuo R. B. .
Be to, kaip liudytojas apklausto Kauno apskrities VMI viršininko A. N. parodymais nustatyta R. B. tyčia nemokėti mokesčių. Taip pat, aplinkybė, jog prievolė mokėti mokesčius išlieka iki visiško jos įvykdymo, - dalimis mokesčių sumokėjimas nėra aplinkybė, šalinanti R. B. baudžiamąją atsakomybę.
Prokurorė nurodo, kad nuteistųjų J. B. , E. D. , R. B. parodymais nustatyta, jog jie atliko jiems inkriminuojamus veiksmus, taip pat analizuojant nuteistųjų parodymus nustatyti tiesioginės tyčios požymiai - pavojingo nusikalstamos veikos (svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo, mokesčių nesumokėjimo) pobūdžio suvokimas, numatymas, kad gali atsirasti padarinių, ir norėjimas, kad dėl veikimo šių padarinių atsirastų: jie žinojo ir suvokė, kad lėšomis, pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas, disponuoja tik R. B. , sąmoningai formino neteisėtus vienašmeniškus R. B. sprendimus kolektyvinių valdymo organų vardu. Taip pat nuteistieji žinojo apie įmonės būklę, suvokė, kad pinigai turi būti panaudoti įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu sąmoningai pažeidė įstatymų reikalavimus, įvykdė svetimo turto pasisavinimo, iššvaistymo planą, o R. B. – taip pat mokesčių nesumokėjimą. Bylos duomenimis nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. numatytų veikų požymiai, o R. B. veikoje - taip pat BK 219 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai. (duomenys neskelbtini) turtas buvo šios įmonės generalinio direktoriaus R. B. žinioje, nuteistieji, pasinaudodami užimamomis pareigomis bei tuo, kad R. B. turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nusikalstamą veiką - žinomai neteisėtą, neatlygintiną svetimo didelės vertės turto pasisavinimą ir iššvaistymą - įvykdė R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformindami kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto (būdas), tuo būdu neteisėtai, neatlygintinai įgijo - pasisavino ir iššvaistė turtą, kuris nuteistiesiems buvo svetimas - (duomenys neskelbtini) turtą (veika ir pasekmės). Be to, J. B. ir E. D. veika kvalifikuotina taikant BK 24 str. 6 d., kadangi vykdant nusikalstamos veikos planą jie atliko padėjėjų vaidmenį, nusikalstamos veikos vykdytojui suteikdami priemones. Be nusikalstamos veikos padėjėjų teikiamų priemonių R. B. negalėjo įvykdyti nusikalstamo plano: J. B. ir E. D. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo R. B. „parduoti Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančius Elektrėnų g. Nr. 8, Kaune, už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra“. Tik esant šiam įgaliojimui R. B. galėjo įforminti pinigų, gautų pardavus (duomenys neskelbtini) turtą, pervedimą į savo asmenines sąskaitas. Taip pat nuteistieji J. B. ir E. D. suteikė priemones R. B. vienasmeniškiems, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujantiems įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimams dėl įmonės turto įgyvendinti. Nusikalstamos veikos padėjėjų veiksmai buvo būtina nusikalstamos veikos sąlyga ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamu rezultatu. R. B. , būdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi (subjektas), pasirašęs nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių po to, kai valstybės įgaliotos institucijos priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.
Skiriant bausmę, apeliantės teigimu, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį - sunkūs nusikaltimai, padarę didelę žalą, nusikalstama veika padaryta parodant ypač didelę nepagarbą valstybės įstatymams, kaltės formą (tiesioginę tyčią), savanaudiškus motyvus, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybę (neteisti, dirba), į lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir požiūrį į nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 312 str. 1 d., 313 str., 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. l p. 3 p. 4 p., 329 str. l d. 2 p., 330 str., prokurorė apeliaciniu skundu prašo:
1. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006-12-28 nuosprendį dalyje dėl R. B. išteisinimo pagal BK 219 str. 2 d., priimti naują nuosprendį, pripažįstant R. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. 2d., ir skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2006-12-28 nuosprendį dalyje dėl R. B. nusikalstamos veikos iš BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. perkvalifikavimo į BK 208 str. 1 d., J. B. ir E. D. nusikalstamos veikos iš BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 24 str. 6 d. 184 str. 2 d. perkvalifikavimo į BK 208 str. 1 d. ir: R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., ir skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę; R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., ir skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę; J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., ir skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę; J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d., ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę; E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. ir skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę; E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 24 str.6 d. 184 str. 2 d., ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
3. Bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str.4 d. ir paskirti: R. B. galutinę bausmę - 7 metus laisvės atėmimo, J. B. - 5 metus laisvės atėmimo, E. D. - 5 metus laisvės atėmimo, bausmes atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
4. Tenkinti 992680,98 Lt civilinį ieškinį (iš R. B. , J. B. ir E. D. priteisti solidariai 919212,31 Lt, iš R. B. ir J. B. priteisti solidariai 73468,67 Lt).
5. Priėmus nuosprendį, vadovaujantis BPK 257 str., pranešti Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui apie nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., dėl to, kad LTEC ekspertas J. V. Kauno apygardos teismui adresu A. M. 18, Kaunas, pateikė 2006-05-26 melagingą išvadą Nr. 11-3329 (05), taip pat 2006-09-08, 2006-09-26, 2006-10-12 posėdžiuose davė melagingus paaiškinimus.
Nuteistasis R. B. nesutinka su Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 208 str. 1 d. ir mano, kad jis turėjo būti išteisintas pagal visus kaltinimus. Nuteistojo teigimu, kaltinimui pagal BK 208 str. pagrįsti būtina nustatyti kaltininko tyčinius neteisėtus veiksmus, kurių jis neatliko. Apeliantas nurodo, kad atidarydamas sąskaitą jis buvo įsitikinęs, jog jo veiksmai dėl sąskaitos atidarymo bendrovės lėšų pervedimui yra teisėti, neprieštaraujantys įstatymui. Tuo labiau, kad visos lėšos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir nenuslėptos.
Šalies argumentai
1) teisininkui E. R. patarus, 2002-04-15 buvo nutarta pinigus, gautus pardavus pastatus, perduoti saugoti jam pagal pasaugos sutartį ir tuo tikslu atidaryti sąskaitas R. B. vardu. Apelianto teigimu, tai buvo daroma siekiant, kad dalį lėšų gautų dirbantieji ir dalį lėšų gautų VMI ir SODRA mokesčių padengimui;
2) tiek kaltinamajame akte, tiek nuteistųjų parodymais, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad kolegialių organų sprendimų projektus ruošė įmonės teisininkas liudytojas E. R. , kuris teisme patvirtino, jog jis, ruošdamas nutarimų projektus, aiškino valdybos nariams, kad nutarimų ir sprendimų projektai atitinka įstatymus ir todėl nuteistieji juos patvirtino, todėl tyčios - paslėpti turtą nuo kreditorių, nėra.
3) nei visuotinių susirinkimų sprendimai, nei valdybos nutarimai įstatymo nustatyta tvarka kitų akcininkų nebuvo apskųsti ar užprotestuoti;
Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes ir tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų. Apelianto teigimu, visų pirma, būdami valdybos nariais, jie vykdė valdybos nutarimus ir veikė esant būtinam reikalingumui, kadangi bendrovės dirbantieji nuo 1997 metų negavo atlyginimo; antra, jie vykdė derybas dėl dalinių mokesčių padengimo su VMI ir VSDFV vadovais (liudytojų A. N. , S. S. , E. R. parodymai); trečia, tuoj po pastatų pardavimo, buvo pervesta mokesčių padengimui VMI 500000 Lt. , o VSDFV 800000 Lt.
Teismas pažeidė LR BPK 20 str. 2 d., kurioje nurodyta, ar gauti duomenys laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla., o šio straipsnio 4 d. nurodyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamojoje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai taikė kai kurias materialinės teisės normas ir pažeidė kai kurias baudžiamojo proceso normas. LR BPK 2 str. 3 d. nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o BK 31 str. numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms gręsiantį pavojų, jeigu pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. BK 33 str. 1 d. nusako, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Šio straipsnio 2 dalyje nusakoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis vykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Baudžiamojo kodekso 34 str.1 d. yra nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. Tuo tarpu teismas, vertindamas aukščiau paminėtus byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes bei priimdamas atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo nuomone, neprisilaikė paminėtų BPK nuostatų, o kartu pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą LR Konstitucijos 31 str. 1 d. ir LR BPK 44 str. 6 d., o taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
R. B. mano, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o visi visuotinių susirinkimų protokolai ir valdybos nutarimai teisėti, priimti gavus įmonės teisininko išvadą, ir yra galiojantys. Asmeninės sąskaitos atidarytos pagal žodinę pasaugos sutartį, sudarytą 2002-04-15 visuotinio susirinkimo nutarimu tarp manęs ir įmonės, o R. B. asmeninėse sąskaitose saugotos lėšos faktiškai panaudotos ir apskaitytos įmonėje. Be to, apelianto nuomone, teismo priimto nuosprendžio išvados prieštarauja Civilinio kodekso 2.81 str., kuris nusako, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Nuosprendžio išvados taip pat prieštarauja Civilinio Kodekso 6.830 str., kuriame nurodyta, jog viena šalis prisiima pareigą saugoti kitos šalies turtą ir jį grąžinti. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis R. B. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal LR BK 208 str. l d., ir jį išteisinti.
Nuteistieji J. B. ir E. D. taip pat nesutinka su Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu bei mano, kad jis yra neteisėtas ir naikintinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neįrodyta nuteistųjų kaltė.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Lietuvos Respublikos BK 208 str. numatytai veikai būdinga tai, kad kaltininkas, esant sunkiai ekonominei padėčiai ar nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui, patenkino arba užtikrino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus neturėdamas galimybės patenkinti kitų kreditorių reikalavimų ir dėl to padaroma turtinė žala kitiems kreditoriams. Skolininko nesąžiningumas - tyčinis nusikaltimas. Skolininko nesąžiningumo subjektyviosios pusės požymiui - kaltei, būdinga tyčia, kuri gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Asmuo suvokia, kad jis patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad dėl jo veiksmų gali padaryti turtinę žalą kitiems kreditoriams, ir šios žalos siekia arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti.
