- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- AN2-146-365/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02094-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. T.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) R. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta nuobauda – 60 Eur bauda. Apeliantė nubausta už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. 08.02 val. vairuodama transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, šiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos priimtu Nutarimu R. T. pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Institucijos Nutarimą panaikinti nesant nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. sausio 6 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) R. T. skundo netenkino ir paliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16926-2021 nepakeistą. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, Institucija visapusiškai, objektyviai ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ištyrė byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Pažymėjo, jog byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina atsakomybėn traukiamo asmens R. T. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Akcentavo, jog byla Institucijoje buvo išnagrinėta ir skundžiamas Nutarimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių. Sprendė, jog Institucijos išvadų, su kuriomis sutinka teismas, skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą Nutarimą pagrindo nėra.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Iš apeliacinio skundo turinio seka, jog administracinėn atsakomybėn patraukta R. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį ir jos skundą tenkinti, t.y. panaikintu Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant nusižengimo sudėties ir atstatyti pažeistas teises visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
3.1. Apelantės automobilis stovėjo leistinoje vietoje, kur nėra draudžiančių tai daryti ženklų; automobilis nestovėjo ant pėsčiųjų ar dviračių tako, neblokavo įvažiavimų ir išvažiavimų; automobiliu nebuvo užstatytas praėjimas ar užblokuoti išėjimai iš pastato; per tarpą tarp stovėjusio automobilio ir pastato be papildomų pastangų galėjo pravažiuoti kiti automobiliai; vieta kur stovėjo automobilis yra tikslinės paskirties, o būtent - skirta automobilių statymui. Tokius nuoseklius paaiškinimus apeliantė teikė ir savo paaiškinime po protokolo surašymo bei teisme.
3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad skundą pateikusios pilietės nepasitenkinimą sukėlė ne automobilių stovėjimo faktas, o faktas, kad jai pačiai savo transporto priemonę teko statyti kiek atokiau nuo laiptinės ir po jos reikalavimų patraukti automobilius, kad ji galėtų įparkuoti ten savo transporto priemonę namo senbuviai nereagavo. Apeliantės vertinimu, skundo priežastis yra ne teisinio precedento aplinkybės, o užgautų pareiškėjos ambicijų išdava.
3.3. Pirmos instancijos teismas nevertino faktinių duomenų ir įrodymų pagrindžiančių tariamo pažeidimo sudėtį, neanalizavo surinktos medžiagos turinio ir nevertino pateiktų dokumentų per įrodymų atitikties ir įrodinėjimo proceso būtinumo prizmes, o tiesiog be jokios analizės konstatavo, kad tai ką surašė savivaldybės darbuotoja yra tiesa, o ką teigia pažeidimo nepadariusi R. T. – netiesa.
3.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas prieštaravo pats sau, įtvirtindamas faktą, kad automobiliui parkuoti apribojimų, tai draudžiančių ženklų ir kitų objektyvių aplinkybių, įtakojančių parkavimo negalimumą, nebuvo, tačiau parkuoti automobilio buvo negalima, nes negalima, be jokių įrodomąją galią turinčių duomenų tyrimo. Pasak apeliantės, toks bylos tyrimas kelia daug abejonių dėl jo išsamumo, nuoseklumo ir skaidrumo, todėl apeliantei susidaro įspūdis, kad tarp teismo ir savivaldybės galioja nerašyti susitarimai dėl pažeidimų protokolų apskundimo tyrimo eigos tyrimą atlikti nieko netiriant.
Atsiliepimas
3.5. Protokolą surašiusi Institucija nesiėmė aiškintis realių aplinkybių, neatvyko į vietą, neatliko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei ANK įtvirtintų pažeidimų tyrimo veiksmų, neįvertino aplinkybių savarankiškai, neišmatavo atstumų, nekvietė dalyvauti automobilio valdytojos procesiniuose veiksmuose ir neatliko aplinkybių vertinimo, kas apeliantei kelia pagrįstų abejonių apie protokolą surašiusio ir Nutarimą priėmusio pareigūno kompetencijas bei procesinių veiksmų atlikimo apimtis tyrime. Tai neužkliuvo ir pirmos instancijos teismui, kuris nepasivargino tas aplinkybes arba jų nebuvimą tirti bei įsitikinti realiomis situacijos aplinkybėmis bei pasidomėti priežastimis, kurios buvo paminėtos R. T..
3.6. Vilniaus miesto savivaldybė administracinio nusižengimo teiseną pradėjo nenustačiusi teisinių aplinkybių, neįsigilinusi į situaciją iš esmės ir net nežinodama, kada pažeidimas padarytas, į tai nesigilino ir pirmos instancijos teismas, t. y. aplinkybė, kad tyrimas pradėtas be teisinių pagrindų teismui nepasirodė svarbiu argumentu savo tyrimą atlikti išsamiau ir sąžiningiau, nei tai darė savivaldybė.
3.7. Teismui pateiktoje medžiagoje yra susirašinėjimas su skundą padavusia piliete, kur ji pati nurodo, kad konkrečiai tą dieną kai yra inkriminuojamas pažeidimas ir nurodomas laikas protokole, ji skundo neteikė, nes pažeidimo nefiksavo (el. laiškų išklotinės). Skundą padavusi pilietė savivaldybės atstovei tikslina datas, nors pareigūnui pradedant teisenos procesus visos faktinės aplinkybės jau turi būti žinomos, pažeidimo sudėtis identifikuota, o pateikti duomenys patikimi, konkretūs, tikslūs ir patikrinti. Į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas nekreipė dėmesio, todėl apeliantė mano, jog bylos tyrimas atliktas atmestinai ir formaliai.
3.8. Apibendridama apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į įrodymų rinkimo ir vertinimo instituto reikalavimų nevykdymą, apeliantė mano, jog šioje byloje nėra pateikta duomenų, galinčių būti laikomais administracinio nusižengimo įrodymais, o kaltės formavimas, nesant pažeidimo sudėties ir tam būtinų teisinių aplinkybių (šiuo atveju automobilio parkavimas pažeidžiant ženklus ar nustatytą tvarką, kurio nebuvo), laikytinas ne teisingumu, o teisinio nihilizmo apraiška.
4. Institucija pateiktu atsiliepimu į R. T. apeliacinį skundą, sutinkdama su pirmos instancijos teismo argumentais, prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta R. T., pateisindama savo elgesį nesilaikant teisės aktų, skundu ginčija kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tvirtindama, kad ji jokio pažeidimo nepadarė, automobilis stovėjo leistinoje vietoje, kur nėra draudžiančių tai daryti ženklų; automobilis nestovėjo ant pėsčiųjų ar dviračių tako; neblokavo įvažiavimų ir išvažiavimų; automobiliu nebuvo užstatytas praėjimas ar užblokuoti išėjimai iš pastato; per tarpą tarp stovėjusio automobilio ir pastato be papildomų pastangų galėjo pravažiuoti kiti automobiliai; vieta kur stovėjo automobilis yra tikslinės paskirties, o būtent – skirta automobilių statymui.
6. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo Nutartis neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
7. Kaip minėta, R. T. patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pagal šį ANK straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. R. T. nubausta už tai, kad paliko stovėti savo automobilį ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir tokiais veiksmais pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus. Pagal KET 150.10 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal namo gyventojos G. T. 2021 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą dėl galimo nusižengimo Rugių g. 9A, nurodant, jog vairuotojas paliko automobilį priešais įėjimą į laiptinę, taip apribodamas pėsčiųjų eismą, gyventojų bei gelbėtojų patekimą į patalpas. Faktinės aplinkybės, jog apeliantė sustojo ir paliko stovėti savo automobilį skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, neneigia ir R. T., tačiau pastaroji tokių veiksmų nelaiko neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijai pateiktose nuotraukose užfiksuota vieta ir joje stovintis automobilis (b.l. 3-17) patvirtina T. paaiškinimus (Institucijai tikslinant nusižengimo aplinkybes), jog automobilis stovėjo apytiksliai 1,8 m. atstumu nuo namo sienos, laiptinės durys atsidaro pilnai ir iki stovinčio automobilio yra tikėtinai vieno metro pločio tarpas; tokiu automobilio statymu netrukdoma nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų eismui. Tuo metu, kai buvo paliktas automobilis, į laiptinę nebuvo nešami stambiagabaryčiai daiktai, tačiau tikėtina, kad paliktas beveik dviejų metrų tarpas netrukdytų įnešti ir stambiagabaryčius daiktus.
9. Tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju apeliantės paliktas automobilis prie laiptinės durų, neva akivaizdžiai kliudė kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui yra nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis. Beveik dviejų metrų atstumas nuo stovinčio automobilio iki laiptinės durų, vizualiai nuotaukose matomas 4-5 metrų pločio tarpas iki kitų stovinčių automobilių prieštarauja minėtoms išvadoms, t.y. palikti minėti tarpai yra pakankami tiek daiktams įnešti, tiek kitiems automobiliams manevruoti ar pravažiuoti. Todėl daroma išvada, kad R. T. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys KET 150.10 punkto reikalavimus, nes transporto priemonė nekliudė kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.
10. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra nepakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl R. T. kaltės. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2022-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-11-22 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant nusižengimo sudėties požymių.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.