- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-632-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01844-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.5; 3.3.2.4.
2016 m. liepos 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo E. K. santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., L. K. ir L. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 175 Eur kiekvienam, priteisti 13 894,97 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. K. ieškinį, išaiškino, jog ieškovė ieškiniu turi kreiptis į ieškovės, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, gyvenamosios vietos teismą.
Teismas nurodė, kad pagal 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 8 straipsnį, šios bylos, kaip susijusios su tėvų pareigomis vaikams, jurisdikcija priklauso Didžiosios Britanijos teismams, kurioje yra ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji bei darbo ir mokymosi vieta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas, taip pat jų nepilnamečiai vaikai, yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o atsakovas nuolat gyvena Mažeikių mieste, ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, konkrečiai Mažeikių rajono apylinkės teismui, taikant bendrojo ir alternatyviojo teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė, Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tinkamai įgyvendino jai priklausančią alternatyvaus teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą teisę ir pagrįstai pareiškė ieškinyje nurodytus santuokos nutraukimo bei kitus reikalavimus Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiam Mažeikių rajono apylinkės teismui tiek pagal abiejų sutuoktinių pilietybę, tiek pagal savo ir vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, kuria ji laiko Lietuvą, taip pat atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.Pagal Apžvalgos 3.1. punktą, kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose ES valstybėse narėse, taikomas ES teisinis reguliavimas, t. y. Reglamentas „Briuselis II bis“. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ne nutartyje nurodomu Reglamentu Nr. 2201/2003, o Reglamentu „Briuselis II bis“, todėl netinkamas materialinės teisės normų parinkimas nulėmė iš esmės neteisėtos nutarties priėmimą.Ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta, jų interesų centru išliko Lietuvos Respublika, kuri yra su vaikais susijusi valstybė, todėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimų sprendimas Lietuvos Respublikos teisme geriausiai atitiks vaikų interesus.Esant abiems jurisdikcijos prorogacijos būtinosioms sąlygoms, t. y. byla dėl tėvų pareigų susijusi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir atsakovas turi tėvų pareigas vaikams, laikytina, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją spręsti ne tik ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, bet ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo nustatymo klausimus taikant jurisdikcijos prorogacijos taisyklę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.).
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė L. K., atsakovas E. K. ir šalių nepilnamečiai vaikai E., L. ir L. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, atsakovo E. K. deklaruota gyvenamoji vieta – Mažeikių rajono savivaldybė. Ginčo, jog šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir kad nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, nėra. Ieškovė ieškinyje reiškia šiuos reikalavimus: 1) dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; 2) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 3) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo; 4) dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; 5) dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo.
8. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Jungtine Karalyste, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas „Briuselis II a“)“ nuostatomis. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai yra privalomi ir taikomi tiesiogiai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II a“ 3 straipsnį turi teisę kreiptis į teismą pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą (Reglamento „Briuselis II a“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 3 papunktis) - į Lietuvos teismą, arba pagal abiejų šalių pilietybę – taip pat į Lietuvos teismą (Reglamento „Briuselis II a“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tiek ji, tiek atsakovas turi Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl į Mažeikių rajono apylinkės teismą kreipiasi pagal abiejų šalių pilietybę. Kadangi ieškovė kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl šalių santuokos nutraukimo iš esmės. Ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui.
9. Reglamentas „Briuselis II a“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Ieškinio reikalavimų dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, šalių sutartinių prievolių kreditoriams pakeitimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėti reikalavimai buvo pateikti kartu su reikalavimu nutraukti santuoką, nesant bendrų tarptautinės privatinės teisės normų spręsti jurisdikcijos klausimus dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgytas turtas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, sprendžiama, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo turi būti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, t. y. Mažeikių rajono apylinkės teisme.
10. Reglamentas „Briuselis II a“ yra taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis (Reglamento „Briuselis II a“ 1 str. 1 d.). Pagal Reglamento „Briuselis II a“ 2 straipsnio 7 punktą, tėvų pareigos apibrėžiamos kaip „visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu“. Ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su jais priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II a“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi būti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Kadangi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl pagal bendrąją taisyklę šios valstybės teismas būtų kompetentingas nagrinėti ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo klausimus. Reglamento „Briuselis II a“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui, ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Mažeikių rajono apylinkės teisme kartu su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, nustačius jurisdikcijos prorogacijos taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ieškinį ir spręsti dėl jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybės. Pareiga išsiaiškinti, ar kitas sutuoktinis (atsakovas) sutinka, kad reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo būtų nagrinėjami Mažeikių rajono apylinkės teisme, tenka šiam teismui. Pažymėtina, kad atsakovo pritarimas jurisdikcijos prorogacijai gali būti įforminamas raštu, pareiškiamas teismo posėdžio metu ar gali būti išreiškiamas konkliudentiniais veiksmais, atsakovui nepareiškus prieštaravimo dėl jurisdikcijos prorogacijos. Nustatyti, ar atsakovas pritarė, kad paminėti reikalavimai gali būti nagrinėjami kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, ar ne, diskrecijos teisė paliekama bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, svarbus yra ne tik atsakovo pritarimas, teismas privalo atkreipti dėmesį į tai, kad minėtų reikalavimų nagrinėjimas kartu santuokos nutraukimo byloje turi labiausiai atitikti vaiko interesus. Teismas turi įvertinti, kaip bus išklausyta vaikų nuomonė, ar bus surinkti objektyvūs duomenys apie vaikų gyvenimo sąlygas, ar šiuos duomenis galės pateikti pačios šalys, ar duomenys bus renkami teismo iniciatyva, duomenų gavimo išlaidas. Paaiškėjus, kad jurisdikcijos prorogacija negalima ir Mažeikių rajono apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, šie ieškinio reikalavimai turi būti paliekami nenagrinėti CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.
11. Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 str. a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija), jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pvz., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo teisę pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę - į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėtina šalių santuokos nutraukimo byla. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui.
12. Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad Mažeikių rajono apylinkės teismui yra teismingi: ieškinio reikalavimas dėl šalių santuokos nutraukimo Reglamento „Briuselis II a“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punkto pagrindu, o reikalavimai dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo turi būti nagrinėjami Mažeikių rajono apylinkės teisme santuokos nutraukimo byloje vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Ieškinio reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Mažeikių rajono apylinkės teisme šalių santuokos nutraukimo byloje tik esant jurisdikcijos prorogacijos sąlygoms, nustatytoms Reglamento „Briuselis II a“ 12 straipsnyje. Pareiga nustatyti jurisdikcijos prorogacijos sąlygų buvimą tenka pirmosios instancijos teismui.
13. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aukščiau nurodytų reglamentų nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.