J. B. ir E. D. pažymi, kad visi (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimai, susiję su pinigų, gautų 2003-01-29 pardavus bendrovei priklausantį pastatą, buvo priimti vadovaujantis visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų nutarimais, t. y. aukščiausiojo bendrovės valdymo organo sprendimais, kurie nebuvo panaikinti ar pripažinti neteisėtais ir nuosprendžio priėmimo dieną. Be to, priimant sprendimus, nuteistasis atsižvelgė į bendrovės teisininko E. R. informaciją, jog minėti sprendimai neprieštarauja bendrovės įstatams bei akcinių bendrovių įstatymui, t. y. priimant sprendimus rėmėsi dokumentais ir informacija, kurių tikrumu ir teisingumu neturėjo pagrindo abejoti. Nuteistojo nuomone, toks jo elgesys atitiko bendrovės valdybos nariui, kaip bendrovės valdymo organo dalyviui, keliamus reikalavimus veikti maksimaliai apdairiai, kvalifikuotai ir išimtinai bendrovės interesais. Bendrovės įstatų normų analizė leidžia teigti, kad bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, kurio nutarimais turi vadovautis valdyba savo veikloje ((duomenys neskelbtini) įstatų 8.3.5 p.). Nors visi sprendimai buvo priimti vykdant bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, tačiau, prieš priimant sprendimus, buvo analizuojama, ar jie neprieštarauja įstatymams. Tai patvirtino bendrovės teisininkas, nurodydamas, jog visuomet duodavo išvadą valdybos nariams dėl priimamų sprendimų teisėtumo (t. 12, b. 1. 133 ). Todėl, pasak apeliantų, akivaizdu, jog dalyvaudami priimant valdybos sprendimus, kuriais buvo vykdomi visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, jie nenumatė ir negalėjo numatyti, jog šie veiksmai yra neteisėti ir jais gali būti padaryta žala bendrovės kreditoriams.
Be to, apeliantai nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė, vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. Įsakymas yra teisėtas, kai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir yra duotas kompetentingo asmens, jo kompetencijos ribose. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog visi bendrovės valdybos sprendimai, susiję su pastato pardavimu ir lėšų panaudojimu, priimti vykdant bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, kurie priimti kompetencijos ribose ir jų teisėtumu neturėjo pagrindo abejoti, o ir nuosprendžio priėmimo dieną jie nebuvo pripažinti negaliojančiais ar įstatymo nustatyta tvarka panaikinti. Todėl, nuteistųjų teigimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 33 str. 1 d., jie negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už priimtus valdybos sprendimus, priimtus vykdant teisėtus, priimtus kompetencijos ribose bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Be to, jie gerai žinojo, jog bendrovė sandorio sudarymo momentu turėjo pakankamai likvidaus turto (ekspertizės aktas, t. 11, b. 1. 48-75), kurio pakako ir pakanka šiuo momentu atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl negalima teigti, jog pardavus pastatą ir sumokėjus vieniems kreditoriams, kiti kreditoriai patyrė turtinę žalą. Tokiu būdu nėra ir LR BK 208 str. numatytos nusikaltimo sudėties, nes šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo žalos kreditoriams atsiradimo momento. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, nuteistieji J. B. ir E. D. prašo Kauno apygardos teismo 2006 m gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jie pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 208 str., panaikinti ir priimti naują, juos išteisiantį, nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. R. B. , J. B. , E. D. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų R. B. , J. B. ir E. D. apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, R. B. pagal LR BK 219 str. 2 d. pagrįstai išteisino, tačiau nuteistojo R. B. veikas iš LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. į LR BK 208 str. 1 d., o nuteistųjų J. B. ir E. D. veikas iš LR BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d. ir LR BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d. į LR BK 208 str. 1 d. perkvalifikavo nepagrįstai, todėl ši Kauno apygardos teismo 2006-12-28 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms (LR BPK 328 str. 1, 3 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė iš esmės pareikšto civilinio ieškinio, todėl nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 d.)
Kauno apygardos teismas 2006-12-28 nuosprendžiu išteisino R. B. pagal LR BK 219 str. 2 d. nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamos veikos laikotarpiu įmonei (duomenys neskelbtini) vadovavo kolegialus organas, LR BK 219 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektu galėtų būti tik juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), tačiau tokio kaltinimo nėra pateikta. Be to, Kauno apygardos teismas nurodė, kad įmonė iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nemoki, todėl nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio – mokesčių sumokėjimo. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad kolektyvinė valdymo forma buvo tik imituota tam, kad išvengti asmeninės atsakomybės, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. B. laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2003-09-10 vykdė generalinio direktoriaus funkcijas bei buvo įmonės administracijos vadovas. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, būtina pažymėti, jog įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2002-10-02 nutarimu nustatyta, kad R. B. nuo 2000-03-03 (duomenys neskelbtini) valdybos įgaliotas pasirašyti visus dokumentus už bendrovės kolegialų valdymo organą – valdybą, o to negalima sutapatinti su įgaliojimu priimti vienasmeniškus sprendimus ir atitinkamai negalima teigti, jog jis vykdė administracijos vadovo funkcijas. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-11-27 nutartyje pažymėta, kad l. e. p. direktoriumi R. B. buvo tik nuo 2000-05-18 iki 2000-06-01, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tai yra prejudicinis faktas ir todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad „laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2000-05-17, nuo 2000-06-02 iki 2003-09-10 R. B. ėjo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas“. Tiesa, prokurorės apeliaciniame skunde nurodyta, jog juridinio asmens atsakomybė nešalina fizinio asmens atsakomybės, tačiau byla teisme nagrinėjama tik dėl tų asmenų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, nors LR BK 219 str. dispozicija baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu, tačiau teismas turi išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius (jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis), tačiau jeigu mokesčių mokėtojas tapo nemokus nusikalstamos veikos padarymo metu arba po jos padarymo, tada mokesčio mokėtojo mokumas neturi reikšmės jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti). Atitinkamai (duomenys neskelbtini) mokumo nustatymas bei rodikliai išsamiai aprašyti 2004-03-24 specialisto išvadoje Nr. 5-2/38, 2006-05-26 ekspertizės akte Nr. 11-3329(05), o taip pat 2008-03-14 ekspertizės akte Nr. 11-2105(07). Visgi vertinant 2006-05-26 ekspertizės aktą Nr. 11-3329(05), kurio išvados nustatant (duomenys neskelbtini) mokumą prieštarauja ne tik 2004-03-24 specialisto išvadai Nr. 5-2/38, bet ir 2008-03-14 ekspertizės aktui Nr. 11-2105(07), atsižvelgtina į tai, kad net iš 2006-05-26 ekspertizės akto Nr. 11-3329 aišku, kad (duomenys neskelbtini) bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientai nuo 2000-01-01 iki 2003-01-01 nebuvo pakankami konstatuoti įmonės mokumą, o išvadą apie įmonė mokumą ekspertai padarė tik atsižvelgę į didelę apskaityto ilgalaikio turto vertę, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nepagrįsta (iš 2008-03-14 ekspertizės akto Nr. 11-2105(07) aišku, kad 2003-01-22 sutartimi už 5350000 Lt (penkis milijonus tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų) buvo parduoti pastatai, kurių likutinė balansinė vertė sudarė 17218202,63 Lt (septyniolika milijonų du šimtus aštuoniolika tūkstančių du šimtus du litus 63 ct). Be to, 2006-05-26 ekspertizės akte Nr. 11-33-29(05) konstatuota, kad įmonės nemokumas – tai įmonės sugebėjimas turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti įsipareigojimus, todėl jeigu įmonė neturi galimybės pervesti pinigais turimo turto, tai ji nesugebės apmokėti įsipareigojimų ir bus nemoki. Atitinkamai 2006-05-26 ekspertizės akte Nr. 11-3329(05), vertinant (duomenys neskelbtini) mokumą, ekspertai nepagrįstai jį tapatino su bendruoju skolos rodikliu kaip visų įsipareigojimų ir visos balansinės turto vertės santykį, nes pagal specialisto išvadą Nr. 5-2/38, 2006-05-26 ekspertizės aktą Nr. 11-3329(05), o taip pat 2008-03-14 ekspertizės aktą Nr. 11-2105(07) bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientai buvo gerokai mažesni už 1 ir (duomenys neskelbtini) 1997-2003 m. buvo nemoki. Tiesa, prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog įstatymo nustatyta pareiga sumokėti mokesčius buvo neįvykdyta ne dėl įmonės nemokumo, o tyčia, turint realias lėšas, tačiau jas sąmoningai paslėpus ir pasisavinus bei iššvaisčius. Visgi atsakomybė už turto pasisavinimą ir iššvaistymą yra numatyta ne LR BK 219 str., o LR BK 183 ir 184 str., o atsakomybei pagal LR BK 219 str. 2 d. kilti, konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar įmonė, gavusi 2003-01-22 įvykusio sandorio lėšas (5350000 litų), būtų tapusi moki, nes asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vadovaujantis 2008-03-14 ekspertizės aktu Nr. 11-2105(07), įmonės nemokumas arba laukiamas nemokumas nustatomas pagal paskutinio tų metų ataskaitinio laikotarpio buhalterinio balanso duomenis. Tačiau nustatant įmonės mokumą būtina įvertinti ne tik įsiskolinimą valstybės biudžetams, tačiau ir visus trumpalaikius įsipareigojimus. Atitinkamai iš 2008-03-14 ekspertizės akto Nr. 11-2105(07) aišku, kad iš už parduotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), dalį pinigų (1300000 litų) pervedus į valstybės biudžetus, trumpalaikiai įsipareigojimai buvo sumažinti, tačiau netgi neskiriant premijų (premijų skyrimas pagal 2008-03-14 ekspertizės aktą Nr. 11-2105(07) padidino 2003 m. įmonės nuostolį), įmonė vis tiek būtų likusi nemoki, nes trumpalaikiai įsipareigojimai netgi 2003-07-01 sudarė 6135795,00 Lt (šešis milijonus vieną šimtą trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis litus), todėl dėl išmokėtų premijų ir pagal jas priskaičiuotų mokesčių atsiradusių nuostolių suma kartu su trumpalaikiu turtu (464061,00 litų) ir sukauptomis (gautinomis) pajamomis (18463,00 litų) nebūtų padengusi trumpalaikių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakomybė pagal LR BK 219 str. 2 d. konkrečiu atveju negalima ne tik dėl to, kad kaltinimas pareikštas netinkamam subjektui (prejudicinis faktas), bet ir todėl, kad (duomenys neskelbtini) visą laiką nuo 1997 m. iki veikos padarymo buvo nemoki ir tokia išliko taip pat ir veikos padarymo (mokesčių nesumokėjimo) metu. Atitinkamai Kauno apygardos teismas R. B. pagal LR BK 219 str. 2 d. išteisino visiškai pagrįstai, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.
