Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Moment Credit“, siekdama nukreipti išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) į skolininkės Ž. D. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei Ž. D. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. D. darbo užmokesčio, kurį jam moka darbdavys (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjos UAB „Moment Credit“ pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 798,07 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Ž. D. Antstolis Marius Lekečinskas nustatė, kad skolininkės sutuoktinis – D. D., dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna pajamas – darbo užmokestį. 2020 m. gegužės 11 d. antstolis areštavo ½ dalį skolininkės Ž. D. sutuoktinio D. D. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio bei pasiūlė skolininkei pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau turtas nebuvo pasidalintas. 2020 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai Ž. D. ir D. D. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą (CK 3.101–3.108 straipsniai). Skolininkės Ž. D. ir D. D. santuoka nenutraukta. Duomenų, kad būtų pradėtas santuokos nutraukimo procesas, nėra. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkės Ž. D. sutuoktinio D. D. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininkės ir jos sutuoktinio) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei Ž. D. priklauso ½ jo sutuoktinio D. D. darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Moment Credit“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei Ž. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinio D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.