- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-121-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19201-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 2.4.6.1Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir skirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta G. S. atlikta bausmės dalis pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendį;
iš G. S. priteista: nukentėjusiajai L. B. – 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 124,55 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. S. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų: 2019 m. sausio 8 d., apie 10.30 val., svečiuodamasis J. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su M. B. metu, tyčia ne mažiau trijų kartų koją spyrė jam į veido sritį ir nenustatytą kiekį sudavė jam rankomis į įvairias kūno vietas. Taip smurtaudamas dėl kaktos dešinės pusės, nosies nugarėlės, dešinės plaštakos ir pilvo dešinės pusės odos nubrozdinimų padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, G. S. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką bei nesunkiai sužalojo du žmones: 2019 m. gegužės 20 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, vandališkais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, tyčia šešis kartus kumščiu sudavė ant suolelio sėdėjusiam A. K. į galvos sritį ir jam nukritus ant žemės dar tris kartus spyrė į galvos sritį. Taip smurtaudamas nukentėjusiajam A. K. dėl nosikaulio lūžio ir lūpos žaizdos padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to tyčia vieną kartą spyrė ir ten sėdėjusiam L. P. į galvos sritį, o parkritusiam ant žemės dar tris kartus spyrė jam į galvos sritį. Tuo nukentėjusiajam L. P. dėl nosies sumušimo, pasireiškusio nosikaulių lūžiu, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui bei kaltinimo pakeitimui.
4. Apeliantė dėsto 2019 m. sausio 8 d. įvykius ir nesutinka, kad sužalojimai M. B. padaryti 10.30 val., nes tuo metu nukentėjusioji sutiko nuteistąjį su M. B. einančius į parduotuvę ir nematė, kad M. B. būtų sužalotas. Vėliau – apie 14.30 val. – apeliantė pro buto langą pamatė G. S., M. B. ir E. S.. Išbėgusi į lauką prie laiptinės durų sutiko nuteistąjį, kuris pažadėjo, kad su M. B. parūkys ir tada parves jį namo. M. B. tuo metu stovėjo šalia. Jie abu buvo neblaivūs, tačiau nematė, kad sūnui M. B. būtų padaryti kokie nors sužalojimai. Be to, liudytojai J. V. ir A. P. teigia, jog pas J. V. M. B. nuvažiavo 16-17 val.
5. Apeliantė analizuoja G. S. parodymus, duotus teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, ir tvirtina, kad V. V. daužė M. B. už skolą. Nukentėjusiosios teigimu, V. V. ir G. S. yra nusikaltimo bendrininkai, o nusikalstamos veikos motyvas – skola. Nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis nuolat akcentuoja, kad jo sesuo E. S. yra psichiškai nesveika, į tai turėtų atsakyti gydytojas-psichiatras. Be to, policijos pareigūnai nurodo, kad 2019 m. sausio 8 d. atvykus į J. V. namus, šie namai buvo tvarkingi, tačiau, apeliantės teigimu, pareigūnai neapieškojo kambarių, be to, liudytojas A. P. teigia, kad kambariai buvo sutvarkyti iki atvykstant pareigūnams.
6. Skunde nurodoma ir tai, kad nebuvo surinkti visi duomenys, jog eiti plonu ledu nusprendė pats M. B.. Teigia, jog jos sūnus atliko karinę tarnybą, iš kurios grįžęs įsidarbino, tačiau bankrutavus įmonei turėjo išeiti iš darbo. Nors M. B. ir vartojo alkoholį, tačiau tai nėra įrodymas, kad jis negalėjo grįžti į namus. Bejėgiškoje būklėje M. B. atsidūrė todėl, kad prieš jį buvo pavartotas smurtas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš J. V. namų M. B. išėjo kartu su G. S..
7. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nuteistojo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
10. Nukentėjusiosios L. B. apeliaciniame skunde keliamus ginčijamus klausimus galima išskirti į dvi grupes: 1) dėl aplinkybių, susijusių su M. B. mirties priežasties nustatymu, 2) dėl aplinkybių, susijusių su smurto panaudojimu M. B. atžvilgiu prieš jo mirtį, kurios, apeliantės vertinimu, yra netinkamai nustatytos, nes M. B. sužalojo ne vienas nuteistasis G. S., bet jis tai padarė kartu su baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktu V. V.; be to, nuosprendyje nurodytas netikslus smurto prieš M. B. panaudojimo laikas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su M. B. mirties priežasties nustatymu
11. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant G. S. nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus M. B. sveikatos sutrikdymas) ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (nesunkus A. K. bei L. P. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas), padarymu, o M. B. mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01645-19. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie M. B. mirties priežastį ir galimą jo privedimą prie savižudybės (ar nužudymą) nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos, kaltinimai dėl M. B. mirties nagrinėjamoje byloje niekam nebuvo pareikšti, todėl šie skundo argumentai nenagrinėtini.
Dėl aplinkybių, susijusių su nežymiu M. B. sveikatos sutrikdymu
13. Apeliantė skunde teigia, kad tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti byloje esantys duomenys, kad įvykio metu prieš M. B. smurtavo ne tik G. S., bet jis tai darė grupėje su V. V..
14. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apklausiamas teismo posėdyje G. S. savo kaltę dėl M. B. sumušimo J. V. namuose pripažino visiškai, tačiau taip pat nurodė, kad įvykio vietoje M. B. už skolą mušė ir ten buvęs V. V..
15. Siekiant patikrinti apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad G. S. M. B. mušė kartu su V. V., apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti nukentėjusioji L. B. ir visi įvykio vietoje buvę asmenys.
16. L. B. parodė, jog aplinkybę, kad jos sūnus M. B. J. V. namuose buvo mušamas ne tik G. S., bet ir V. V., žino iš pirmos instancijos teisme apklausto G. S. parodymų, taip pat tokią aplinkybę jai nurodė ir įvykio vietoje buvęs A. P., su kuriuo ji bendravo.
17. Liudytojas A. P. duodamas parodymus nurodė, kad V. V. atvažiavo pas J. V. po nuteistojo ir M. B. konflikto, kuomet M. B. su G. S. jau buvo iš namo išėję. Kai G. S. už pusvalandžio grįžo iš lauko, V. V. jau buvo atvažiavęs. J. V. grįžusio G. S. klausė, kur yra M. B., o, kai G. S. į šį klausimą neatsakė, V. V. jį pradėjo mušti. Taip pat V. V. mušė ir jį (A. P.) už tai, kad šis atsisakė padėti V. V. dirbti. Vėliau, atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus, A. P. teigė, kad V. V. vieną kartą trenkė M. B., kad jis (A. P.) yra apie tai L. B. sakęs anksčiau, tačiau jis matė, kad M. B. tikrai mušė G. S., o ar V. V. mušė M. B. nežino. Taip pat A. P. parodė, kad įvykio metu buvo girtas ir kad įvykio aplinkybių neprisimena.
18. Liudytojai J. V. ir V. V. parodė, kad V. V. į įvykio vietą atvyko jau po G. S. konflikto su M. B., kai pastarasis iš J. V. namų buvo išėjęs, t. y. kad V. V. su M. B. įvykio vietoje vienu metu net nebuvo.
19. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus tiek G. S., tiek įvykio vietoje buvę liudytojai E. S., J. V. ir A. P. vienodai parodė, kad M. B. įvykio metu mušė tik G. S.. Apie V. V. buvimą įvykio vietoje nė vienas iš jų nenurodė ir V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apskritai nebuvo.
20. Kadangi įvykio metu įvykio vietoje buvusi E. S. yra mirusi, ji apeliacinės instancijos teisme apklausta nebuvo.
21. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, t. y. į tai, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota nagrinėti tik G. S. atžvilgiu, V. V. jokio nusikaltimo padarymu kaltinamas nebuvo, kolegija V. V. kaltės klausimo nesprendžia.
22. Nusikalstama veika laikoma padaryta bendrininkų grupėje tada, kai du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti tiesiogiai realizuoja, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tai reiškia, kad išvadai, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje būtina nustatyti, kad ne mažiau kaip du asmenys veikė turėdami bendrą tyčią, t. y. bendrai siekdami nusikalstamos veikos rezultato.
23. Įvertinusi aptartus įrodymus kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nors ir yra duomenų (nuteistojo G. S. ir iš dalies liudytojo A. P. parodymai), kad smurtą M. B. atžvilgiu nagrinėjamo įvykio metu galėjo vartoti ir V. V., tačiau jie nėra pakankami pripažinti, kad M. B. atžvilgiu smurtą vartojęs G. S. tai darė susitaręs su V. V., kas reiškia, jog jokio nėra pagrindo išvadai, kad G. S. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su V. V., todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kas būtų pagrindas tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl bylos grąžinimo prokurorui. Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
24. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai nustatytas nusikaltimo laikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas.
25. Sutinkamai su BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kitų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, turi būti nurodytas ir nusikalstamos veikos padarymo laikas. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, turi teisę, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, patikslinti nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodydamas kitą datą ir (ar) laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-746/2017)
26. Šiuo atveju ir kaltinamajame akte, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog G. S. M. B. nežymiai sužalojo 2019 m. sausio 8 d. apie 10.30 val. Ši nuosprendžio dalis visiškai nemotyvuota ir aiškiai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui.
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad M. B. buvo sužalotas J. V. namuose (duomenys neskelbtini) L. B. parodė, kad savo sūnų M. B. paskutinį kartą gyvą matė Molėtuose 2019 m. sausio 8 d. apie 14.30 val. J. V. patvirtino, kad E. S., M. B., G. S. ir A. P. pas jį atvyko apie 15-16 val., o konfliktas tarp nuteistojo ir M. B. kilo jiems begeriant. Esant šių aplinkybių visetui, konstatuotina, kad G. S. M. B. sužalojo 2019 m. sausio 8 d., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 15.00 val.
28. Esant šioms aplinkybėms Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendį, nurodant, kad G. S. nežymiai sužalojo M. B. 2019 m. sausio 8 d., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 15.00 val.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.