Visgi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Kauno apygardos teismo 2006-12-28 nuosprendžiu nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos iš LR BK 183 str. 2 d, 184 str. 2 d., o nuteistųjų J. B. ir E. D. iš LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d ir 24 str. 6 d. 184 str. 2 d. į LR BK 208 str. 1 d. perkvalifikuotos visiškai nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apygardos teismo 2006-12-28 nuosprendžio išvada, kad (duomenys neskelbtini) ekonominė padėtis buvo sunki, įmonė buvo nemoki, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, o įsiskolinimas biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt (keturi milijonai aštuoni šimtai trisdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai du litai 98 ct), skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt (vienas milijonas trys šimtai devyniasdešimt du tūkstančiai šeši šimtai aštuoni litai 10 ct). Visgi veikos kvalifikacijai pagal LR BK 208 str. 1 d. esminės reikšmės turi tai, kad kreditorių reikalavimai būtų pagrįsti skolininko prievolėmis ir, pažeidžiant LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. nustatytą mokėjimų eilės tvarką, skolininkas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkina tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus bei dėl to padaro žalos likusiems kreditoriams. Tačiau iš pateikto kaltinimo ir jį pagrindžiančių bylos duomenų aišku, kad R. B. , J. B. ir E. D. buvo ir yra kaltinami ne dėl to, kad neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik dalį iš jų, o dėl to, kad neteisėtai skirdami premijas sau ir kitiems įmonės darbuotojams, pasisavino bei iššvaistė jų žinioje esantį (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą, t. y. žala įmonei padaryta būtent neteisėtu premijų skyrimu. Atitinkamai premijų skyrimas jokiu būdu negali būti tapatinamas su esamomis įmonės prievolėmis ir kreditorių reikalavimais, o tai patvirtino ir 2008-03-14 ekspertizės aktas Nr. 11-2105(07), kuriame konstatuota, kad dėl priskaičiuotų premijų ir mokesčių į valstybinį socialinį draudimo fondą, įmonės sąnaudos padidėjo 2026068,27 Lt (dviem milijonais dvidešimt šešiais tūkstančiais šešiasdešimt aštuoniais litais 27 ct) bei atitinkamai šiai sumai padidėjo (duomenys neskelbtini) nuostolis. Tokiu būdu dėl neteisėto premijų išmokėjimo veikos kvalifikacija pagal LR BK 208 str. 1 d. konkrečiu atveju negalima, o pagal (duomenys neskelbtini) 2003-01-22 sutartis su UAB ,,Senukų statybos paslaugų centras“ ir Č. D. gautų lėšų panaudojimas premijoms išmokėti negali būti suprantamas kaip lėšų panaudojimas savo nuožiūra kreditorių reikalavimams patenkinti, nes, įmonei patiriant nuostolį, kreditoriai premijų apskritai negali reikalauti Be to, nei vienas iš nuteistųjų teisme nebuvo kaltintas dėl pagal (duomenys neskelbtini) 2003-01-22 sutartis su UAB ,,Senukų statybos paslaugų centras“ ir Č. D. gautų lėšų panaudojimo savo nuožiūra ta apimtimi, kiek tai nesusiję su premijų skyrimu (negautų atlyginimų išsimokėjimo, sumokėjimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan.), todėl Kauno apygardos teismas, iš esmės pakeisdamas kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes ir R. B. veikas perkvalifikuodamas iš LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. į LR BK 208 str. 1 d., o nuteistųjų J. B. ir E. D. veikas iš LR BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d. ir LR BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d. į LR BK 208 str. 1 d. padarė esminius LR BPK 255 str. 1 d. ir 256 str. 1, 4 d. pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Atitinkamai Kauno apygardos teismas, nuteistųjų veikas dėl premijų skyrimo perkvalifikuodamas į LR BK 208 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymo 61 str. 7 d. (2000-07-13 įstatymo Nr. 1835 red.) darbuotojams premijas mokėti draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių. Tai, kad 2003-01-01 (duomenys neskelbtini) buvo įsiskolinusi biudžetams 4838202,98 Lt (keturis milijonus aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus du litus 98 ct) pripažino ir Kauno apygardos teismas 2006-12-28 nuosprendyje, o iš 2008-03-14 ekspertizės akto Nr. 11-2105(07) aišku, kad (duomenys neskelbtini) pardavus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), su biudžetais visiškai neatsiskaityta. Tokiu būdu 2008-03-14 ekspertizės akte Nr. 11-2105(07) pagrįstai konstatuota, kad mokant premijas buvo neprisilaikyta LR akcinių bendrovių įstatymo 61 str. 7 d. (2000-07-13 įstatymo Nr. 1835 red.) reikalavimų. Atitinkamai nors visi nuteistieji teisme tvirtino manę, jog premijos mokamos teisėtai, tačiau iš aukščiau aptartų įrodymų, akivaizdu, kad įmonei dirbant nuostolingai ir esant įsiskolinusiai tiek valstybės biudžetams, tiek darbuotojams, premijų išmokėti negalima, o jos buvo skiriamos ir išmokamos neteisėtai. Visgi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek visuotinio akcininkų susirinkimo, tiek valdybos nutarimų projektus rengdavo ir visais teisiniais klausimais, įskaitant ir premijų išmokėjimo galimybę, konsultuodavo teisininkas E. R. , nusprendė, kad visų nuteistųjų veikose nėra subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios ir atitinkamai nėra nei LR BK 183 str. 2 d., nei 184 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėta pirmosios instancijos teismo išvada visiškai nesutinka. Kauno apygardos teismo 2006-12-18 nuosprendžiu nustatyta, kad piniginės lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo tyčia paslėptos nuo VMI ir VSDFV. Tyčinį gautų lėšų paslėpimą įrodo ne tik pačių nuteistųjų, liudytojų E. R. ir S. S. parodymai, bet ir 2002-04-15 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas iš kurio aišku, kad pinigai į (duomenys neskelbtini) sąskaitas nepervesti todėl, kad įmonės sąskaitos buvo areštuotos ir todėl jose esančiomis lėšomis nebūtų galima disponuoti savo nuožiūra, o visų pirma, pervedus pinigines lėšas, būtų nuskaičiuoti mokesčiai į biudžetus. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nekelia jokių abejonių, kad už (duomenys neskelbtini), esančius pastatus gautos lėšos į R. B. sąskaitas buvo pervestos sąmoningai, sudarant sąlygas jomis vėliau disponuoti savo nuožiūra. Tiesa, dar 2000-03-01 vykusio (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio metu R. B. jo paties prašymu buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų, o iki bus paskirtas naujas generalinis direktorius (l. e. p. R. B. vėliau buvo tik nuo 2000-05-18 iki 2000-06-01) visus bendrovės klausimus nutarta spręsti kolegialiai. Tokiu būdu, nors 2002-04-15 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta įpareigoti valdybos pirmininką R. B. atlikti visus veiksmus, susijusius su nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu (pasirašyti bendrovės vardu notaro biure pirkimo-pardavimo sandorius, pasirašyti patalpų (statinių) perdavimo pirkėjams aktus ir pan.), tačiau atsižvelgiant į 2000-03-01 (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimą, minėto 2002-04-15 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo R. B. pats vienasmeniškai kaip valdybos pirmininkas įgyvendinti negalėjo. Būtent esant minėtoms aplinkybėms, 2003-01-15 J. B. ir E. D. pasirašė įgaliojimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini), kuriuo R. B. buvo įgaliotas parduoti (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančias Elektrėnų g. 8, už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, gauti pažymas iš žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės, pasirašyti notarų biure pirkimo–pardavimo sutartį, priėmimo–perdavimo aktą, gauti pinigus, rašyti J. B. ir E. D. vardu pareiškimus, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Tokiu būdu, J. B. ir E. D. pasirašius minėtą įgaliojimą, R. B. buvo sudarytos visos sąlygos ne tik parduoti (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir gauti pinigus už juos į savo asmenines banko sąskaitas. Taigi J. B. ir E. D. , būdami (duomenys neskelbtini) valdybos nariai ir suteikdami R. B. visas (duomenys neskelbtini) valdybos atstovo teises, sąmoningai prisidėjo prie R. B. sumanymo paslėpti pinigines lėšas už (duomenys neskelbtini) parduodamą nekilnojamąjį turtą nuo VMI ir VSDFV bei jas pervesti į asmenines R. B. sąskaitas ir tuo pačiu sudarė būtinas sąlygas nusikalstamam sumanymui dalį už parduotą nekilnojamąjį turtą gautų piniginių lėšų paversti savo ir kitų asmenų nuosavybe realizuoti, o taip pat betarpiškai dalyvavo šio plano realizavime neteisėtai skirdami premijas sau ir kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Tiesa, J. B. ir E. D. apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog jie tik vykdė visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) įstatų 8.3.5 p. nuostata, jog valdyba sprendžia visuotinio susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus, negali būti interpretuojama kaip valdybos prievolė vienareikšmiškai vykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Be to, iš byloje esančių įrodymų aišku, kad būtent (duomenys neskelbtini) valdyba šaukdavo visuotinius akcininkų susirinkimus ir pateikdavo jam darbotvarkę (apie tai parodė ir liudytojas E. R. ), o pagal minėtų (duomenys neskelbtini) įstatų 8.4.4 p visus klausimus valdyba sprendžia vadovaudamiesi ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, tačiau ir LR akcinių bendrovių įstatymu bei įmonės įstatais. Atitinkamai LR akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 14 p. (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 red.) nurodyta, kad valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Tuo tarpu, kaip jau anksčiau minėta, mokant premijas, visų pirma, buvo pažeisti LR akcinių bendrovių