Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Byla Nr. ATP-1240-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
ATP-1240-348/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07184-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Pareiškėjas
R. Z.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1240-348/2014
Proceso Nr. 4-69-3-07184-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-25, 06.20 val. Kaune, kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), (duomenys neskelbtini) kilometre, V. J. vairavo transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,21 promilės), ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 129 str.

Kauno apylinkės teismas 2014-10-15 priėmė nutarimą, kuriuo V. J. pagal ATPK 129 str. nubaustas 25 parų administracinio arešto su transporto priemonės AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. Z. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria konfiskuotas jos automobilis. Skunde ji teigia, kad šis automobilis yra ne pažeidėjo V. J. nuosavybė, o automobiliu naudojasi ji. R. Z. nurodo, kad augina 7 vaikus, kurių vienas yra neįgalus, automobiliu veža vaikus į (duomenys neskelbtini) mokyklą, o neįgalų sūnų keletą kartų per mėnesį veža į Kauno m. klinikas medicininiam gydymui. Be to, gyvenamoji vieta nepasiekiama visuomeniniu transportu, todėl automobilis yra būtinas šeimos poreikiams tenkinti. R. Z. nurodo, kad gyvena sunkiai, nes verčiasi iš labai mažo gyvulių ūkio, o kiekvieną dieną su automobiliu veža pieną į surinkimo punktą. Todėl konfiskuota transporto priemonė yra ir darbo įrankis, o kitai transporto priemonei įsigyti pinigų ji neturi. Apeliantė nurodo, kad jos automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytam pažeidimui, su kuriuo ji nėra susijusi. Ji žinojo ir buvo įsitikinusi, kad V. J. turi teisę vairuoti transporto priemones, nes ne kartą jai rodė vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo suklaidinta, nors negalėjo žinoti, kad V. J. neblaivus padarys administracinį teisės pažeidimą, per kurį kiti asmenys nenukentėjo, žala nepadaryta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, juo skundžiama tik ta nutarimo dalis, kuria buvo taikomas transporto priemonės konfiskavimas, o dėl kitų skundžiamo nutarimo dalių ginčo nėra, todėl nutarimas patikrinamas tik dalyje dėl taikyto transporto priemonės - AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Iš šioje byloje esančio 2014-09-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Z.. Todėl R. Z., būdama atsakinga už jai priklausančio automobilio naudojimą, privalėjo užtikrinti, kad šis automobilis būtų naudojamas teisėtai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad R. Z. buvo įsitikinusi, kad V. J. turi teisę vairuoti transporto priemones ir negalėjo žinoti, kad V. J. neblaivus padarys administracinį teisės pažeidimą, nepatvirtina, jog ji ėmėsi atitinkamų priemonių jai priklausančio turto – automobilio apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo.

Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. R. Z. teisme nurodė, kad jai priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji perdavė V. J., o pastarasis taip pat patvirtino, kad minėtu R. Z. priklausančiu automobiliu jis kartais naudojasi. Tai parodo, kad minėtą automobilį V. J. naudojo su R. Z. žinia ir sutikimu, todėl galima teigti, jog ji neužtikrino, jog V. J., kuriam jau atimta teisė vairuoti transporto priemonės, nepasinaudotų šiuo automobiliu. Tai, kad R. Z. nežinojo, jog V. J. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones kelia abejonių, nes V. J. nurodė, kad R. Z. yra jo vaikų motina, kas rodo, jog juos sieja artimi santykiai ir ji turėjo žinoti, kad V. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Todėl ji turėjo užtikrinti, kad V. J. negalėtų pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu. Šiuo atveju ji pati leisdama V. J. vairuoti jai priklausantį automobilį, turėjo tinkamai įvertinti situaciją ir galimą jos baigtį, bet ji nesiėmė reikiamų priemonių, jog jos turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, kad transporto priemonė skundžiamu nutarimu buvo konfiskuota pagrįstai.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš automobilio savininkės R. Z. valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra pagrindo. Be to, šiuo atveju teisės pažeidimo tiesioginio objekto – automobilio konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).

Įvertinus paminėtas aplinkybes galima teigti, kad R. Z. skunde nurodyti motyvai dėl jos šeiminės padėties, finansinės padėties, automobilio reikalingumo darbo tikslams ir šeimos poreikiams tenkinti, automobilio konfiskavimo neproporcingumo padarytam pažeidimui, yra nepakankami suabejoti skundžiamo nutarimo teisingumu dalyje dėl taikyto transporto priemonės konfiskavimo. Todėl daroma išvada, kad skundžiamo nutarimo dalis dėl taikyto transporto priemonės konfiskavimo yra teisinga, o keisti skundžiamą nutarimą, kaip to prašoma R. Z. apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutarė:

pareiškėjos R. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė