Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-491/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
1-44-491/2013
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00287-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kaltinamasis
V. P., E. K., G. M.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1 – 44 – 491 / 2013

Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00287-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija :

1.1.4.7., 1.1.7.2.7., 1.1.8.11., 1.2.21.2., 2.1.8., 2.1.14., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.4., 2.3.6.4.5.

(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Nidai Grunskienei,civilinių ieškovų atstovams A. K., D. R., S. K.,gynėjams Eugenijui Karosui, Pauliui Svirskiui ir Pauliui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. P., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas :

1) 2006-12-14 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d.;

2) 2009-10-09 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; baudą sumokėjęs;

3) 2011-06-29 to paties teismo pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, šios bausmės neatlikęs,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 250 str. 2 d.

E. K., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas :

1) 2005-02-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2009-02-26 to paties teismo pagal BK 178 str. 2 d. areštu 40 parų, bausmę atliko 2009-04-03;

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 250 str. 2 d.

G. M., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-06-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo BK 284 str. 1 d. 11 MGL (1430 Lt) dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2011-08-31,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 250 str. 2 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. P. 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 3.32 iki 3.52 val., (duomenys neskelbtini), žmonių darbo ir viešoje vietoje – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato vidiniame kieme, iš pykčio policijai, siekdamas sutrikdyti Kupiškio rajono policijos komisariato veiklą, kad ši institucija negalėtų vykdyti savo funkcijų, įvykdė teroro aktą, o būtent :

panaudodamas, t.y. padegdamas, į stiklinius butelius supiltą vidaus degimo variklyje panaudotą alyvą su prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtintomis medžiagos skiautėmis padegė ir nepataisomai sunaikinio du policijos tarnybinius automobilius - (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 22071 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 27096 Lt vertės, priklausantį Panevėžio apskrities VPK, ir juose buvusį Panevėžio apskrities VPK 5881, 34 Lt vertės turtą : automobilinį kompiuterį „Car TFTI.6GHz/40GB/2GB//XP Home/TFT10,2“ 2906,62 Lt vertės, spaudintuvą 480 Mobile 2375 Lt vertės, du nukreipiamuosius kūgius 48 Lt bendros vertės, ruletę 8, 92 Lt vertės, lanksčią vilktį 21 Lt vertės, fotoaparatą ,,Samsung Digimax 15” 429,09 Lt vertės, žibintą 8 LED+1HAL 51,57 Lt vertės, 2 krivules 41,14 Lt bendros vertės; bei pasikėsino padegti policijos tarnybinius automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 38 000 Lt vertės, priklausantį AB (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo metu sulaužęs šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį 416,87 Lt vertės; (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 28600 Lt vertės, priklausantį Kupiškio rajono policijos komisariatui; (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 28600 Lt vertės, priklausantį Panevėžio apskrities VPK, ir policijos pareigūno D. R. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 15000 Lt vertės, tačiau dėl pasirinktų netinkamų nusikaltimo priemonių ir būdo šie neužsidegė, nes ugnis užgęso ir į automobilius neišsiplėtė.

ĮRODYMAI

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad naktį iš 2011-08-17 į 2011-09-18 jis buvo pas G. M. jo bute, kur girtavo, su draugais per naktį žaidė pokerį. E. K. jų tarpe nebuvo. 2011-08-18 apie 3.50 val., būdamas jau stipriai girtas parėjo į namus, o ryte su G. M. išvažiavo grybauti. Iš pastarojo miške ir sužinojo apie naktį policijos kieme sudegintus automobilius. Jis to nedarė, neturi pagrindo nemėgti policijos. Yra teistas, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis.

Jo kaltė įrodyta.

Civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) - atstovas S. K. paaiškino, kad 2011-09-03 buvo sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdraustas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis bet naudojamas Panevėžio AVPK, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo apdraustas ir Panevėžio AVPK priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šie automobiliai buvo nepataisomai sugadinti. 2011-11-14 įmonė UAB (duomenys neskelbtini) atlygino 22071 Lt už automobilį (duomenys neskelbtini), o 2011-12-08 draudikas pervedė Panevėžio AVPK 27096 Lt už automobilį (duomenys neskelbtini). Be to, draudiko įmonė 416,87 Lt atlygino už įvykio metu sugadintą policijos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio vaizdo veidrodėlį. Reiškia 49583,87 Lt civilinį ieškinį.