įstatymo 61 str. 7 d. (2000-07-13 įstatymo Nr. 1835 red.) reikalavimai, todėl nuteistųjų veiksmų neteisėtumas nekelia jokių abejonių. Tiesa, LR akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 14 p. (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 red.) nurodyta, kad valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis vadovavosi bendrovės dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtomis atleidimo nuo nuostolių atlyginimo sąlygomis konkrečiu atveju negali būti pripažįstamos teisininko E. R. konsultacijos. Be to, E. R. liudytojo apklausos pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad anksčiau minėtą LR akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 14 p. (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 red.) nuostatą dėl solidarios valdybos narių atsakomybės žinojo visi valdybos nariai, o ir pats E. R. aiškino, kad galbūt formaliai jų veiksmai pažeidžia įstatymus, tačiau sprendimų priėmimas, jo nuomone, nesudarė veikos sudėties. Be to, visi trys nuteistieji buvo (duomenys neskelbtini) valdybos nariai, todėl jau vien pagal pareigas, veikdami sąžiningai, privalėjo suprasti, ką daro, nes būtent nuo jų, o ne nuo E. R. konsultacijų, priklausė galutiniai sprendimai dėl (duomenys neskelbtini) turto perleidimo (premijų skyrimo), o E. R. , kuris iki 2003-03-01 buvo tiesiogiai pavaldus R. B. , o įmonei vadovaujant kolegialiai – valdybai, patarimai ir konsultacijos negali būti vertinamos kaip nuteistųjų atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes valdyba veikia savo atsakomybe ir rizika. Atitinkamai R. B. valdybos vardu veikiant pagal 2003-01-15 J. B. ir E. D. pasirašytą įgaliojimą ir R. B. gavus pinigines lėšas už (duomenys neskelbtini) priklausiusius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal tuo metu vis dar galiojusį 2000-03-01 valdybos nutarimą (,,iki bus paskirtas naujas gen. direktorius, visus klausimus spręsti kolegialiai“) įmonei vadovavo valdyba, todėl R. B. , siekdamas, jog gautos lėšos būtų panaudotos ne jo paties, o (duomenys neskelbtini) vardu, gautus pinigus galėjo naudoti tik pritariant valdybos nariams J. B. ir E. D. , kurie pritarė R. B. sumanymui pasisavinti bei iššvaistyti dalį gautų lėšų (J. B. ir E. D. pritarimą rodo jų pasirašyti (duomenys neskelbtini) valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriam darbotvarkę rengdavo valdyba, nutarimai dėl premijų skyrimo). Tačiau netgi E. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad pirmiausia privalo būti atsiskaitoma su darbuotojais. Visgi su darbo santykiais susijusioms išmokoms (1999-12-02 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. 1 d. 1 p.) negali būti prilyginamos premijos, kurias išmokėti tuo atveju, kai įmonė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių (LR akcinių bendrovių įstatymo 61 str. 7 d. (2000-07-13 įstatymo Nr. 1835 red.), o be to, visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, apskritai nėra galimas. Be to, išmokant premijas darbuotojams, buvo didinamas įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetams dėl nuo premijų priskaičiuotų mokesčių. Tuo tarpu tai, kad visi valdybos nariai aiškiai suprato, kas yra premijos ir kas atlyginimai, įrodo ir 2003-01-30 (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolas, kuriuo be 535000,00 Lt (penkių šimtų trisdešimt penkių tūkstančių litų) premijos R. B. buvo išmokėta ir 668800,00 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai litų) neišmokėtų atlyginimų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis R. B. , puikiai žinodamas sunkią (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, esant nemokumui, tačiau suprasdamas, kad po pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo įmonei neišvengiamai bus iškelta bankroto byla, o taip pat siekdamas kuo greičiau gauti maksimalią naudą iš įmonės, kuriai ilgą laiką vadovavo ir turėjo kontrolinį akcijų paketą, padedant J. B. ir E. D. , paslėpė pinigines lėšas, gautas už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau premijavimo būdu skirstydamas dalį šio turto sau ir kitiems įmonės darbuotojams, suprato neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad tokiu būdu jo žinioje buvęs svetimas turtas taps jo bei kitų įmonės darbuotojų nuosavybe ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atitinkamai J. B. ir E. D. , 2003-01-15 pasirašydami įgaliojimą (įgaliojo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką R. B. parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, pasirašyti notaro biure pirkimo–pardavimo sutartį, gauti pinigus, atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus), o vėliau pritardami R. B. neteisėtiems sprendimams išmokėti premijas sau ir kitiems įmonės darbuotojams iš už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), gautų piniginių lėšų bei įformindami neteisėtus (duomenys neskelbtini) valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, suprato, jog elgiasi neteisėtai, numatė, kad dėl jų veiksmų R. B. žinioje buvęs svetimas turtas taps jų pačių ir kitų įmonės darbuotojų nuosavybe ir to norėjo, t. y. padėdami R. B. įvykdyti LR BK 183 str. 2 d ir 184 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. B. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d., o J. B. ir E. D. - LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 184 str. 2 d. numatytus nusikaltimus
Nuteistieji R. B. , J. B. ir E. D. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jų veikose nėra LR BK 208 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl prašo Kauno apygardos teismo 2006-12-28 nuosprendžio dalis, kuriomis jie pripažinti kaltais pagal LR BK 208 str. 1 d. panaikinti ir juos išteisinti. Savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad priimdami sprendimus vadovavosi visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, E. R. konsultacijomis, o sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo pakankamai likvidaus turto. Be to, nuteistųjų nuomone, jų baudžiamąją atsakomybę šalina LR BK 31 str. 1 d., 33 str. 1 d., 34 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Visgi, kaip jau anksčiau minėta, nei E. R. konsultacijos, nei visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nešalina nuteistųjų atsakomybės, nes E. R. , būdamas pavaldus R. B. , o vėliau įmonės valdybai, teikė tik patarimus, kurie jokios privalomos galios neturėjo, o įmonės valdyba suprato, jog būtent ji yra solidariai atsakinga už savo sprendimus. Tuo tarpu įmonės valdybos narių pasitikėjimo santykiai su E. R. neturi reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Atitinkamai nei pavaldaus darbuotojo E. R. konsultacijos, nei visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriam darbotvarkę ir siūlymus rengdavo pati valdyba, nutarimai, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinami kaip įsakymai. Be to, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad visi nuteistieji, veikdami įmonės vardu ir skirstydami premijas, suprato veikiantys neteisėtai, todėl LR BK 33 str. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė jiems negali būti taikoma. Atitinkamai nėra ir LR BK 31 bei 34 str. numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, nes reikalavimai, kylantys iš teisėtų prievolių ir pareiškiami įstatymų nustatyta tvarka (konkrečiu atveju - VMI ir VSDFV reikalavimai sumokėti mokesčius) negali būti pripažįstami keliančiais grėsmės juridiniam asmeniui ir jo teisėms (LR BK 31 str. 1 d.), o tyčiniai veiksmai, siekiant nuslėpti kaltininkų žinioje esantį turtą ir jį paversti savo bei kitų asmenų nuosavybe, neturi nieko bendra su pateisinama profesine ar ūkine rizika (LR BK 34 str. 1 d.). Teisėjų kolegijai taip pat nekelia jokių abejonių, kad dalį pinigų už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojus premijoms (vadovaujantis 2008-03-14 ekspertizės aktu Nr. 11-2105(07) ir 2004-03-24 specialisto išvada Nr. 5-2/38 (duomenys neskelbtini) nuo 2003-01-01 iki 2003-09-01 buvo priskaičiuota 1546617,00 Lt (vienas milijonas penki šimtai keturiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai septyniolika litų) premijų), atitinkama suma tuo metu padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, neatsižvelgiant į vėliau likusį likvidų turtą. Visgi premijų skyrimas jokiu būdu negali būti siejamas su esamomis įmonės prievolėmis ir kreditorių reikalavimais, o R. B. , J. B. ir E. D. buvo ir yra kaltinami būtent dėl to, kad neteisėtai skirdami premijas sau ir kitiems įmonės darbuotojams, pasisavino bei iššvaistė jų žinioje esantį (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą, t. y. žala įmonei padaryta būtent neteisėtu premijų skyrimu ir byla nagrinėjama neperžengiant būtent šių kaltinimo ribų (LR BPK 255 str. 1 d., 320 str. 6 d.). Tuo tarpu, kaip jau anksčiau minėta, Kauno apygardos teismas, R. B. veikas perkvalifikuodamas iš LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. į LR BK 208 str. 1 d., o nuteistųjų J. B. ir E. D. veikas iš LR BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d. ir LR BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d. į LR BK 208 str. 1 d. padarė esminius LR BPK 255 str. 1 d. ir 256 str. 1, 4 d. pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Atitinkamai Kauno apygardos teismas, nuteistųjų veikas dėl premijų skyrimo perkvalifikuodamas pagal LR BK 208 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į prokurorės apeliacinį skundą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei byloje esančius anksčiau ištirtus ir įvertintus įrodymus, R. B. pripažintinas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d., o J. B. ir E. D. - LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 184 str. 2 d. numatytus nusikaltimus.
Kauno apygardos teismo 2006-12-28 nuosprendžiu civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio nuspręsta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas minėtą sprendimą motyvavo tuo, kad yra vykdoma bendrovės bankroto procedūra, yra realizuotino turto, o žalos dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Visgi sprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, svarbu ne tai, kaip nusikaltimas paveikė įmonės veiklą ir kiek liko realizuotino turto, o tai, kokia žalą dėl įvykdytų nusikaltimų patyrė įmonė, o šią žalą, teisėjų kolegijos nuomone, galima tiksliai apskaičiuoti vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, todėl prokurorė visiškai pagrįstai prašo išspręsti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. 2004-03-24 specialisto išvadoje Nr. 5-2/38 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-09-01 buvo išmokėta 993080,98 Lt (devyni šimtai devyniasdešimt trys tūkstančiai aštuoniasdešimt litų 98 ct) premijų, o 2006-05-26 ekspertizės akte Nr. 11-3329(05) bei 2008-03-14 ekspertizės akte Nr. 11-2105(07) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-09-01 buvo išmokėta 993074,98 Lt (devyni šimtai devyniasdešimt trys tūkstančiai septyniasdešimt keturi litai 98 ct). Tačiau iš byloje esančių įrodymų aišku, kad 2003-04-01 (duomenys neskelbtini) valdyba G. K. premijavo 200 Lt premija ir būtent ši pinigų suma (priešingai nei ekspertizės aktuose nurodoma 194 Lt suma) jai buvo išmokėta, todėl aišku, kad tiksliausia šiuo atžvilgiu yra specialisto išvada Nr. 5-2/38, pagal kurią (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-09-01 buvo išmokėta 993080,98 Lt (devyni šimtai devyniasdešimt trys tūkstančiai aštuoniasdešimt litų 98 ct) premijų. Visgi pagal pateiktą kaltinimą nė vienas iš nuteistųjų nėra kaltinami 200 Lt išmokėjimu N. R. ir 200 Lt – S. R. , o atitinkamai šia suma mažesnio žalos atlyginimo (992680,98 Lt) prašo ir civilinio ieškovo atstovė. Būtent tokia žala įmonei buvo padaryta visų nuteistųjų nusikalstamomis veikomis, todėl 992680,98 Lt (devynių šimtų devyniasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties litų 98 ct) civilinis ieškinys visiškai tenkintinas. Tuo tarpu nustatant už atitinkamą žalos dydį atsakingus asmenis, atsižvelgtina į tai, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad visi nuteistieji dalyvavo neteisėtai skirstant premijas, dėl kurių buvo išmokėta: 599100,48 (535000 + 64100,48) Lt – R. B. ; 64000 Lt – E. D. ; 19295,70 Lt - S. S. ; 19295,70 Lt - G. L. ; 19295,70 Lt - M. S. ; 19295,70 Lt - N. N. ; 19295,70 Lt - A. M. ; 19300,48 Lt - V. Ž. ; 19305,27 Lt - R. Z. ; 19295,70 Lt - A. P. ; 19295,70 Lt - A. G. ; 32095,70 Lt - E. R. ; 19300,48 Lt - V. B. ; 320 Lt - E. D. ; 320 Lt - R. S. ; 200 Lt - A. K. ; 200 Lt - G. K. . Tokiu būdu R. B. , J. B. ir E. D. solidariai atsakingi už (duomenys neskelbtini) padarytą 889212,31 Lt (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų dvylikos litų 31 ct) žalą, nes, skiriant 30000 litų premiją J. B. , E. D. nedalyvavo ir dėl šios dalies kaltinimas jam nepateiktas. Be to, tik R. B. ir J. B. dalyvavo ir skiriant premijas, dėl kurių buvo išmokėta 103468,67 Lt šiems asmenims: 30000 Lt – J. B. ; 30000 Lt – Č. D. ; 640 Lt – B. J. ; 200 Lt – A. B. ; 100 Lt – L. S. ; 300 Lt – A. G. ; 200 Lt – D. S. ; 200 Lt – A. P. ; 200 Lt – A. A. ; 300 Lt – R. Z. ; 200 Lt – A. K. ; 300 Lt – V. Ž. ; 100 Lt – B. K. ; 300 Lt – A. M. ; 19305,27 – N. R. ; 19295,70 – S. R. ; 300 Lt – L. R. M. ; 200 Lt – E. D. ; 200 Lt – M. S. ; 200 Lt - G. L. ; 927,70 – S. S. . Tokiu būdu R. B. ir J. B. taip pat atsakingi už 103468,67 Lt (vieno šimto trijų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių litų 67 ct) žalą įmonei. Tiesa, apeliaciniame skunde prokurorė, prašydama tenkinti 992680,98 Lt civilinį ieškinį, prašė iš R. B. , J. B. ir E. D. solidariai priteisti 919212,31 Lt, o iš R. B. ir J. B. – 73468,67 Lt, o vadovaujantis LR BPK 320 str. 4 d. draudžiama nuteistųjų padėtį pabloginti daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau pažymėtina, kad bendra žalai atlyginti priteistina suma (992680,98 Lt) nekeičiama ir atitinkamai nekeičiamos bendros ieškinio ribos, o iš konkrečių asmenų priteistinų sumų perskirstymą lemia ne tik faktinės bylos aplinkybės, bet ir pateikto kaltinimo apimtis, todėl solidariai iš R. B. , J. B. ir E. D. priteistinos žalos sumažinimas (30000 Lt) ir iš R. B. bei J. B. solidariai priteistinos žalos padidinimas atitinkama pinigų suma konkrečiu atveju nelaikytina nuteistųjų R. B. ir J. B. padėties bloginimu daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde, kuriame R. B. prašoma pripažinti kaltu LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu, o J. B. ir E. D. – LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. ir 24 str. 6 d. 184 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu pirmosios instancijos teismui pateikto pakeisto kaltinimo faktinėmis aplinkybėmis. Be to, pažymėtina, kad dar 2004-11-10 prokurorės nutarimu civiliniu ieškovu pripažinta (duomenys neskelbtini), o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotinė E. J. 2004-11-10 prokurorės nutarimu buvo pripažinta tik (duomenys neskelbtini) atstove, todėl žalos atlyginimas priteistinas civiliniam ieškovui – (duomenys neskelbtini), o jos teisių perėmimas vykdymo procese nagrinėtinas pagal antstolio ar suinteresuotų šalių prašymus (LR CPK 596 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad:
R. B. laikotarpiu nuo 2002-04-15 iki 2003-09-04 (nuo 1995-01-20 iki 2003-09-10 būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindiniu akcininku, turinčiu 87,88 proc. akcijų, nuo 1991-12-02 iki 2000-03-01 - įmonės generaliniu direktoriumi, nuo 2000-05-18 iki 2000-06-01 - l. e. p. gen. direktoriumi, nuo 1993-10-15 iki 2003-09-10 - įmonės valdybos pirmininku, 2000-03-03 valdybos protokolu įgaliotu pasirašyti už valdybą visus bendrovės dokumentus, 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, žinodamas, kad įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduodami tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei, įmonė įsiskolinusi biudžetams, darbuotojams, o pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įmonei bus iškelta bankroto byla), taip pat kad, vadovaujantis 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo yra nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, o „darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, <...> tenkinami pirmąja eile“ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d.), kaip įmonės akcininkas turėdamas teisę tik į likviduojamos bendrovės turto dalį atsiskaičius su kreditoriais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės (2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 1 d. 2 p.: „Akcininkai turi šias turtines teises... gauti likviduojamos bendrovės turto dalį“; 16 str. 6 p.: „Iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis Įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei“), parengė ir įgyvendino svetimo, (duomenys neskelbtini), turto, buvusio jo žinioje, pasisavinimo planą. Tuo tikslu kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - padėjėjais J. B. ir E. D. ((duomenys neskelbtini) valdybos nariais bei akcininkais), duodamas pastariesiems nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bei tuo, kad turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nusikalstamą veiką - žinomai neteisėtą, neatlygintiną svetimo didelės vertės turto pasisavinimą - įvykdė, vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, AB (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformindamas kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto.
R. B. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - padėjėjais J. B. ir E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų - S. D. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu bei teisininko E. R. konsultacija, įformino 2002-04-15 (duomenys neskelbtini) ataskaitinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas į (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirtį jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos j akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), pažeidžiant bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), nutarta premijuoti valdybos pirmininką R. B. 10 procentų nuo pirkimo-pardavimo sandorio sumos už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius bei atidaryti atskirą sąskaitą banke pervesti sandorio lėšoms.
Remdamasis tuo, kas aukščiau išdėstyta, vienasmeniškai, padedamas nusikalstamos veikos bendrininkų, o formaliai bendrovės valdymo organų priimtu sprendimu, taip pat nusikaltimo bendrininkų E. D. ir J. B. pasirašytu įgaliojimu, 2003-01-15 patvirtintu notariškai (duomenys neskelbtini), kuriuo E. D. ir J. B. įgaliojo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką R. B. parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, pasirašyti notaro biure pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, R. B. 2003-01-22 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nurodydamas dalį piniginių lėšų, 3596200,00 Lt sumą, už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį lėšų, 1203800,00 Lt sumą, į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskebtini).
Po to 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 bendrovei (duomenys neskelbtini) pervedus (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas į jo asmenines sąskaitas, R. B. , remiantis 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2 str. 8 p. (Lėšų pervedimas-bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padaryti įrašai, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas“), įgijęs minėtą turtą savo žinion bei turėdamas galimybę juo disponuoti savo nuožiūra, pasisavino svetimą didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu:
1. Su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. įformino žinomai neteisėtą 2003-01-30 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė save, valdybos pirmininką R. B. , premijuoti 10 procentų nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sumos su atskaitytais mokesčiais, t. y. 535000 Lt, bei išmokėti jam 668800 Lt neišmokėtų atlyginimų, visą šią sumą – 1203800 Lt įskaityti pagal AB banko „Hansabankas“ 2003-01-29 mokėjimo pavedimą Nr. 0100004015. Tokiu būdu pasisavino 535000 Lt, jau 2003-01-29 R. B. nurodymu pervestų į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas 2003-10-02 perkėlė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Iš piniginių lėšų, 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. 1590000 Lt įnešė į įmonės kasą: 1) 1078000 Lt nuo 2003-02-05 iki 2003-05-27 laikotarpiu išėmė grynaisiais pinigais ir po to užpajamavo įmonės kasoje, 2) 112000 Lt 2003-02-18 banko pavedimu pervedė (duomenys neskelbtini) už pirktą automobilį, o atitinkamą sumą - 112000 Lt - 2003-03-04 įmokėjo į įmonės kasą, 3) 400000 Lt 2003-05-27 pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, laikotarpiu nuo 2003-05-28 iki 2003-07-02 išėmė grynaisiais pinigais ir užpajamavo įmonės kasoje. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įforminęs neteisėtą, vienasmenišką sprendimą 2003-03-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo, pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., nutarė premijuoti save, kaip įmonės valdybos pirmininką 100000 Lt premija, R. B. iš šių į įmonės kasą įneštų 1590000 Lt 2003-04-01 gavo 64100,48 Lt, šį turtą pasisavino.
Taip pat R. B. nusikaltimo bendrininkams - padėjėjams E. D. ir J. B. , padėjusiems daryti nusikalstamą veiką teikiant priemones, t. y. R. B. vengiant atsakomybės ir tyčia nuslepiant einamas pareigas bei vienasmeniškus sprendimus, kartu su R. B. įforminusiems neteisėtus sprendimus tariamai kolektyvinių valdymo organų vardu, kuriais R. B. įgijo savo žinion svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą bei galimybę jį pasisavinti, atlyginęs, tuo būdu pasisavindamas svetimą 94000 Lt sumos (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu: pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka Įstatymų nustatytų mokesčių), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., 2003-02-11 kartu su J. B. pasirašė valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti J. B. 30000 Lt premija, šią sumą 2003-02-18 pervedė iš savo sąskaitos Nr. 10075958854 į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat 2003-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu pasinaudojant smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įformino sprendimą E. D. premijuoti 100000 Lt premija (atskaičius mokesčius - 64000 Lt), šią sumą E. D. iš įmonės kasos, į kurią R. B. buvo įnešti minėti 1590000 Lt, bei 350000 Lt pagal 2002-12-12 preliminariąją sutartį su (duomenys neskelbtini), išmokėjo 2003-07-03.
Tuo būdu, R. B. kartu su padėjėjais J. B. ir E. D. pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 693100,48 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą litų 48 ct) ir ši jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 183 str. 2 d.
Be to, R. B. laikotarpiu nuo 2003-01-29 iki 2003-09-04 (nuo 1995-01-20 iki 2003-09-10 būdamas (duomenys neskelbtini) pagrindiniu akcininku, turinčiu 87,88 proc. akcijų, nuo 1991-12-02 iki 2000-03-01 – įmonės generaliniu direktoriumi, nuo 2000-05-18 iki 2000-06-01 - l. e. p. gen. direktoriumi, nuo 1993-10-15 iki 2003-09-10 - įmonės valdybos pirmininku, 2000-03-03 valdybos protokolu įgaliotu pasirašyti už valdybą visus bendrovės dokumentus, 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, vykdydamas nusikalstamos veikos - svetimo didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo - planą, įgijęs galimybę disponuoti lėšomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) už parduotą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turėdamas savo žinioje lėšas, (duomenys neskelbtini) 350000 Lt suma pervestas į įmonės kasą, dalį šio didelės vertės svetimo, jo žinioje buvusio (duomenys neskelbtini) turto, 299580,50 Lt sumos, iššvaistė.
