Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-1296/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-05
Bylos Nr.
2-1296/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Vytas Milius, Artūras Driukas
Skolininkas
Pakuočių
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės ,,Ainuva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1296/2009 (S)Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarties, kuria skolininko atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. L2-5521-392/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Ainuva“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kreditorius UAB „Ainuva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 227 018,79 Lt dydžio skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir 1 385 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 17 d. nutartimi nutarė areštuoti skolininkui Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su kreditoriumi UAB ,,Ainuva“.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį ir leisti skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais, proporcingai jų reikalavimų dydžiui.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai iš areštuotų piniginių lėšų leido atsiskaityti tik su kreditoriumi UAB ,,Ainuva“. Tvirtina, jog tokia teismo nutartis pažeidžia visų kitų skolininko kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų atsižvelgti į tai, kad skolininkas turi labai nedaug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, be to, nevykdo atsiskaitymų grynaisiais pinigais, todėl visa skolininko veikla yra tiesiogiai susijusi ir priklausoma nuo atsiskaitymų per banko ir kredito įstaigų sąskaitas, taigi areštavus pinigines lėšas ir uždraudus atsiskaityti su kitais kreditoriais, bus pažeisti ne tik visų įmonės kreditorių interesai, bet ir sutrikdyta įmonės veikla.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Ainuva“ prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog leidus skolininkui atsiskaityti su kitais kreditoriais, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymi, jog skolininkui iki taikant laikinąsias apsaugos priemones niekas nekliudė atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 227 018,79 Lt sumos, ši suma yra pakankamai didelė, net ir pelningai veikiančiai bendrovei, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo skolininko atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų skolininkui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme, visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismas, skolininkui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant reikalavimo sumos, t.y. 227 018,79 Lt . Be to, teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi UAB ,,Ainuva“. Kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia reikalavimo pagrįstumo klausimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skolininkui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo skolininkui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog teismas, leisdamas atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi, pažeidžia kitų kreditorių interesus, nes į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik kreditorius UAB ,,Ainuva“, todėl šioje byloje negali būti svarstomos kitų kreditorių reikalavimų įvykdymo galimybės. Be to, pats skolininkas teismui pateiktame kreditorių sąraše nurodė, jog turi įsipareigojimų net už 802 157 Lt (b.l. 16), kas dar kartą patvirtina, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atkreipiamas skolininko dėmesys, jog teismas nurodė areštuoti ne visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, o tik tą lėšų dalį, kuri būtina pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusEgidijus Žironas