Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (dvi paros).

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. G., G. I., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti ir platino šiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. maždaug 19.10 val. – 20.35 val. (duomenys neskelbtini), vežiodamasis su savimi automobilyje „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti, 203,932 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir platino, t. y. apie 19.10 val. prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), 9,432 g kanapių (antžeminių dalių) pardavė G. I., o likusias narkotines medžiagas – 194,5 g kanapių (antžeminių dalių) apie 20.35 val. kratos minėtame automobilyje metu policijos pareigūnai rado ir paėmė;

1.2. neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė narkotinę medžiagą šiomis aplinkybėmis: nuo 2017 m. vasaros iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. maždaug 22.50 val., kuomet kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastate neteisėtai laikė neturėdamas tikslo platinti 2,547 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras nuteistojo skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, apelianto prašymo esmę, bylą patikrina skundo ribose, t. y. bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų taikymo aspektu.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. R. už nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis buvo nubaustas per griežtai, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. R. laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagrįstai paskyrė bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose ribose.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad priešingai, negu tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas įvertino tinkamai, nurodė byloje esančiais duomenimis pagrįstus bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvus. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas), A. R. vaidmuo (nuteistasis pats aktyviais veiksmais realizavo objektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius – įsigijo narkotines medžiagas, jas laikė ir platino parduodamas kitiems asmenims). Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką A. R. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo – A. R. anksčiau teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, du kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 92 ir 75 straipsnių nuostatas, lygtinis paleidimas, tačiau taikytos bausmės nebuvo veiksmingos. Priešingai, negu teigiama skunde, teismas atsižvelgė ir į A. R. šeimines aplinkybes – tai, kad jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai ir šias aplinkybes, kaip turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, nuosprendyje aptarė ir įvertino.

10. Atmetami, kaip nepagrįsti, skundo teiginiai dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. R. padaryta tęstinė nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, prasidėjo 2017 metų vasarą, laikė, kad šios veikos padarymas nutraukė teistumo išnykimo eigą ir tuo pagrindu pripažino A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis sunkų nusikaltimą (kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant šios išvados pagrįstumą visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis BK įtvirtintu teisiniu reguliavimu nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis ir jei teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). BK 97 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. A. R. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, kaip jis pats pripažino, pradėjo daryti 2017 metų vasarą, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į BK įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagrįstai pripažino, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo išnykimo eigą nutraukė ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. R. padarė neišnykus teistumui, kas suponavo pagrindą šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme.

11. Skundo teiginiai, kad pripažindamas atsakomybė sunkinančią aplinkybę teismas pasunkino nuteistojo padėtį skirdamas per griežtą bausmę, nėra pagrįsti, kadangi nuosprendžiu už sunkaus nusikaltimo padarymą A. R. buvo paskirta minimalaus dydžio bausmė. Skiriamą bausmę teismas motyvavo ne tik išimtinai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bet bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių visumos vertinimu, jas įvertino tinkamai ir paskyrė bausmę, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra adekvati padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nors už padarytą nusikaltimą A. R. buvo paskirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti numato išimtinai tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. R. paskirta minimalaus dydžio BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir, kolegijos įsitikinimu, atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą.

12. Skunde prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę apsvarstė ir nuosprendyje nurodė išsamius šio BK straipsnio netaikymo motyvus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

13. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. A. R. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, taip pat šeiminės aplinkybės buvo įvertinti parenkant bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nėra pakankamas bausmei tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, nėra pagrindo. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jo šeima gyvena kaimo vietovėje, žmona nedirba, augina mažametį vaiką, reikia išlaikyti šeimą, yra gyvenimiškai įprastos ir nelaikytinos išimtinėmis, pakankamomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui pagrįsti. Vertindamas šias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo ir A. R. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Nuteistasis kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bausmę laiko mažesnį veikos pavojingumą tokį manymą grįsdamas tuo, kad kanapės nėra tokios pavojingos kaip sintetinė narkotinė medžiaga, o veika nebuvo didelio masto. Tačiau remiantis aktualia teismų praktika narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnį, vertinti kaip mažesnio pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019). Kitos aplinkybės, mažinančios aptariamos veikos pavojingumą, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats nuteistasis.

14. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, A. R. padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bausmių skyrimą reglamentuojančios normos taip pat pritaikytos tinkamai, arešto bausmė paskirta įvertinus nuteistojo ankstesnių teistumų, tame tarpe ir už analogišką veiką, faktą, jam anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, arešto bausmės trukmė nustatyta atsižvelgiant į BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bendrinant už baudžiamąjį nusižengimą ir sunkų nusikaltimą paskirtas bausmes apėmimo būdu BK 63 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendį švelninant A. R. paskirtą bausmę pagrindo nėra, todėl nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.