R. B. , veikdamas su nusikalstamos veikos bendrininkais – padėjėjais J. B. ir E. D. ((duomenys neskelbtini) valdybos nariais bei akcininkais), duodamas pastariesiems nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje bei ir tuo, kad turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nors (duomenys neskelbtini) skola biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt ir skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduoti tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei), pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių.,.“), bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybine-ūkine riziką yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), be to, pažeisdamas 1999-12-02 Nr. VTII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kuri numato, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai <...> vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d. reikalavimą piniginius reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, tenkinti pirmąja eile, giminystės, draugiškumo ar kitais asmeniniais motyvais tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį turtą, padarė žalą bendrovei, o siekdamas išvengti atsakomybės savo, kaip bendrovės vadovo, vienasmeniškus, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus, padedamas nusikalstamos veikos bendrininkų J. B. ir E. D. , įformino kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus:
1) su nusikalstamos veikos bendrininku J. B. įformino 2003-02-11 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė premijuoti darbuotoją C. D. 30000 Lt premija, šią sumą pervedant iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į C. D. asmeninę sąskaitą, taip pat premijuoti sandėlio vedėją B. J. 1000 Lt premija;
2) su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. įformino 2003-03-04 valdybos protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus A. P. , A. M. , R. Z. , V. Ž. , A. G. , N. N. , M. S. , G. L. ir R. S. po 30000 Lt, atskaičius mokesčius, išmokant iš įmonės kasos;
3) su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , Č. V. pasitikėjimu, teisininko E. R. konsultacija, 2003-03-28 įformino (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti gen. direktoriaus pavaduotoją teisei E. R. 50000 Lt premija ir vyr. technologę V. B. 30000 Lt premija, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir E. D. įformino 2003-04-01 įmonės valdybos įsakymą Nr. 7, kuriame, be aukščiau išvardintų asmenų, įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus E. D. 500 Lt, R. S. 500 Lt, R. K. 200 Lt, G. K. 200 Lt premijomis, išmokant jas iš įmonės kasos;
4) su nusikalstamos veikos bendrininku J. B. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, 2003-04-29 įformino (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus S. R. ir N. R. premijomis po 30000 Lt, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Taip pat R. B. nurodė nusikalstamos veikos padėjėjui J. B. įforminti (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, o J. B. , pasirašydamas bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino 2003-08-20 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus S. R. ir N. R. po 30000 Lt, išmokant iš įmonės kasos atskaičius mokesčius.
Remdamasis šiais, formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, R. B. iššvaistė svetimą, buvusį jo žinioje didelės vertės, 295352,80 Lt sumos, (duomenys neskelbtini) turtą, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: l) 2003-02-19 B. J. - 640 Lt; 2) 2003-03-07 S. S. - 19295,70 Lt; 3) 2003-03-07 G. L. - 19295,70 Lt, 4) 2003-03-05 M. S. - 19295,70 Lt, 5) 2003-03-05 N. N. - 19295,70 Lt; 6) 2003-03-05 A. M. - 19300,48 Lt, 7) 2003-03-05 V. Ž. -19295,70 Lt; 8) 2003-03-05 R. Z. - 19305,27 Lt; 9) 2003-03-05 A. P. - 19295,70 Lt; 10) 2003-03-05 A. G. - 19295,70 Lt; 11) 2003-04-01 E. R. - 32095,70 Lt; 12) 2003-04-01 V. B. - 19300,48 Lt; 13) 2003-04-01 E. D. - 320 Lt; 14) 2003-04-01 R. S. - 320 Lt; 15) 2003-04-01 A. K. - 200 Lt; 16) 2003-04-01 G. K. -200 Lt; 17) 2003-08-14 N. R. - 19305,27 Lt; 18) 2003-08-14 S. R. - 19295,70 Lt ir 2003-02-18 banko pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesta į C. D. asmeninę sąskaitą 30000 Lt.
Taip pat R. B. nurodė nusikalstamos veikos padėjėjui J. B. įforminti (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimus dėl įmonės turto. J. B. , pasirašydamas bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino:
1) 2003-08-13 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus R. Z. , A. G. , A. M. , V. Ž. , R. M. po 300 Lt, A. P. , D. S. , A. A. , A. B. , G. L. , A. K. , M. S. , E. D. po 200 Lt, L. S. ir B. K. po 100 Lt, išmokant iš įmonės kasos;
2) 2003-09-01 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti įmonės darbuotoją S. S. 1300 Lt premija, išmokant iš įmonės kasos atskaičiuos mokesčius.
Remdamasis šiais, formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, įformintais padėjėjo J. B. , R. B. esą iššvaistė svetimą, buvusį jo žinioje, didelės vertės, 4227,7 Lt sumos, .(duomenys neskelbtini) turtą, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-08-26 R. Z. – 300 Lt; 2)2003-08-26 A. G. - 300 Lt; 3) 2003-08-26 A. M. - 300 Lt; 4) 2003-08-26 V. Ž. - 300 Lt; 5) 2003-08-26 L. S. -100 Lt; 6) 2003-08-26 A. P. - 200 Lt; 7) 2003-08-26 R. M. - 300 Lt; 8) 2003-08-26 D. S. - 200 Lt; 9) 2003-08-26 A. A. - 200 Lt; 10) 2003-08-26 A. B. - 200 Lt; 10) 2003-08-25 G. L. - 200 Lt; 12) 2003-08-25 A. K. - 200 Lt; 13) 2003-08-26 M. S. - 200 Lt; 14) 2003-08-26 E. D. - 200 Lt; 15) 2003-08-26 B. K. - 100 Lt; 16) 2003-09-04 S. S. - 927,70 Lt.
Tuo būdu R. B. kartu su padėjėjais J. B. ir E. D. iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 299580,50 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių 5 ct), ir ši jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 184 str. 2 d.
J. B. laikotarpiu nuo 2002-04-15 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. 343051, reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduodami tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei, įmonė įsiskolinusi biudžetams, darbuotojams, o pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įmonei bus iškelta bankroto byla), taip pat kad, vadovaujantis 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu, yra nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, o „darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, <...> tenkinami pirmąja eile“ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. l d.), kaip įmonės akcininkas turėdamas teisę tik į likviduojamos bendrovės turto dalį, atsiskaičius su kreditoriais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės (2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 1 d.2 p.: „Akcininkai turi šias turtines teises...2)gauti likviduojamos bendrovės turto dalį“; 16 str. 6 p.: „Iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai Į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei“), R. B. parengus svetimo, (duomenys neskelbtini) turto, buvusio jo žinioje, pasisavinimo planą, tyčia, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje, suteikdamas priemones, padėjo R. B. šį didelės vertės turtą pasisavinti. Tuo tikslu veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , vykdydamas R. B. nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bei tuo, kad turimų akcijų pagrindu R. B. turi sprendimus lemiantį balsą, nusikalstamą veiką - žinomai neteisėtą, neatlygintiną svetimo didelės vertės turto pasisavinimą - įvykdė, R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformindamas kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto.
J. B. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų - S. D. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu bei teisininko E. R. konsultacija, įformino 2002-04-15 (duomenys neskelbtini) ataskaitinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai; bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), pažeidžiant bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), nutarta premijuoti valdybos pirmininką R. B. 10 procentų nuo pirkimo-pardavimo sandorio sumos už nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius, bei atidaryti atskirą sąskaitą banke pervesti sandorio lėšoms.
Taip pat J. B. 2003-01-15 įformino įgaliojimą, pasirašytą kartu su E. D. , notariškai patvirtintą 5-ajame notarų biure adresu Birželio 23-iosios g. 8-2, Kaunas, kuriuo įgaliojo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką R. B. parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, pasirašyti notaro biure pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Tuo būdu nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. , vykdydamas vienasmenišką, padedant nusikalstamos veikos vykdytojams formaliai bendrovės valdymo organų priimtą sprendimą, 2003-01-22 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nurodydamas dalį piniginių lėšų, 3596200,00 Lt sumą, už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį lėšų, 1203800,00 Lt sumą , į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 bendrovei (duomenys neskelbtini) pervedus (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas į jo asmenines sąskaitas, R. B. , remiantis 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2 str. 8 p. („Lėšų pervedimas - bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padaryti įrašai, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas“), įgijo minėtą turtą savo žinion bei galimybę juo disponuoti savo nuožiūra.
Po to, J. B. , padėdamas R. B. pasisavinti didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. įformino žinomai neteisėtą (duomenys neskelbtini) 2003-01-30 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė valdybos pirmininką R. B. premijuoti 10 procentų nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sumos su atskaitytais mokesčiais, t. y. 535000 Lt, bei išmokėti jam 668800 Lt neišmokėtų atlyginimų, visą šią sumą 1203800 Lt įskaityti pagal AB banko „Hansabankas“ 2003-01-29 mokėjimo pavedimą Nr. 0100004015. Tuo būdu R. B. pasisavino 535000 Lt, jau 2003-01-29 R. B. nurodymu pervestų į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas 2003-10-02 perkėlė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat J. B. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , Č. V. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, neteisėtą vienasmenišką R. B. sprendimą įformino 2003-03-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo, pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., nutarė premijuoti R. B. kaip įmonės valdybos pirmininką 100000 Lt premija. Tuo būdu iš piniginių lėšų, 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. 1590000 Lt suma įneštų į įmonės kasą tokiu būdu: 1) 1078000 Lt nuo 2003-02-05 iki 2003-05-27 laikotarpiu išimta grynaisiais pinigais ir po to užpajamuota įmonės kasoje; 2) 112.000 Lt 2003-02-18 banko pavedimu pervesta (duomenys neskelbtini) už pirktą automobilį, o atitinkama suma - 112000 Lt 2003-03-04 įmokėta į įmonės kasą; 3) 400.000 Lt 2003-05-27 pervesta į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to laikotarpiu nuo 2003-05-28 iki 2003-07-02 išimta grynaisiais pinigais ir užpajamuota įmonės kasoje; nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. 2003-04-01 gavo 64100,48 Lt, šį turtą pasisavino.
Po to, J. B. kartu su nusikalstamos veikos bendrininku E. D. , gaudamas atlyginimą už padėjimą R. B. daryti nusikalstamą veiką, kartu su E. D. suteikęs priemones, R. B. tyčia, vengiant atsakomybės, nuslepiant einamas pareigas, neteisėtus, vienasmeniškus sprendimus įforminus tariamai kolektyvinių valdymo organų vardu, pasisavino svetimą, 94000 Lt sumos, (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu: pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka Įstatymų nustatytų mokesčių), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., 2003-02-11 kartu su R. B. pasirašė valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti J. B. 30000 Lt premija; šią sumą R. B. 2003-02-18 pervedus iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 30000 Lt; taip pat 2003-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, pasinaudojant smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įformino sprendimą E. D. premijuoti 100000 Lt premija (atskaičius mokesčius- 64000 Lt), šią sumą E. D. iš įmonės kasos, į kurią R. B. buvo įnešti minėti 1590000 Lt, bei 350000 Lt pagal 2002-12-12 preliminariąją sutartį su (duomenys neskelbtini), išmokėjo 2003-07-03.
