- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- e1-965-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20646-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- E. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. A. 2023 m. birželio 6 d., apie 22.45 val., Vilniuje, Ukmergės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,00 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. A. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio metu jis naudojosi savo tėvo V. A. vardu registruotu automobiliu Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuodamas minėtą automobilį, laiko tiksliai negalėjo nurodyti, bet galimai tai įvyko nutarime nurodytą dieną, vyko į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo buvusi žmona ir jų vaikai. Minėtą automobilį vairavo neblaivus, kadangi prieš tai prekybos centre BIG esančioje kavinėje išgėrė alaus, kiek tiksliai šiai dienai nepasakys. Vykdamas į (duomenys neskelbtini) su automobiliu atliko posūkį į kairę ir nepraleido iš priešais atvažiuojančio automobilio BMW. Jam nepraleidus minėto automobilio BMW, automobilis nuvažiavo į kelkraštį ir apsivertė. Pastebėjus kas atsitiko, jis sustabdė automobilį. Sustabdžius automobilį priėjo prie automobilio BMW. Priėjus prie automobilio BMW, paklausė automobilyje buvusių žmonių ar niekas nesusižalojo. Vėliau į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams buvo patikrintas jo girtumas. Papūtus į alkotesterį jam nustatytas 2 promilių girtumas. Į policijos komisariatą pagal siunčiamus šaukimus atvykti negalėjo, kadangi buvo išvykęs. Apie tai, kad į namus adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykę policijos pareigūnai su tikslu jį atvesdinti į policiją nieko pasakyti negali, kadangi apie tai nieko nežino. Iki jo sulaikymo nuolat gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Ž. nurodė, kad turėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtu automobiliu 2023 m. birželio 6 d., apie 22.30 val. važiavo kartu su savo draugu D. K. Draugas sėdėjo keleivio vietoje, jis vairavo automobilį. Važiuojant automobiliu nuo Avižienių Vilniaus kryptimi pirma kelio juosta pastebėjo šalia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės esančiu apsisukimu važiuojamojoje kelio dalyje stovintį automobilį Lexus. Pastebėjęs minėtą automobilį galvojo, kad automobilio Lexus vairuotojas pristabdė ir neatliks manevro ir leis jiems pravažiuoti. Važiuojant automobiliu ties apsisukimu pamatė, kad automobilis Lexus pradėjo apsisukimo manevrą ir nepraleidęs jo vairuojamo automobilio sukėlė eismo įvykį, kurio metu savo automobilio priekine dalimi sudavė smūgį į jo automobilio vairuotojo pusės dureles. Po smūgio jo automobilis buvo nublokštas nuo kelio ir kelis kartus vertėsi. Automobiliui sustojus pievoje šalia kelio įsitikino, kad jam ir draugui viskas tvarkoje ir įsitikinęs išlipo iš automobilio. Atėjus ant kelio pastebėjo automobilį Lexus, kuris stovėjo ant kelio. Šalia automobilio stovėjo asmuo, kuris vairavo automobilį Lexus. Asmuo iš savo elgesio ir veiksmų, taip pat pabendravimo su juo atrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat jam bendraujant su minėtu asmeniu ir jo paklausus, ar jis vartojo alkoholį, kadangi atrodė neblaivus, jis atsakė, kad alkoholio nevartojo. Po įvykio iš asmens, kuris vairavo automobilį Lexus jokios pagalbos nesulaukė, taip pat dėl įvykio minėtas asmuo neatsiprašė. Vėliau į įvykio vietą atvyko policija ir greitosios pagalbos darbuotojai. Jo draugui buvo suteikta medicininė pagalba, kadangi jam bėgo kraujas iš galvos. Suteikus pagalbą draugas niekur nebuvo išvežtas tolimesniam gydymui. Po įvykio tiek jis, tiek jo draugas į medicinos įstaigas nesikreipė. Automobilis BMW po įvykio tapo neremontuojamas ir šiai dienai yra parduotas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. D. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo pareigose pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. Darbo pamainą pradėjo 2023 m. birželio 6 d., 20.30 val. iki 2023 m. birželio 7 d., 08.30 val. kartu su tyrėju P. V. Apie įvykį nurodo, kad 2023 m. birželio 6 d., apie 22.45 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ukmergės g., ties nusukimu į (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu BMW automobilis nulėkė į griovį, kelis kartus vertėsi. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje buvo rastas Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo vaikščiojo nurodyto automobilio vairuotojas, kuris kaip vėliau buvo nustatyta – E. A., taip pat įvykio vietoje buvo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, kurio duomenų šiuo metu pasakyti negali, abu vairuotojai vaikščiojo prie savo automobilių. Priėjus prie Lexus automobilio vairuotojo E. A. ir paklausus ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, vairuotojas nurodė, kad alkoholio yra nevartojęs, tačiau nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl asmeniui alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas blaivumas. E. A. 23.00 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 23.21 val. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Po atliktų pūtimų vairuotojas prisipažino, kad dienos metu, prieš vairuojant automobilį buvo išgėręs alaus, tačiau tikslaus kiekio įvardinti negalėjo, kadangi iš pradžių nurodė vartojęs vieną bokalą alaus, paskui nurodė, kad jų išgėrė porą. Taip pat įvykio vietoje buvo patikrintas BMW vairuotojo blaivumas, nustatytas 0,00 promilių neblaivumo laipsnis. E. A. dėl savo neblaivumo sutiko, paklausus kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, šis paaiškino, kad bandydamas apsisukti ties nusukimu į (duomenys neskelbtini), link jo dideliu greičiu Ukmergės g. atvažiavo BMW markės automobilis, dėl ko jis nespėjo atlikti pradėto manevro ir su BMW automobiliu susidūrė. BMW vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo tiesiai, o iš kairės pusės į jį atsitrenkė Lexus markės automobilis. Jis bandė trauktis į dešinę pusę, tačiau Lexus automobilio greitis buvo gan didelis, todėl atsitraukti nespėjo. Įvykio vietoje E. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimo, vairuotojui buvo įteiktas šaukimas birželio 8 d. atvykti į Vilniaus 5-ąjį policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. V. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo sukėlusio eismo įvykį nurodoma, kad dirbant kartu su Vilniaus (duomenys neskelbtini) PK tyrėju I. D., tarnybiniu automobiliu šaukinys V2040, 2023 m. birželio 6 d., apie 22.50 val. gavo iš Vilniaus OVS budėtojo pranešimą, kad ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) eismo įvykis. Susidūrė du automobiliai. Vienas kelis kartus vertėsi, prispaustų nėra, vienas vyras kraujuoja. Važiuojant į Vilniaus pusę. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Ž., kuriam buvo patikrintas blaivumas, vairuotojas buvo blaivus. Patikrinus Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. A., blaivumą jam pirmo patikrinimo metu – 23.00 val. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 23.21 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Vairuotojas teigė alkoholį vartojęs apie 17 val., išgėręs alaus. Jis neneigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Nuo E. A. bendraujant su juo sklido alkoholio kvapas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20646-23. V. Ž. ir su juo važiavęs keleivis D. K., paaiškino, kad jiems važiuojant nuo Ukmergės pusės link Vilniaus, Ukmergės g. prie (duomenys neskelbtini), staiga iš priešingos eismo juostos išvažiavo Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris nepraleido jų ir trenkėsi į BMW automobilio kairį šoną. Taip sukeldamas eismo įvykį, dėl ko BMW automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. BMW automobiliu važiavę asmenys nenukentėjo, kaip ir Lexus automobilio vairuotojas. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, surinkta eismo įvykio medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini). Filmuota BODY.
