Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei ir Ievai Mikalauskaitei, nedalyvaujant ieškovui Š. T., ieškovo atstovei advokatei Laimutei Palujanskaitei, atsakovei J. T., atsakovės atstovei advokatei Jūlijai Pankovai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. T. ieškinį atsakovei J. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2011-01-22 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo šalys pasirašė ikivedybinę sutartį, kuria nustatytas visiško atskirtumo turto teisinis režimas, minėta ikivedybinė sutartis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta notaro bei įregistruota vedybinių sutarčių registre, tvarkomame Centrinės hipotekos registro. Ikivedybinės sutarties 1.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės, įgyti tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė, todėl santuokoje nėra jokio bendrai sutuoktinių įgyto ir dalintino turto. Taip pat nurodė, kad pagal ikivedybinę sutartį kiekvienas iš sutuoktinių yra asmeniškai atsakingas už savo vardu prisiimtas prievoles, sutuoktiniai santuokos metu bendrų prievolių neįgijo, visos bendros prievolės ir prievolės šeimos interesais teikiant šį ieškinį yra įvykdytos. Teigė, jog šalys yra jaunos, darbingo amžiaus, tad išlaikymas nei vienai iš šalių nėra reikalingas, todėl, ieškovo manymu, šiuo atveju yra aktualūs tik santuokos nutraukimo fakto bei sutuoktinių pavardžių išsprendimo klausimai. Nuo 2012 m. šalys pradėjo nesutarti, nuo 2012 metų antros pusės nustojo gyventi kartu kaip sutuoktiniai, taip pat nustojo vesti bendrą ūkį, nors bandė taikytis, tačiau nesėkmingai. Ieškovas buvo pateikęs atsakovei pasiūlymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovė nutraukti santuoką bendru sutikimu atsisakė, grąžino ieškovui jo siųstus dokumentus be savo parašų ir be paaiškinimo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka.

Atsakovė, atsakovės atstovė advokatė Jūlija Pankova teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (182, 182, 185, 185A b.l.) nedalyvavo, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo informavo teismą apie tai, jog teismo pranešimą gavo, J. T. su juo susipažino, įgaliotas asmuo su juo susipažino, santuokos nutraukimo civilinėje byloje dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės dalyvauti negalės, prašė išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir pateikti atsakymą į Latvijos Respubliką (180, 181 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teismui pripažinus, kad bylos nagrinėjimas šalims nedalyvaujant nepakenks šeimos santykių stabilumui ir sutuoktinių interesams, byla išnagrinėta šalims ir šalių atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškinyje bei atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2011-01-29 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 68 (7 b.l.). 2011-01-28 Š. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį, vedybų sutartis buvo sudaryta notarine forma (13-17, 17A-23 b.l.), sudaryta vedybų (ikivedybinė) sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre, tvarkomame Centrinės hipotekos įstaigos (11 b.l.). Šalys bendrų vaikų neturi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Š. T. teikė J. L. pasiūlymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau J. L. pasiūlymo nutraukti santuoką ypatingosios teisenos tvarka nepriėmė (24-29 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, jog sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog, gyvendamos santuokoje, šalys pradėjo nebesutarti, dažni konfliktai užgožė šeimynines pareigas, ieškovas vis dažniau darbo reikalais išvykdavo į Jungtines Amerikos Valstijas, atsakovei tai nepatiko, ji viena grįžo gyventi į Latvijos Respubliką, nuo 2012 m. antros pusės šalys nustojo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį (3-5 b.l.). Atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl šalių santuokos iširimo priežasčių, nurodė, jog dėl skirtingų sutuoktinių charakterių šalims nepavyko išspręsti santuokos metu kilusių nesutarimų ir susitaikyti, todėl nurodė, jog sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės (157-158, 159-160 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Vertindamas ieškovo ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, jog įrodymų, paneigiančių šalių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, todėl laikytina, jog abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, jų santuoka iširusi galutinai, išsaugoti santuokos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).

Ieškinyje prašoma po santuokos nutraukimo palikti šalims iki santuokos turėtas pavardes – T., L. Atsakovė tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo (157-158, 159-160 b.l.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į tai, kad šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, ieškovui po santuokos nutraukimo jo prašymu paliekama prigimtinė pavardė – T., atsakovei po santuokos nutraukimo grąžintina ikisantuokinė pavardė – L.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas nurodė, kad šalys yra jaunos, darbingo amžiaus, todėl išlaikymas nė vienai iš jų nėra reikalingas, atsakovė prieštaravimų šiuo klausimu nepareiškė (157-158, 159-160 b.l.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovei santuokos nutraukimo momentu būtų reikalingas išlaikymas, atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika (kitokių duomenų byloje nėra), šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl, nutraukus šalių santuoką, išlaikymas atsakovei iš ieškovo nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų.

Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad Š. T. ir J. L. 2011 m. sausio 28 d. notarine forma sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį (13-17, 17A-23 b.l.), sutartis buvo įregistruota vedybų sutarčių registre, tvarkomame Centrinės hipotekos įstaigos (11 b.l.). Šalys sudarytos sutarties 1.1 punkte numatė, jog visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės, įgyti tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė (visiško atskirtumo teisinis režimas). Susipažinus su vedybų sutarties nuostatomis, spręstina, jog vedybų sutartis tarp šalių buvo sudaryta laikantis įstatymo reikalavimų, teismas neturi duomenų, kurių pagrindu šalių sudarytos sutarties nuostatos galėtų būti pripažintos negaliojančiomis (CK 3.105 str.), todėl turto padalijimo klausimas nutraukiant šalių santuoką nespręstinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškinyje nurodyta, jog šalys santuokos metu bendrų prievolių neįgijo, visos bendros prievolės ir prievolės šeimos interesais teikiant šį ieškinį yra įvykdyto (3-5 b.l.), atsakovė priešingų duomenų teismui nenurodė (157-158, 159-160 b.l.), todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinyje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas šioje byloje yra sumokėjęs 144 Lt žyminį mokestį (6 b.l.), taip pat turėjęs 1190 Lt ieškinio ir jo priedų į anglų ir lietuvių kalbas vertimo išlaidų (170-174 b.l.), ieškovas prašo jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės (169 b.l.). Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos ieškovo turėtos 1334 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Valstybė šioje byloje patyrė 75,49 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (2 b.l.), taip pat 103,50 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidų (143, 179 b.l.) todėl, visiškai patenkinus ieškinį, šios išlaidos (iš viso 178,99 Lt) priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.; 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2011 m. sausio 29 d., akto įrašo Nr. 68, tarp Š. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir J. T. (iki santuokos sudarymo L.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo Š. T. palikti prigimtinę pavardę – T., J. T. palikti ikisantuokinę pavardę – L.

Patvirtinti ieškovo Š. T. ir atsakovės J. T. atsisakymą nuo išlaikymo.

Priteisti iš atsakovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui Š. T., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) 1334 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt keturi litai) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valstybei 178,99 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt aštuonis litus 99 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.