Tuo būdu J. B. , būdamas padėjėju, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. pasisavino svetimą, R. B. žinioje buvusį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 693100,48 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą litų 48 ct) ir ši jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d..
Be to, J. B. laikotarpiu 2003-01-29 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, tyčia, padėjęs R. B. vykdyti nusikalstamos veikos - svetimo didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo - planą, R. B. įgijus galimybę disponuoti lėšomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) už parduotą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) 350000 Lt suma pervestomis į įmonės kasą, kartu su E. D. vykdydamas R. B. nurodymus, teikdamas priemones, padėjo R. B. dalį šio didelės vertės svetimo, jo žinioje buvusio (duomenys neskelbtini) turto, 299580,50 Lt sumos, iššvaistyti.
J. B. , veikdamas su nusikalstamos veikos bendrininkais – vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje ir tuo, kad R. B. turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nors (duomenys neskelbtini) skola biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt ir skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt, įmonė – (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduoti tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei), pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių), bendrovės įstatų 6.2 p. („premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirtį, jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), bendrovės įstatų 2.1 p. („pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), be to, pažeisdamas 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kuri numato, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai <...> vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. l d. reikalavimą piniginius reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, tenkinti pirmąja eile, giminystės, draugiškumo ar kitais asmeniniais motyvais tyčia, suteikdamas priemones, padėjo iššvaistyti svetimą, R. B. žinioje buvusį turtą, padarė žalą bendrovei. Tuo tikslu, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. , vykdydamas R. B. nurodymus, R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformino kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto:
1) su nusikalstamos veikos bendrininku R. B. įformino 2003-02-11 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė premijuoti darbuotoją Č. D. 30000 Lt premija, šią sumą pervedant iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Č. D. asmeninę sąskaitą, taip pat premijuoti sandėlio vedėją B. J. 1000 Lt premija;
2) su nusikalstamos veikos bendrininkais R. B. ir E. D. įformino 2003- 03-04 valdybos protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus A. P. , A. M. , R. Z. , V. Z. , A. G. , N. N. , M. S. , G. L. ir R. S. po 30000 Lt, atskaičius mokesčius, išmokant iš įmonės kasos;
3) 2003-03-28, pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu, teisininko E. R. konsultacija, įformino (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti gen. direktoriaus pavaduotoją teisei E. R. 50000 Lt premija ir vyr. technologę V. B. 30000 Lt premija, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais R. B. ir E. D. įformino 2003-04-01 įmonės valdybos įsakymą Nr. 7, kuriame be aukščiau išvardintų asmenų įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus J. D. 500 Lt, R. S. 500 Lt, R. K. 200 Lt, G. K. 200 Lt premijomis, išmokant jas iš įmonės kasos;
4) 2003-04-29 pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, įformino (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus S. R. ir N. R. premijomis po 30000 Lt, šias premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Taip pat, vykdydamas nusikalstamos veikos vykdytojo R. B. nurodymus, pastarojo atostogų metu, pasirašydamas bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino 2003-08-20 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti S. R. ir N. R. po 30000 Lt, išmokant iš įmonės kasos atskaičius mokesčius.
Remdamasis šiais formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, J. B. padėjo R. B. iššvaistyti svetimą, buvusį jo žinioje didelės vertės, 295352,80 Lt sumos, (duomenys neskelbtini) turtą, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-02-19 B. J. - 640 Lt; 2) 2003-03-07 S. S. - 1929570 Lt;
3) 2003-03-07 G. L. - 19295,70 Lt; 4) 2003-03-05 M. S. - 19295,70 Lt;
5) 2003-03-05 N. N. - 19295,7 Lt; 6) 2003-03-05 A. M. - 19300,48 Lt;
7) 2003-03-05 V. Ž. - 19295,70 Lt; 8) 2003-03-05 R. Z. - 19305,27 Lt;
9) 2003-03-05 A. P. - 19295,70 Lt; 10) 2003-03-05 A. G. - 19295,70 Lt; 11) 2003-04-01 E. R. - 32095,70 Lt; 12) 2003-04-01 V. B. - 19300,48 Lt;
13) 2003-04-01 E. D. - 320 Lt; 14) 2003-04-01 R. S. – 320 Lt;
15) 2003-04-01 A. K. – 200 Lt; 16) 2003-04-01 G. K. – 200 Lt;
17) 2003-08-14 N. R. - 19305,27 Lt; 18) 2003-08-14 S. R. - 19295,70 Lt. ir
pavedimu 2003-02-18 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedant į C. D. asmeninę
sąskaitą 30000 Lt.
Taip pat J. B. , vykdydamas nusikalstamos veikos vykdytojo R. B. nurodymus, pastarojo atostogų metu, pasirašydamas, bei pasinaudodamas M. S. pasitikėjimu, pastarajam pasirašius, įformino (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimus dėl įmonės turto:
1)2003-08-13 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus R. Z. , A. G. , A. M. , V. Ž. , R. M. po 300 Lt, A. P. , D. S. , A. A. , A. B. , G. L. , A. K. , M. S. , E. D. po 200 Lt, L. S. ir B. K. po 100 Lt, išmokant iš įmonės kasos;
2) 2003-09-01 įmonės valdybos įsakymą, kuriuo įsakoma premijuoti įmonės darbuotoją S. S. 1300 Lt premija, išmokant iš įmonės kasos atskaičius mokesčius.
Remdamasis šiais formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, J. B. padėjo R. B. iššvaistyti svetimą, jo žinioje buvusį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 4227,70 Lt sumos, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-08-26 R. Z. – 300 Lt; 2) 2003-08-26 A. G. - 300 Lt; 3) 2003-08-26 A. M. - 300 Lt; 4) 2003-08-26 V. Ž. - 300 Lt; 5) 2003-08-26 L. S. - 100 Lt; 6) 2003-08-26 A. P. - 200 Lt; 7) 2003-08-26 R. M. - 300 Lt; 8) 2003-08-26 D. S. - 200 Lt; 9) 2003-08-26 A. A. - 200 Lt; 10) 2003-08-26 A. B. - 200 Lt; 10) 2003-08-25 G. L. - 200 Lt; 12) 2003-08-25 A. K. - 200 Lt; 13) 2003-08-26 M. S. - 200 Lt; 14) 2003-08-26 E. D. - 200 Lt; 15) 2003-08-26 B. K. - 100 Lt; 16) 2003-09-04 S. S. - 927,70 Lt.
Tuo būdu J. B. , būdamas padėjėju, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. B. ir padėjėju E. D. iššvaistė svetimą R. B. žinioje buvusį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 299580,50 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt litų 50 ct) ir ši jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d.
E. D. laikotarpiu nuo 2002-04-15 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduodami tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei, įmonė įsiskolinusi biudžetams, darbuotojams, o pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įmonei bus iškelta bankroto byla), taip pat kad, vadovaujantis 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, o „darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, <...> tenkinami pirmąja eile“ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d.), kaip įmonės akcininkas turėdamas teisę tik į likviduojamos bendrovės turto dalį atsiskaičius su kreditoriais laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės (2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 1 d. 2 p. „akcininkai turi šias turtines teises..: gauti likviduojamos bendrovės turto dalį“; 16 str. 6 p.: „iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei“), R. B. parengus svetimo, (duomenys neskelbtini), turto, buvusio jo žinioje, pasisavinimo planą, tyčia, pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje, suteikdamas priemones, padėjo R. B. šį didelės vertės turtą pasisavinti. Tuo tikslu veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , vykdydamas R. B. nurodymus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, bei tuo, kad turimų akcijų pagrindu R. B. turi sprendimus lemiantį balsą, įvykdė R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus, įformindamas kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų-priimtus sprendimus dėl įmonės turto bei tokiu būdu įvykdė žinomai neteisėtą, neatlygintiną svetimo didelės vertės turto pasisavinimą.
E. D. kartu su nusikalstamos veikos bendrininku - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų - S. D. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu bei teisininko E. R. konsultacija, įformino 2002-04-15 (duomenys neskelbtini) ataskaitinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas ) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti, jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I 835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybine-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), pažeidžiant bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), nutarta premijuoti valdybos pirmininką R. B. 10 procentų nuo pirkimo-pardavimo sandorio sumos už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius bei atidaryti atskirą sąskaitą banke pervesti sandorio lėšoms.
Taip pat E. D. 2003-01-15 įformino įgaliojimą, pasirašytą kartu su J. B. , notariškai patvirtintą (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką R. B. parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, pasirašyti notaro biure pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Tuo būdu nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. , vykdydamas vienasmenišką, padedant nusikalstamos veikos vykdytojams, formaliai bendrovės valdymo organų priimtą sprendimą, 2003-01-22 pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nurodydamas dalį piniginių lėšų, 3596200,00 Lt sumą, už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį lėšų, 1203800,00 Lt sumą, į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 bendrovei (duomenys neskelbtini) pervedus (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas į jo asmenines sąskaitas, R. B. , remiantis 1999-10-28 LR mokėjimų įstatymo Nr. VIII-13 70 2 str. 8 p. („Lėšų pervedimas - bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padaryti įrašai, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas“), įgijo minėtą turtą savo žinion bei galimybę juo disponuoti savo nuožiūra.
E. D. , padėdamas R. B. pasisavinti didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. įformino žinomai neteisėtą AB (duomenys neskelbtini) 2003-01-30 valdybos posėdžio protokolą, kuriuo nutarė valdybos pirmininką R. B. premijuoti 10 procentų nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sumos su atskaitytais mokesčiais, t. y. 535000 Lt, bei išmokėti jam 668800 Lt neišmokėtų atlyginimų, visą šią sumą, 1203800 Lt, įskaityti pagal AB banko „Hansabankas“ 2003-01-29 mokėjimo pavedimą Nr. 0100004015; tuo būdu R. B. pasisavino 535000 Lt, jau 2003-01-29 R. B. nurodymu pervestų į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šias lėšas 2003-10-02 perkėlė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat E. D. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , pasinaudodamas smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, neteisėtą vienasmenišką R. B. sprendimą įformino 2003-03-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo, pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jei per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., nutarė premijuoti R. B. , kaip įmonės valdybos pirmininką 100000 Lt premija. Tuo būdu iš piniginių lėšų, 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. 1590000 Lt suma įneštų į įmonės kasą tokiu būdu: 1) 1078000 Lt nuo 2003-02-05 iki 2003-05-27 laikotarpiu išimta grynaisiais pinigais ir po to užpajamuota įmonės kasoje; 2) 112000 Lt 2003-02-18 banko pavedimu pervesta (duomenys neskelbtini) už pirktą automobilį, o atitinkama suma - 112000 Lt 2003-03-04 įmokėta į įmonės kasą; 3) 400000 Lt 2003-05-27 pervesta į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to laikotarpiu nuo 2003-05-28 iki 2003-07-02 išimta grynaisiais pinigais ir užpajamuota įmonės kasoje; nusikalstamos veikos vykdytojas R. B. 2003-04-01 gavo 64100,48 Lt, šį turtą pasisavino.
Be to, E. D. kartu su nusikalstamos veikos bendrininku J. B. , gaudamas atlyginimą už padėjimą R. B. daryti nusikalstamą veiką, kartu su J J. B. suteikęs priemones, R. B. tyčia, vengiant atsakomybės, nuslepiant einamas pareigas, neteisėtus, vienasmeniškus sprendimus įforminus tariamai kolektyvinių valdymo organų vardu, pasisavino svetimą 64000 Lt vertės (duomenys neskelbtini) turtą tokiu būdu: pažeidžiant 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas (tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių...“), 22 str. 8 d., pažeidžiant bendrovės įstatų 6.2 p., 2.1 p., kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais J. B. ir R. B. pasinaudojant smulkiųjų akcininkų A. G. , K. K. , A. S. , M. S. pasitikėjimu ir teisininko E. R. konsultacija, 2003-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu įformino sprendimą E. D. premijuoti 100000 Lt premija (atskaičius mokesčius - 64000 Lt), šią sumą E. D. iš įmonės kasos, į kurią R. B. buvo įnešti minėti 1590000 Lt, bei 350000 Lt pagal 2002-12-12 preliminariąją sutartį su (duomenys neskelbtini), gavo 2003-07-03.
Tuo būdu E. D. , būdamas padėjėju, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. pasisavino svetimą, R. B. žinioje buvusį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 663100,48 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą litų 48 ct) ir ši jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d.
Be to, E. D. laikotarpiu nuo 2003-01-29 iki 2003-09-04, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcininku ir bendrovės valdybos nariu, žinodamas, kad R. B. 2000-03-01 valdybos posėdžio protokolu tariamai atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, tyčia, padėjęs R. B. vykdyti nusikalstamos veikos - svetimo didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo - planą, R. B. įgijus galimybę disponuoti lėšomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) už parduotą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) 2003-01-29 mokėjimo pavedimu Nr. 0100004015 pervestomis į R. B. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) 350000 Lt suma pervestomis į įmonės kasą, kartu su J. B. vykdydamas R. B. nurodymus, teikdamas priemones, padėjo R. B. dalį šio didelės vertės svetimo, jo žinioje buvusio (duomenys neskelbtini) turto, 226111,83 Lt sumos, iššvaistyti.
E. D. , veikdamas su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , pasinaudodamas užimamomis pareigomis bendrovėje, ir tuo, kad R. B. turimų akcijų pagrindu turi sprendimus lemiantį balsą, nors (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas biudžetams 2003-01-01 buvo 4838202,98 Lt ir skolos darbuotojams 2002-12-01 buvo 1392608,10 Lt, įmonė - (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai (balanso duomenimis, 2000 metais patyrė 13231329 Lt nuostolį, 2001 metais patyrė 13709456 Lt nuostolį, 2002 m. patyrė 15576339 Lt nuostolį, pastatai parduoti tik su 101068,89 Lt pelnu, o didinant sąnaudas ir nuostolį daroma žala bendrovei), pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo.Nr. VIII-1835 61 str. 7 d. („mokėti dividendus, metines išmokas ( tantjemas) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams premijas draudžiama, jeigu per nustatytus terminus bendrovė nesumoka Įstatymų nustatytų mokesčių...“), bendrovės įstatų 6.2 p. („Premijos darbuotojams iš pelno gali būti išmokamos avansu kiekvieną ketvirti, jei remiantis einamaisiais ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno“), 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 22 str. 8 d. („Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“), bendrovės įstatų 2.1 p. („Pagrindinis Bendrovės tikslas yra gaminti produkciją, prekes, prekiauti, teikti gamybines, buitines ir kitokias paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant maksimalaus pelno“), be to, pažeisdamas 1999-12-02 Nr. VIII-1463 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kuri numato, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai <...> vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 1 d. reikalavimą piniginius reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, tenkinti pirmąja eile, giminystės, draugiškumo ar kitais asmeniniais motyvais tyčia, suteikdamas priemones, padėjo iššvaistyti svetimą, R. B. žinioje buvusį turtą, padarė žalą bendrovei. Tuo tikslu, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. , vykdydamas R. B. nurodymus, R. B. vienasmeniškus, kaip bendrovės vadovo, prieštaraujančius įstatymams, (duomenys neskelbtini) įstatams sprendimus įformino kaip kolektyvinių organų - (duomenys neskelbtini) valdybos ir akcininkų susirinkimų - priimtus sprendimus dėl įmonės turto:
1) su nusikalstamos veikos bendrininkais R. B. ir J. B. įformino 2003- 03-04 valdybos protokolą, kuriuo nutarta premijuoti įmonės darbuotojus A. P. , A. M. , R. Z. , V. Ž. , A. G. , N. N. , M. S. , G. L. ir R. S. po 30000 Lt, atskaičius mokesčius, išmokant iš įmonės kasos;
A. S. , M. S. , C. V. pasitikėjimu, teisininko E. R.
konsultacija, įformino (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų
susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta premijuoti gen. direktoriaus pavaduotoją teisei
E. R. 50000 Lt premija ir vyr. technologę V. B. 30000 Lt premija, šias
premijas išmokant iš įmonės kasos, atskaičius mokesčius. Kartu su nusikalstamos veikos
bendrininkais R. B. ir J. B. įformino 2003-04-01 įmonės valdybos įsakymą
Nr. 7, kuriame be aukščiau išvardintų asmenų įsakoma premijuoti įmonės darbuotojus
premijomis, išmokant jas iš įmonės kasos.
Remdamasis šiais formaliai bendrovės valdymo organų priimtais sprendimais, E. D. padėjo R. B. iššvaistyti svetimą, jo žinioje esantį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 226111,83 Lt sumos, kuris buvo išmokėtas iš įmonės kasos: 1) 2003-03-07 S. S. - 19295,70 Lt; 2)2003-03-07 G. L. - 19295,70 Lt; 3) 2003-03-05 M. S. - 19295,70 Lt; 4) 2003-03-05 N. N. - 19295,7 Lt; 5) 2003-03-05 A. M. - 19300,48 Lt; 6) 2003-03-05 V. Ž. - 19295,70 Lt; 7) 2003-03-05 R. Z. - 19305,27 Lt; 8) 2003-03-05 A. P. - 19295,70 Lt; 9) 2003-03-05 A. G. - 19295,70 Lt; 10) 2003-04-01 E. R. - 32095,70 Lt; 11) 2003-04-01 V. B. - 19300,48 Lt; 12) 2003-04-01 E. D. - 320 Lt; 13) 2003-04-01 R. S. - 320 Lt; 14) 2003-04-01 A. K. - 200 Lt; 15) 2003-04-01 G. K. - 200 Lt.
Tuo būdu E. D. , būdamas padėjėju, kartu su vykdytoju R. B. ir padėjėju J. B. iššvaistė svetimą, R. B. žinioje buvusį didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą, 226111,83 Lt (du šimtus dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą vienuolika tūkstančių litų 83 ct) ir ši jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat prašo LR BPK 257 str. numatyta tvarka pranešti Kauno miesto vyriausiajam prokurorui apie LR BK 235 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas J. V. Kauno apygardos teismui pateikė 2006-05-26 melagingą išvadą Nr. 11-3329(05), taip pat 2006-09-08, 2006-09-26 ir 2006-10-12 teismo posėdžiuose davė melagingus paaiškinimus. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad, vadovaujantis LR BPK 255 str. 1 d., byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atitinkamai teismas, vertindamas įrodymus dėl kitų kaltinamųjų (nuteistųjų), eksperto išvadų ir paaiškinimų melagingumo, kaip tai suprantama LR BK 235 str. 1 d. prasme, nenustatinėja. Tuo tarpu LR BPK 257 str. taikomas tuomet, kai nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad: 1) kaltinamasis (nuteistasis), dėl kurio byla nagrinėjama teisme, gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinime; 2) nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo kaltinamasis (nuteistasis) perduotas teismui, padarė kitas asmuo. Taigi konkrečiu atveju LR BPK 257 str. negali būti taikomas. Kita vertus, LR BPK 166 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas pačiam prokurorui nustačius nusikalstamos veikos požymius, o teismo nutartis šiuo atžvilgiu nėra būtina.
Skirdama bausmes R. B. , J. B. ir E. D. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad įvykdyti net du sunkūs nusikaltimai, už kuriuos numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimai įvykdyti tiesiogine tyčia savanaudiškais motyvais (siekiant kuo daugiau prisigrobti turto iš įmonės, kuriai gresia neišvengiamas bankrotas), kiekvienu iš nusikaltimų (183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d.) padaryta žala daug kartų viršija LR BK 190 str. numatytą didelės vertės turto ribą, o nusikaltimai baigti. Be to, atsižvelgiama į tai, kad visi nuteistieji charakterizuojami teigiamai, jokių jų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nėra jokių duomenų apie R. B. , J. B. ir E. D. teistumus iki ar po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Skiriant bausmes R. B. , atsižvelgiama į tai, kad jis buvo pagrindinis įmonės akcininkas ir aktyviausias savo nusikalstamų sumanymų paimti (duomenys neskelbtini) turtą savo ir kitų asmenų nuosavybėn dalyvis, o negalėdamas jų pats vienasmeniškai realizuoti, nusikaltimams įvykdyti pasitelkė ir valdybos narius J. B. bei E. D. . Be to, skiriant bausmes J. B. ir E. D. , atsižvelgiama į tai, kad jie tik padėjo R. B. įvykdyti nusikaltimus bei tokiu būdu realizuoti jo nusikalstamą sumanymą, o patys iš to gavo gerokai mažiau naudos negu pats R. B. .
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3, 4 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis R. B. , J. B. ir E. D. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir 184 str.2 d., ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. - trejų metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. ir 24 str. 6 d. 184 str. 2 d., ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. ir 24 str. 6 d. 184 str. 2 d., ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Priteisti solidariai iš R. B. , J. B. ir E. D. 889212,31 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius du šimtus dvylika litų 31 ct) civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti solidariai iš R. B. ir E. D. 103468,67 Lt (vieną šimtą tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 67 ct) civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.