2023 m. birželio 7 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, kad įvykio vieta yra kelias Vilnius – Ukmergė, kairė pusė, vienas kilometras iki (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrimas automobilis Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi kelio dešinėje apsisukimo salelės dešinėje. Atidarius automobilio vairuotojo duris užvedimo spynoje yra užvedimo raktas, pasuktas per vieną padėtį į dešinę. Automobilio pavarų svirtis ties D padėtimi, rankinis stabdis neįjungtas. Automobilio vairas truputį pasuktas į kairę. Apžiūrint automobilį iš išorės yra matomi apgadinimai, po eismo įvykio. Pažeistas kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, kairės pusės priekinė lempa, priekinis bamperis, grotelės, radiatorius. Automobilio priekyje už 21 m yra kitas po eismo įvykio apgadintas automobilis BMW. Teritorija stebima Vilniaus miesto kameromis. Įvykio vietoje daiktų ir objektų nepaimta.
2023 m. birželio 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. A. nustatyti neblaivumo požymiai: nerišli kalba; įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Patikrinus alkotesteriu Drager Alcotest 7510 ARKA-0032, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivumą, E. A. 2023 m. birželio 6 d., 23.00 val. pirmo tikrinimo meti nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, o 23.21 val. antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.
VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad automobilio Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. A.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus viršininkės A. N. 2023 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su V. A. be kitų aplinkybių nurodyta, kad su minėtu asmeniu buvo bendrauta telefonu. V. A. nurodė, kad jo vardu registruotas automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prieš (duomenys neskelbtini) metų jam buvo padovanojęs sūnus D. A. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)). Jis pats automobiliu ilgą laiką nesinaudoja, jį už savo lėšas apdrausdavo civilinės atsakomybės draudimu tam, kad atvykęs iš (duomenys neskelbtini) sūnus turėtų su kuo važinėtis kai su šeima būna Vilniuje. Automobilis visą laiką buvo laikomas (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negalėjo, kur D. A. su šeima apsistodavo atvykę į Vilnių, ten pat gyvena ir kitas sūnus E. A. Raktai nuo automobilio buvo laikomi jam nežinomoje vietoje, kadangi jis Vilniuje jau seniai nesilankė, tačiau apie jų buvimo vietą tikrai turėjo žinoti E. A., kuris tvarko tų namų ūkį. Taip pat, V. A. nurodė, kad šiuo metu yra jo sveikatos būklė pablogėjusi.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Lexus RX330“, 2001 m., kaina su PVM yra 6 480 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. A. 2023 m. birželio 6 d., apie 22.45 val., Vilniuje, Ukmergės g., vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo V. Ž. ir I. D. paaiškinimai, pareigūno P. V. tarnybinis pranešimas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje surinkti įrodymai. Šiais savo veiksmais E. A. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis E. A. nurodė, kad įvykio dieną tėvui priklausančiu automobiliu, kuriuo jis naudojasi, vyko nuo prekybos centro BIG (kuriame būdamas kavinėje vartojo alų, negalėjo tiksliai nurodyti suvartoto kiekio) į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę pas buvusią žmoną ir vaikus. Vykstant į (duomenys neskelbtini), su automobiliu atliko posūkį į kairę ir nepraleido priešais atvažiuojančio automobilio BMW, dėl ko minėtas automobilis nuvažiavo į kelkraštį ir apsivertė. Kaltinamasis E. A., praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo sėdo prie automobilio vairo, taigi konstatuotina, kad kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis E. A. jau yra baustas už analogiškus KET pažeidimus. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog E. A. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė pateiktu pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad kaltinamajam E. A., pripažinus jį kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra siūloma skirti 75 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinti 1/3 ir paskirti 50 MGL dydžio baudą bei taikyti baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metų laikotarpiui ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai. Kaltinamasis E. A. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tai patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės – jo metu dėl kaltinamojo veiksmų įvyko eismo įvykis, dėl kurio kita transporto priemonė nuslydo nuo kelio į kelkraštį ir vertėsi, buvo apgadinta (t. y. dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukelta avarija); nagrinėjamas įvykis įvyko labai intensyviame bei avaringame eismo ruože, kelyje Vilnius – Ukmergė, ties įsukimu į (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu; šio įvykio metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo, sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. A. yra darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra nedirbantis, neturima duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turintis pastovią gyvenamąją vietą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Vis tik įvertintina tai, jog praeityje E. A. yra ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, t. y. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu baustas 4 000 Lt bauda už tai, jog po eismo įvykio, kurio metu jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (nustatytas sunkus girtumas – 3,54 promilės), po to Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarimu už tai, kad, būdamas neblaivus, vairavo automobilį (kuomet jam buvo nustatytas 2,82 promilių neblaivumas ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams). Taip pat, kaltinamasis E. A. yra neteistas, tačiau pabrėžtina tai, jog 2018 metais jo atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (t. y. dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, tuo metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumo laipsnis), kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu kaltinamasis E. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tėvo V. A. atsakomybėn, ir jam buvo pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 2 metams ir turto konfiskavimas (konfiskuota turto vertę atitinkanti suma – 900 Eur). Tai yra ypatingai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingai alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.