Civilinio ieškovo – Panevėžio apskrities VPK – atstovė D. R. paaiškino, kad įvykio metu buvo sugadinti sudegusiuose tarnybiniuose automobiliuose buvę 2 nukreipiamieji kūgiai 48 Lt bendros vertės, ruletė „Mega“ 8, 92 Lt vertės, lanksti vilktis 21 Lt vertės, fotoaparatas „Samsung“ 429, 09 Lt vertės, žibintas 51,57 Lt vertės, 2 krivulės 41,14 Lt bendros vertės. Taip pat sudegė automobilyje (duomenys neskelbtini) buvęs automobilinis kompiuteris, pirktas 2009-10-20 už 5587 Lt, kurio likutinė vertė 2011-09-30 buvo 2906, 62 Lt, bei spausdintuvas, kurio likutinė vertė buvo 2375 Lt. Ši žala neatlyginta, todėl reiškia 5881, 34 Lt civilinį ieškinį.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2011-09-18 apie 4 val. ryte dirbdamas Kupiškio rajono PK operatyvaus valdymo poskyryje išgirdo keistą garsą, per vaizdo stebėjimo monitorių pamatė, kad dega kieme stovėjęs tarnybinis policijos automobilis (duomenys neskelbtini). Iškvietė mieste budėjusį ekipažą, kuriame dirbo patruliai A. B. ir D. B., gaisrininkus. Išbėjęs į kiemą patraukė nuo gaisro vietos tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini). Kieme matė nulaužtą kriminalistų naudojamo tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) apdailą. Vėliau peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė, jog prieš užsidegant automobiliams prie jų buvo vienas jaunuolis, lyg tai su gobtuvu. Jo nepažino. Padegti tarnybiniai automobiliai stovėjo netoli pastatų, tačiau jų sienos nenukentėjo.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2011-09-18 apie 3.50 val., dirbdamas kartu su A. B., gavo budėtojo M. M. nurodymą skubiai atvykti į komisariatą. Komisariato kieme pamatė atvira liepsna degantį tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini). Jam M. M. liepė būti viduje, o pats su A. B. stumdė kitus automobilius toliau nuo gaisro vietos. Jau būdamas operatyvaus valdymo skyriaus patalpose per kameras pamatė, kaip užsidegė šalia (duomenys neskelbtini) stovintis tarnybinis džipas (duomenys neskelbtini). Vėliau apžiūrėjo kieme stovėjusius automobilius ir matė, kad kai kurie jų buvo apipilti degiu skysčiu, buvo bandytas padegti kriminalinės policijos naudojamas automobilis (duomenys neskelbtini), nes buvo pajuodavęs priekinis dešinės pusės ratas, kapotas. Buvo nulaužtas šio automobilio veidrodėlis. Prie kieme stovėjusio D. R. automobilio (duomenys neskelbtini) buvo numestas suglamžytas laikraštis. Tą pačią naktį, maždaug prieš 2 valandas iki šio įvykio, Panevėžio g. tikrino baltos spalvos (duomenys neskelbtini), kuriam nedegė žibintas. Jį vairavo M. G., buvo dar viena mergina. Vairuotoją įspėjo ir paleido. Kas galėjo padaryti nusikaltimą nežino.

Liudytojas A. B. davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir liudytojas D. B.. Jis papildė, kad kieme stovėjęs jo asmeninis automobilis (duomenys neskelbtini) nenukentėjo. Jis matė įvykio vaizdo įrašą, ir jo metu komisariato kieme vaikščiojęs žmogus iš eisenos (sukumpęs) bei aprangos (buvo su kapišonu) jam pasirodė panašus į V. P..

Liudytojas S. Š. parodė, kad įvykio metu tepalą primenančiu skysčiu buvo apipiltas jam priklausančio tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) variklio dangtis, tačiau jį nuplovus, jokių žymių neliko, automobilis nebuvo sugadintas. Kieme matė sudegusius du policijos tarnybinius automobilius. Jis žiūrėjo įvykio vaizdo įrašą, matė liepsnos pliūpsnius, padegėjas matėsi vienas, buvo apsirengęs šviesiu džemperiu su kapišonu. Jo neatpažino.

