Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi 3 mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas R. J. nuosavybės teise priklausančiam turtui. Nutartyje konstatuota, kad pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra išnykęs, todėl siekiant užtikrinti byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo įvykdymą, taikomos procesinės privartos priemonės terminas pratęstinas.

2. R. J. skunde prašo atmesti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį kaip priimtą neteisėtai ir pažeidžiant proceso tvarką. Nurodo, kad nutartis pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo priimta neišsprendus prieš tai teisėjai ir prokurorei pareikšto nušalinimo, nors neišsprendus pareikšto nušalinimo jokie kiti klausimai negali būti sprendžiami.

3. R. J. skundas atmetamas.

4. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, bylą perdavus į teismą klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Alytaus apylinkės teisme su 2019 m. kovo 28 d. kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje R. J. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas 2019 m. birželio 6 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, nutartis dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo paskelbta 2019 m. birželio 7 d. Nagrinėjamu atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas iš tiesų buvo išspręstas po to, kai bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat kaltinimą palaikančiai prokurorei kaltinamoji R. J. pareiškė nušalinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. birželio 26 d., t. y. laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas buvo išspręstas prieš tai neišsprendus kaltinamosios pareikšto nušalinimo. Būtent šiuo aspektu 2019 m. birželio 7 d. nutartį ginčija R. J..

5. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Nagrinėjamu atveju R. J. 2019 m. birželio 6 d. teisiamajame posėdyje paskelbus bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, prokurorei ir visam Alytaus apylinkės teismui, todėl, nors baudžiamojo proceso įstatyme tiesiogiai ir nėra nurodyta, tačiau tik patikrinus R. J. pareiškimo dėl nušalinimo argumentų pagrįstumą, įsitikinus, ar nėra BPK numatytų nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų, teismas galėjo spręsti kitus su bylos nagrinėjimu susijusius klausimus – šiuo atveju išspręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo.

6. Apygardos teismas, įvertinęs paminėtus duomenis, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas baudžiamojo proceso normų pažeidimas, tačiau šis pažeidimas vis tik nelaikytinas esminiu, turėjusiu lemiamos reikšmės 2019 m. birželio 7 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą išsprendė prieš tai nepasisakęs dėl nušalinimo pagrįstumo, BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo klausimas iš esmės buvo išspręstas teisingai (laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas esant šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindui – siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad patikrinus R. J. pareiškimo dėl nušalinimo argumentų pagrįstumą nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu (2019 m. birželio 26 d. nutartimi R. J. pareikštas nušalinimas atmestas), o tai reiškia, kad tokių aplinkybių nebuvo ir sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Todėl R. J. teisė, kad jos bylą nagrinėtų nešališkas teismas, iš esmės pažeista nebuvo.

7. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad nustatytas proceso pažeidimas esminės įtakos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimas, teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo, todėl naikinti šią nutartį, kaip to skunde prašo R. J., nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. J. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.