Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. Ž. ir N. Ž. (jų vardu pagal įgaliojimus veikia A. M.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po jų motinos M. S. (kita buvusi pavardė Ž.) mirties, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų sutuoktinių, J. Ž. ir J. Ž. motina M. S. (M. S.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). ir tokias aplinkybes patvirtina mirties įrašas Nr. 28, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei mirties liudijimas CF Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo akto įrašu Nr. 21 patvirtinama, kad iki (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos su V. S., M. S. turėjo M. Ž. pavardę. Pareiškėjos B. Ž. sutuoktinis (patvirtinama sutuoktuvių liudijimu) J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (patvirtinama mirties liudijimu AN Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos N. Ž. sutuoktinis (patvirtinama santuokos liudijimu) J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (patvirtinama mirties liudijimu CB Nr. (duomenys neskelbtini)). Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 419-S „Dėl M. S. paveldėjimo bylos“ patvirtinama, kad mirusios M. S. paveldėjimo byla notarų biure nevesta bei užklausus duomenis iš uždarosios akcinės bendrovės „Archyvų sistema“, kur saugoma Varėnos r. notarų biuro dokumentai, taip pat nėra duomenų apie paveldėjimo bylą. Notarė pažymėjusi, kad M. S. gimimo data įvairiuose dokumentuose rašoma skirtingai.

Byloje pateiktais dokumentais (prašymais, pažymomis, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktu ir kt.) patvirtinama, kad dar M. S. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) esant gyvai, J. Ž. ir J. Ž., kartu su kitais šeimos nariais domėjosi ir aktyviai siekė atkurti M. S. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pažymėta, kad M. S. įpėdiniai be kita ko yra tuo metu dar buvęs gyvas J. Ž., J. Ž. žmona N. Ž.. Dalį byloje esančių dokumentų yra pasirašiusi J. Ž. ir B. Ž. dukra (M. S. anūkė) R. P..

Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad M. (M.) S., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). M. (M.) S. nuosavybės teisės buvo atkurtos tik 1999 m. lapkričio 11 d., t. y. po jos mirties. Byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad M. S., nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktais dokumentais - paveldėjimo teisės liudijimais pagal įstatymą, papildomais paveldėjimo teisės liudijimais pagal įstatymą, patvirtinama, kad po J. Ž. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Ž., o po J. Ž. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Ž..

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjos B. Ž. ir N. Ž. yra mirusių jų sutuoktinių J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), likusio turto įpėdinės pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.13 straipsnis). Jų sutuoktiniams priklausiusį turtą, jos priėmė ir tai patvirtinama paveldėjimo teisės liudijimais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po jų motinos M. (M.) S. (buvę pavardės - iki santuokos sudarymo L., po pirmos santuokos sudarymo - Ž.) mirties (duomenys neskelbtini), jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad jokio registruotino turto mirties dieną M. S. neturėjo, todėl jos vaikai, pareiškėjų sutuoktiniai J. Ž. ir J. Ž. pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau iškart po jos mirties iš jos buvusios gyvenamosios vietos parsivežė jai priklausiusius namų apyvokos daiktus, kitą po jos mirties likusį neregistruotiną turtą. Pareiškėjos ir jų sutuoktiniai J. Ž. ir J. Ž. bei jų vaikai aktyviai dalyvavo rūpinantis nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesu. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisės buvo atkurtos tik 1999 m. lapkričio 11 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Dar M. S. esant gyvai J. Ž. ir J. Ž., kartu su kitais šeimos nariais domėjosi ir aktyviai siekė atkurti jos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Po M. S. mirties nenustojo jos vardu rūpintis nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo reikalais. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pažymėta, kad M. S. įpėdiniai be kita ko yra tuo metu dar buvęs gyvas J. Ž., J. Ž. žmona N. Ž.. Dalį byloje esančių dokumentų yra pasirašiusi J. Ž. ir B. Ž. dukra (M. S. anūkė) R. P.. Po nuosavybės teisių atkūrimo į miškų ūkio paskirties žemės sklypą nuolat prižiūrėjo šį sklypą. Vykdė jame sanitarinius kirtimus, pjovė sausuolius, vežė į savo namus malkas, kadangi gyvena nuosavuose namuose, kūrena kietuoju kuru - malkomis.

M. S. mirė (duomenys neskelbtini), dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų bei paaiškinimų, pateiktų pareiškime yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjų sutuoktiniai J. ir J. Ž. priėmė motinos palikimą, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po M. (M.) S. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnūs, J. Ž. ir J. Ž.. Kadangi po J. Ž. mirties palikimą yra priėmusi jo sutuoktinė B. Ž., o po J. Ž. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Ž., nustačius juridinį faktą, jog J. Ž. ir J. Ž. priėmė palikimą po savo motinos M. S. mirties, prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjoms. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjų ir suinteresuoto asmens paaiškinimais pareiškime bei atsiliepime į pareiškimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos M. S. (M. S.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.