Liudytojas D. R. parodė, kad įvykio metu buvo bandyta padegti komisariato kieme stovėjusį jo automobilį (duomenys neskelbtini) – automobilio priekinis stiklas apipiltas lipnia, gličia mase, turinčia degalų kvapą, po automobiliu mėtėsi popieriaus nuodegos. Žalos nepatyrė. Matė, kad ir kai kurie kiti kieme buvę automobiliai buvo apipilti panašiu skysčiu, tarnybiniai automobiliai (duomenys neskelbtini) ir džipas buvo sudegę. Kas galėjo tai padaryti, nežino.

Liudytoja I. U. parodė, kad 2011-09-18, apie 4 val., išgirdo automobilių signalizacijas, atsikėlusi šalia esančio policijos komisariato kieme pamatė du degančius policijos tarnybinius automobilius : vienas jų buvo lengvasis, kitas – džipas. Apie gaisrą pranešė ugniagesiams.

Liudytojas M. M. parodė, kad apie gaisrą policijos komisariate sužinojo iš sūnaus dienos metu jau po įvykio. Prisiminė, kad galimai padegimo naktį apie 2 – 3 val. mokyklos teritorijoje, prie garažų, neapšviestoje vietoje, matė tamsios spalvos lengvąjį automobilį, panašų į (duomenys neskelbtini), kuris toje vietoje galėjo būti nuo 40 min. iki 1 val. Iš jo niekas neišlipo. Automobilis stovėjo be šviesų, toje vietoje dažnai stoviniuoja automobiliai. Išvažiuojant automobiliui jame matė lyg tai 2 žmonių siluetus. Kaltinamųjų tąnakt nematė. Iki komisariato nuo tos vietos maždaug kilometras. Sodo netoli tos vietos nėra.

Liudytoja A. M. parodė, kad naktį iš 2011-09-17 į 2011-09-18 ji dirbo (duomenys neskelbtini) degalinėje. V. P. tąnakt nematė, kitų – nepažįsta. Prekyba alkoholiu naktį vyko pakankamai intensyviai, todėl neįsidėmėjo visų pirkėjų.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, vakare su S. K. nuėjo pas G. M., kur žaidė kortomis, išgėrinėjo. Dar buvo V. P., D. B., jo draugė M., N. T., kitų nepamena. E. K. kompanijoje nebuvo. Žaidė pokerį iki 2.30 val., po to jis su S. K. išvažiavo į namus. Apie naktį padegtus policijos automobilius išgirdo ryte, apie tai jam pasakojo ir G. M., kuris žinojo, kad buvo padegta (duomenys neskelbtini) ir džipas. Po šio įvykio maždaug po savaitės jis su G. M. ir V. P. apie 15 – 16 val. važiavo į Anykščius. Pamena, kad automobilyje V. P. juokais pasakė, kad jis padegė du automobilius, kitus apliejo degiu skysčiu, o G. M. jį pavežė iki įvykio vietos. Jis tuo nepatikėjo. Daugiau įvykio smulkmenų nepasakojo. Tos pačios dienos vakare, apie 20 val., jis su S. K. buvo J. B. gimtadienyje. Jam žinoma, kad V. P. buvo sulaikytas su marihuana. Tyrimo metu jam buvo duoti perklausyti jo pokalbiai, kuriuose jis atpažino savo balsą. Jis atpažino ir jam duotą paklausyti V. P. pokalbį, kur šis kalbėjo, kad durnai padarė, kad reikėjo prie kiekvienos priėjus uždegti. Tvirtina, kad V. P., jau vėliau po įvykio, jiems važiuojant automobiliu pamatęs policininką pasakė: „Va, ubage, tavo mašiną padegėme“. Tačiau, visi šiuos žodžius palaikė juoku.

Liudytoja S. K. parodė, kad 2011-09-17 vakare pas G. M. buvo V. P., D. B., M. (M. G.), M. J., E. B. ir N. T.. E. K. kompanijoje nebuvo. Apie 1 val. nakties su M. G. ji važiavo į degalinę pirkti alkoholio, parvežė jį pas G. M.. Apie 2.15 - 2.20 val. su T. P. ji išvyko į namus. Apie įvykį sužinojo kitą dieną apie 14 val. iš V. P. ir G. M.. 2011-09-18 pavakary ji, T. P., V. P. G. M. vairuojamu automobiliu važiavo pro policijos komisariatą, ir V. P., kuris buvo išgėręs, juokdamasis pasakė, kad tai jis padegė policijos automobilius. T. P. labai pergyveno ikiteisminio tyrimo metu pasakęs, kad V. P. prisipažino padegęs policijos automobilius, ketino keisti parodymus, kad nepakenktų draugams. Ji patvirtino esanti įsitikinusi, kad T. P. tyrimo metu apie V. P. ir G. M. sakė tiesą, o parodymus pakeitė tik nenorėdamas pakenkti draugams. 2011-09-24 apie 20 val. vakare ji dalyvavo J. B. gimtadienio šventėje. Jai atvykus V. P. ir G. M. jau buvo vietoje.

Liudytoja M. G. parodė, kad apie 2011 m. rugsėjo 18 d. įvykį išgirdo per radiją ryte. Padegimo naktį su draugais buvo pas G. M.. Paskutinį kartą 2011-09-18 G. M. ir V. P. matė apie 3 val. nakties, kuomet ji, D. B. ir N. T. parvežė juos iš degalinės (duomenys neskelbtini), kur jie pirko alkoholio. Jie buvo girti, neketino niekur važiuoti. Nuo G. M. namų iki degalinės (duomenys neskelbtini) važiuoti reikia apie 7 minutes. Ji patvirtino, kad 2011-09-24 vakare, apie 20 val. jai atvykus į J. B. gimtadienį, G. M. ir V. P. jau buvo.

Liudytojas D. B. apie 2011-09-17 vakarą pas G. M. davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojai T. P. bei S. K.. Jis papildė, kad išvažiavus T. P. su S. K., pas G. M. liko jis, M. G., M. J., V. P. ir N. T.. Maždaug po poros valandų G. M. ir V. P. paprašė nuvežti juos iki degalinės (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio. Visi nuvažiavo, grįžo atgal, ir apie 3 val. G. M. ir V. P. jie paleido G. M. kieme. Jiedu buvo stipriai girti. Apie padegimą sužinojo dieną. 2011-09-24 vakare brolio gimtadienio šventėje jis matė G. M. ir V. P..

Liudytoja S. M. parodė, kad 2011-09-18 iš namų ji grįžo į Kupiškį, kur mokosi. Ją pasitiko V. P. su G. M., kurie ir pasakė, kad buvo padegti policijos automobiliai, kad žiūrės žinias. Pas G. M. laukė žinių, kalbėjosi, kad tai turėjo padaryti ne vietiniai, buvo pasimetę. V. P. juokaudamas pasakė „žiūrėkit, dar ir mus prikabins“.

Liudytoja R. Š. davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir liudytoja S. M..

Liudytojas E. B. patvirtino, kad 2011-09-17 vakare su draugais buvo pas G. M., žaidė pokerį, girtavo. E. K. su jais nebuvo. Po vidurnakčio, apie 0.30 – 1 val. išvažiavo į namus. V. P. su G. M. jau buvo girti. Kas padegė policijos automobilius, nežino. Po įvykio G. M. jam sakė, kad kaltę dėl pagedimo pripažino norėdamas, kad jį paleistų iš suėmimo, kad žada keisti savo parodymus.