Skiriant bausmę, taip pat svarbios aplinkybės ir dėl kaltinamojo turtinės padėties – teismui pateiktais bei valstybės registruose esančiais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis neturi savo vardu registruoto turto, kaip minėta, yra nedirbantis (jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai), t. y. neturi legalių pajamų, pastovaus pragyvenimo šaltinio, be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko bei Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog kaltinamojo atžvilgiu yra priteistos labai didelės sumos (skolos), kurių išieškojimas vykdomas priverstinai ir likusi neišieškota suma yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur. Taigi savanoriškai įvykdyti turimus įsipareigojimus kaltinamasis neturi galimybės.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą, kadangi kaltinamasis neturi galimybių ją sumokėti. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą kitą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.
Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. A. laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo polinkiu (priklausomybe) vartoti alkoholį. Įvertinus tai, jog E. A. pirmą kartą teisiamas ir jam pirmą kartą paskirta arešto bausmė, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, neturima duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje, turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei elgesio pavartojus alkoholį, teismo nuomone, jo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti elgesį specialistų pagalba turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam E. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu E. A. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo, nuteistajam sutinkant; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 21 d., 18.21 val. iki 2024 m. sausio 22 d., 11.25 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
E. A., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jis vairavo automobilį 22.45 val., tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėje (Ukmergės g.), atliko vairavimo manevrą pavojingoje sankryžoje (t. y. apsisukime į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną). E. A. tokias savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET.
Pabrėžtina, kad kaltinamasis E. A. ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tiek administracine tvarka, tiek ir baudžiamąja tvarka (tuomet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tačiau ilgesniam terminui nei siūlė prokurorė – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. sausio 22 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. A. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jo tėvui V. A. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 6 480 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – jo tėvui V. A., kuris pagal bylos duomenis nežinojo ir nematė, kokios būklės kaltinamasis vairavo šį automobilį, taip pat nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6 480 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis E. A. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, intensyvaus eismo gatvėje, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, ne pirmą kartą kaltinamajam šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus ir vairavus transporto priemonę, esant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, konstatuojama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.
Kaltinamajam E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktini nepakeisti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintini. Taip pat, kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimti vairuotojo pažymėjimai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) perduotini teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“, o paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), gražintina kaltinamajam E. A.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti E. A. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį E. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo, nuteistajam sutinkant; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 21 d., 18.21 val. iki 2024 m. sausio 22 d., 11.25 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 22 d.;
2) išieškoti iš E. A. Valstybės naudai automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 480 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
E. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – 1) paimtus vairuotojo pažymėjimus (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“; 2) paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti E. A.
E. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. A. atėmimą 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 22 d.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;
2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;
3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.