Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Raimondos Pauzienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. Kauno

Kauno apylinkės teisme 2023 m. vasario 2 d. gautas antstolės Raimondos Pauzienės teikimas dėl V. G. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Teikime nurodoma, kad antstolės kontoroje 2021 m. gegužės 27 d. priimtas vykdyti 2021 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-1488-1091/2020 išduotas vykdomasis raštas dėl 34 MGL (1700 Eur) dydžio skolos išieškojimo iš skolininko V. G.. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimą nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotai priemonei yra draudžiamas dalyvavimas viešame registre. Minėtas turtas yra areštuotas, be to, jam taikomi ir kitų antstolių apribojimai, kadangi V. G. atžvilgiu yra vykdoma 13 vykdomųjų bylų, viena iš jų – dėl išlaikymo išieškojimo. Skolininkas nedirba. Piniginių lėšų ir kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Skolininkas nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti, tačiau to gera valia nepadarė, o priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti, kadangi skolininkas neturi pakankamai turto ir pajamų, tuo labiau, kad yra vykdomas pirmos eilės išieškojimas, todėl baudos, kaip bausmės vykdymas yra neefektyvus. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų skolininko tinkamą pareigų vykdymą, tai yra domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kad dėl antstolės neveikimo iš skolininko nebuvo išieškota skola.

Nuteistasis V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikime faktai teisingi. Apie baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą jam žinoma, su baudos paskyrimu jis sutiko. Po įvykio buvo išvykęs iš Lietuvos, apie vienerius metus buvo Latvijoje. Ten neoficialiai uždarbiavo, per mėnesį uždirbdavo ir 1000 eurų, ir 1500 eurų. Grįžęs su drauge (duomenys neskelbtini) gatvėje išsinuomojo butą. Kaip gavo baudžiamąjį įsakymą, tiksliai neprisimena, bet sykį ant įteikimo šaknelės yra jo parašas, tai reiškia, kad jį gavo. Kodėl nesumokėjo baudos, negali pasakyti, bet jam pablogėjo sveikata, buvo širdies operacija. Skolos nesumokėjo, visų pirma, dėl sveikatos. Zondavo širdį ir ant širdies skysčiai renkasi. Tai buvo prieš metus. Gulėjo klinikose ir reikia vėl tirtis. Ankščiau dirbo sunkesnį dabar, o dabar tik lengvą darbą gali dirbti. Gydytojų užrašyta, kad jį dusina ir sveikata neleidžia dirbti. Reikia vaistus kasdieną vartoti. Kiek truks gydymas, nežino. Kas savaitę eina pas šeimos gydytoją, jį tikrina, ima kraują. Vėl važiuos į klinikas.

Prokurorė siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis dėl sveikatos būklės negali dirbti, o jei galės, tokio dydžio baudos nesumokės. Siūlė baudos bausmę keisti į 34 dienas laisvės apribojimo, nuteistąjį įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Antstolė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai šaukimą išsiunčiant el. paštu, teikime antstolė yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, todėl byla išnagrinėta antstolei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis) bei, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Vadovaujantis BVK nuostatomis, jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Tad neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju iš antstolės Raimondos Pauzienės pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis V. G. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju jam paskirtos 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl šios baudos išieškojimas nuo 2021 m. gegužės 27 d. privertinai vykdomas per minėtą antstolę. BVK 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones, o priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Kaip matyti, per daugiau nei 1,5 metų trunkantį priverstinį baudos bausmės vykdymo procesą V. G. paskirtos baudos antstolei išieškoti nepavyko. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog antstolė, siekdama įvykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą ir išieškoti nuteistajam paskirtą baudą, buvo pakankamai aktyvi, siekiant išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį ji nustatė, kad išieškoti baudą iš nuteistojo nėra galimybės, nes jis nedirba, pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o vienintelis skolininko turimas registruotinas turtas – jo vardu registruota transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, tačiau šiam turtui yra taikomi ir kitų antstolių apribojimai, kadangi V. G. atžvilgiu yra vykdoma 13 vykdomųjų bylų, o viena iš jų – išlaikymo išieškojimas, o šis reikalavimas, vadovaujantis CPK nuostatomis, iš skolininko yra išieškomas pirmąja eile. Teikime taip pat nurodyta, kad nuteistasis vykdymo proceso eiga visiškai nesidomėjo ir joje nedalyvavo.

CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančio pranešimo V. G. apie prokuroro galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (bauda) bei jos dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti dalimis per ilgesnį laiką (b. l. 81–84). Iš Kauno apylinkės 2020 m. gegužės 5 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad teismas, skirdamas baudą V. G., atsižvelgė į jo prašymą ir leido baudą sumokėti per kitą, nei nurodyta BVK 6 straipsnio 2 dalyje, tai yra žymiai ilgesnį 12 (dvylikos) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, ko teismo posėdžio metu neginčijo ir pats nuteistasis, kad baudžiamasis įsakymas V. G. asmeniškai buvo įteiktas 2020 m. gegužės 5 d. (b. l. 102). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 26 d., tad savanoriško baudos sumokėjimo terminas baigėsi 2021 m. gegužės 26 d. Kaip matyti, nuteistasis V. G., kuris nuo pat baudos bausmės paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti, per teismo nustatytą pats gera valia baudos nesumokėjo, dėl ko vykdomasis dokumentas dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstolei. Nustatyta, kad iš nuteistojo V. G. šiai dienai yra likusi neišieškota visa Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Taigi, nuteistasis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo.

Nuteistasis V. G. teismo posėdžio metu su teikime nurodytomis aplinkybėmis iš esmės sutiko, paaiškino, kad jis tuoj po įvykio apie vienerius metus buvo išvykęs į užsienį, kur uždarbiavo, per mėnesį uždirbdavo po 1000–1500 eurų. Duomenų, kad nuteistasis, kuris, pasak jo, tuo metu turėjo pajamas, būtų dėjęs pastangas sumokėti bent dalį jam skirtos baudos, nenustatyta. Todėl baudos ar bent jos dalies nesumokėjimas per teismo nuteistajam suteiktą vienerių metų terminą tuo metu turint uždarbį ir gaunant pinigines lėšas, teismo vertinimu, negali būti siejamas su galimai jau po to pablogėjusia nuteistojo sveikata. Todėl kaip nepagrįsta atmestina nuteistojo teismo posėdžio metu nurodyta versija, kad baudos nesumokėjimą jis visų pirma sieja su jo sveikatos pablogėjimu. Pažymėtina ir tai, kad ši versija nuteistojo niekaip ir neįrodyta, kadangi jis įrodymų (medicininių dokumentų), galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos būklės, susijusios su širdies veikla, teismui nepateikė.

Ankščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis neieškojo būdų, kad savalaikiai sumokėtų baudą, nedėjo jokių pastangų net ir tuo metu, kai dirbo ir turėjo tam piniginių lėšų, baudos vykdymą perdavus antstolei, tolimesniu baudos išieškojimo procesu nesidomėjo, i su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole nebendradarbiavo, tokiu būdu sąmoningai vengė vykdyti jam Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą. Tuo tarpu iš antstolės teikime išdėstytų aplinkybių matyti, kad antstolė galimybių išieškoti baudą priverstinai neturi, kadangi nuteistasis niekur oficialiai nedirba, o nuteistojo vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, nėra. Esant tokiai situacijai, teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirta ir neatlikta bauda keistina laisvės apribojimu.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmė ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. G. buvo paskirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, iš kurios nėra išieškota jokia suma, todėl minėtu įsakymu paskirta 34 MGL bauda keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis).

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, V. G. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 34 dienų (tai yra 1 mėnesio ir 4 dienų) laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam intensyvi priežiūra neskirtina, vietoje jos skirtinas prokurorės siūlomas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės Raimondos Pauzienės teikimą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą ir neatliktą bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą, pakeisti į 1 (vieno) mėnesio ir 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros V. G. skiriant įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Laisvės apribojimo bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusios šios nutarties nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.