Liudytojas E. B. parodė, kad prierašą E. B. papildomos apklausos protokole (2 t., 60 – 62 b.l.) užrašė pats E. B., atsakydamas į papildomą klausimą.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 070 parodė, kad kaltinamasis E. K., būdamas sulaikytas, įkalinimo įstaigoje jam pasakojo, jog 2011-09-18 vakare jis ir V. P. su automobiliu, kurį vairavo vienas bičas iš Kupiškio, nuvažiavo iki Kupiškio policijos komisariato. Jie turėjo pasidarę kokteilius, kad padegti policijos mašinas. Nuvykus prie komisariato, jis susipyko su V. P., nebenorėjo daryti šio nusikaltimo. Tada V. P. iš automobilio pasiėmė krepšį su buteliais ir nuėjo, o E. K. ir vairuotojas laukė mašinoje. Netrukus pamatė policijos kieme liepsną, atbėgo V., įsėdo į mašiną ir jie nuvažiavo. Po to V. persirengė kitais rūbais, o tuos, kuriais iki tol vilkėjo, sudegino. Batus pasiliko. Minėjo, kad šio nusikaltimo užsakovai tą naktį turėjo daryti kitą nusikaltimą, todėl policijos tarnybinių automobilių padegimas buvo policijos dėmesiui ir pajėgoms atitraukti. Minėjo, kad su nusikaltimo užsakovais bendravo V. P., kuris iš jų gavo ir medžiagas degiems kokteiliams pasidaryti. Minėjo, kad turėjo būti padegta kuo daugiau automobilių, kad visos policijos pajėgos būtų kieme, kad jiems nebūtų kuo važiuoti. E. K. pasakojo, kad kokteilius jie patys susipilstė pas V. kažkokiame sandėliuke. Vairuotojas nežinojo, kur važiuoja. V. vairuotojui apie padegimą pasakė tik grįžęs į automobilį.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 123 parodė, kad įkalinimo įstaigoje E. K. jam pasakojo apie tai, kad išgėrinėjant jam su V. P. ir G. M., V. P. užsiminė, kad dėl kažko tai reikia atkeršyti policijos pareigūnams. Visi nuvažiavo į garažą, atsivežė ar tepalo, ar „atrabotkės“, balkone pasidarė 4 – 5 kokteilius buteliuose, kuriuose buvo pripila tos „atrabotkės“, įdėti skudurai. Po to visi G. M. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie policijos komisariato, kur jis su V. P. išlipo, o G. M. nuvažiavo ar pabėgo. Jis su V. P. nuėjo į komisariato teritoriją, išmėtė ten kokteilius. Po to jis pabėgo iš teritorijos, ten palikęs vieną V. P., grįžo pas G. M. į butą. Iki šio pasakojimo jis su E. K. buvo pažįstamas apie 2 mėnesius laiko.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 22 parodė, kad V. P. jam pasakojo, jog policijos automobilius padegti jo prašė G. iš Kupiškio dėl kažkokios tai kontrabandos, pažadėjo jam už tai sumokėti ir naują automobilį. V. P. pasiūlė tai padaryti draugui, kuriam buvo sugipsuota ranka. Jis galėjo gipsą laisvai nusiimti. Gintas atvežė jam 6 Molotovo kokteilius, kuriuos jis turėjo panaudoti padegant automobilius. V. P. su draugu su sugipsuota ranka, vilkėjusiu šviesios spalvos džemperiu, nuvyko iki mokyklos, kur šis užsidėjo kapišoną, vienas peršoko per komisariato tvorą ir padegė automobilius, nes matėsi pliūpsnis. Pats V. P. automobilių nepadeginėjo. Iki mokyklos nuvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), kas vairavo, nežino. Nusikaltime dalyvavo dviese ar trise, trečias galėjo būti vairuotojas. Po įvykio V. P. nebuvo patenkintas, nes buvo padegti ne visi kieme stovėję automobiliai.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 10 parodė, kad apie įvykį jam pasakojo G. M.. Šis papasakojo, kad jis pas jį bute jis su draugais įvykio naktį baliavojo, žaidė kortomis. Bute buvo ir E. K., bet jis išėjo. Daugumai išsiskirsčius pas jį atėjo V. P., paprašė G. M. pavežti iki policijos, pasakė, kad nori sudeginti policijos mašinas, nes policininkai per daug kišasi į narkotikų reikalus. Jis sutiko, tuo metu jie buvo dviese, buvo jau pakankamai girti. Išėjus į kiemą, V. P. iš kieme stovėjusio panevėžiečio automobilio bagažinės pasiėmė maišelį ir pasidėjo G. M. automobilio bagažinėje. Nuvažiavus prie policijos komisariato V. P. G. M. liepė palaukti automobilyje, pasiėmė maišelį ir pats nubėgo, grįžo po 20 minučių, pasakė „dingstam“.

Liudytojas A. K. parodė, kad gal 2011-09-17 vakare jis taip pat buvo pas G. M., į namus išėjo apie 1.30 – 2 val. po vidurnakčio. Ar buvo V. P. – nepamena, E. K. nebuvo tikrai, nes jis buvo pas draugę. Apie įvykį sužinojo ryte iš mamos. Matė, kaip po šio įvykio G. M. kalbėjosi su D. Š., bet jis pokalbio negirdėjo. Apie tai jis telefonu pasakė E. K.. Kad D. Š. būtų smurtavęs prieš G. M., nepastebėjo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad apie policijos automobilių padegimą jis sužinojo būdamas Norvegijoje. Grįžęs į Kupiškį, išgirdo gandus, kad G. M. apkalba kitus kaltinamuosius, todėl bandė su juo apie tai pasikalbėti. G. M. jam pasakė, kad jam taip elgtis patarė jo advokatas. G. M. jis negrasino, galėjo kartą draugiškai pliaukštelėti per žandą. A. K. jo pokalbio su G. M. negalėjo girdėti, nes buvo parduotuvėje, be to – buvo girtas.

Iš 2012-03-04 13.26 val. įvykusio pokalbio suvestinės matyti, kad A. K. telefonu papasakojo E. K. apie tai, kad „B.“ (D. Š.) sumušė „P.“ (G. M.) už E. K., už tai, kad per jį „B.“ (E. K.) buvo pasodintas mėnesiui laiko. A. K. pokalbio metu prašo E. K. „B.“ už tai atsidėkoti – paspausti ranką (5 t., 141 – 143 b.l.).

Liudytoja R. P. parodė, kad jos sūnus neturėjo jokio pykčio policijai, neketino kerštauti, niekada nekalbėjo apie kažkokį sąskaitų suvedinėjimą. Įvykio naktį jis buvo pas G. M., o apie 3 val. grįžo į namus. Kratos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas yra jos, sūnus juo tik naudojosi. Netiki, kad policijos automobilius galėjo padegti jos sūnus.

Liudytoja M. V. parodė, kad G. M. jai pasakojo, jog jo prisipažinimą policijos pareigūnai išgavo prievarta. Paleistas iš suėmimo, jis tvirtino esąs nekaltas. G. M. policijai niekada nejautė pykčio, negalvojo apie kerštą. Žinodamas, jog ji mokosi policijos mokykloje, jai niekada nėra dėl to priekaištavęs.

Ekspertė E. K. patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad pluoštus nuo tiriamų objektų ant lipnios juostos nurenka kita specialistė, ji tik atlieka jų tyrimą. Ant E. K. bato buvo rastas vienintelis pluoštas, kokioje tiksliai vietoje – ji negalėjo pasakyti. Pluoštas buvo išmatuotas mikrometrais, ir nors jis buvo pakankamai storas, tačiau plika akimi jo pamatyti neįmanoma. E. K. bateliai nunešioti, yra pažeidimų, kurių srityse pluoštai ir galėjo užsilaikyti. Šiuo atveju tai yra vilnos pluoštas, jo struktūra yra žvynuota, todėl skirtingai nei sintetiniai pluoštai, jie sunkiau nukrenta, gali išsilaikyti iki 3 mėnesių net nešiojant batus.

Liudytojas T. M. parodė, kad tyrimo metu jis peržiūrėjo ir aprašė Kupiškio rajono PK įrengtų 5 ir 6 kamerų įvykio vaizdo įrašą. Vaizdo įrašų jis nemontavo ir nekarpė.

Liudytojas R. L. parodė, kad šio ikiteisminio tyrimo metu jis kontroliavo kaltinamųjų bei kai kurių liudytojų pokalbius telefonu, darė jų stenogramas, todėl pakankamai gerai įsidėmėjo jų balsus. Duomenys apie kontroliuojamų asmenų buvimo vietą, jų pokalbių telefonais laiką yra tikslūs, jų neįmanoma suklastoti ar kažkaip subjektyviai koreguoti. Teismo posėdyje perklausius 2011-09-24 20.01 val. garso įrašą Nr. 425 jis patvirtino, kad čia V. P. iš savo telefono skambina M. J., kuris nekelia telefono ragelio. Tuo metu telefone girdisi jo, G. M. ir T. P. balsai. G. M. sako, kad apie 20 minučių vaikščiojo teritorijoje, po to V. P. pasakoja apie mašinų padegimą. Teismo posėdyje perklausius tos pačios dienos garso įrašą Nr. 374, liudytojas parodė, kad užfiksuoto pokalbio metu V. P. kalbasi su D. B. apie važiavimą į Anykščius, pokalbio metu pamini „P.“ (tai G. M. pravardė), kalbama apie T. (T. P.).

Liudytojai R. L. ir M. D. parodė, kad Kupiškyje veikiančios UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio bazinės stotys neleidžia tiksliai nustatyti skambinančio ar SMS žinutę siunčiančio asmens buvimo vietos. UAB (duomenys neskelbtini) bazinių stočių veikimo diapazonas gali siekti 10 kilometrų ir daugiau, o prie UAB (duomenys neskelbtini) bazinių stočių abonentai gali registruotis net būdami 30 – 35 kilometrų atstumu nuo jų.

2011-09-18 įvykio apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK automobilių stovėjimo aikštelėje. Ant 1) automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio 15,3 metro atstumu nuo komisariato sienos, variklio gaubto ir priekinio stiklo rastos tamsios spalvos dėmės, ant gaubto – dėmė per visą variklio gaubtą; 2) automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)– be pažeidimų; aikštelės rytų pusėje stovi trys automobiliai : (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini): automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoninis veidrodis suskilęs, kabo ant laidų, ant veidrodėlio korpuso matosi raudonos spalvos medžiagos skiautė, panaši į vilnonį audinį. Ant jo priekinio stiklo ir lovelyje po juo rasta juodos spalvos dėmė ir tokios pat spalvos skysčio; ant šio automobilio dešinės pusės priekinių durų stiklo rasta baltos spalvos žymė, panaši lyg į stiklą būtų atsitrenkęs kažkoks daiktas; prie automobilio priekinio dešinės pusės rato ant žemės rasti aprūkę trys medžiagos gabaliukai, panašūs į vilnonį audinį. Po automobilio dešiniu priekiniu ratu prasideda tapati drėgna tamsios spalvos dėmė; jį tęsiasi nuo šio automobilio link automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), joje yra sudužusių, aprūkusių stiklo šukių, ant kai kurių matyti užrašai „Stumbras“. Tarp stiklo šukių rasta mėlynos spalvos plastikinė lipni izoliacinė juostelė; 4) po automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas kamštelis su butelio kaklelio dalimi, ant kurios užrašas rusiškomis raidėmis; ties automobilio priekiu rasti avalynės pėdsakai, kurie sudaro pėdsakų takelį, einantį link 5) automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šio automobilio dešinės pusės priekinio rato rasti apanglėjęs rudos spalvos kartono lapas ir 8 apanglėję degtukai, avalynės pėdsako fragmentas. Po jo priekiniu ratu prasideda tamsi dėmė. Ant automobilio priekinio stiklo bei lovelyje po juo rasta juoda dėmė ir tokios pat spalvos skysčio. Aikštelės šiaurinėje, šiaurės rytinėje pusėje stovi du automobiliai : (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai pažymėti specialiaisiais policijos ženklais; 6) automobilis (duomenys neskelbtini) stipriai apdegęs: išdužę stiklai, apdegusios galinės padangos, priekinės padangos sudegusios visiškai, apdegęs automobilio kėbulas, vidus, visiškai sudegęs variklio skyrius. Prie jo kairės pusės priekinio rato rasta apanglėjusi medžiaga, kurioje yra butelio šukių; 7) automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat apdegęs: apdegusi dešinė jo pusė, galinė dešinė padanga, išdužę dešinės pusės šoniniai langai, apdegęs variklio gaubtas ir variklio skyrius.

Šalia komisariato yra Račiupio upelio tvenkinys. Tvenkinio vakarinėje pusėje, vandenyje ir prie pat kranto rasti 5 skaidrūs 0,5 l talpos buteliai. Butelių apatinė dalis apvyniota mėlynos spalvos lipnia plastikine izoliacine juostele, po ja – raudonos spalvos medžiaginės (vilnonės) skiautės. Už garažų tvoroje yra metaliniai varteliai, už vartelių eina brydė, perėjus Račiupio upelį rasti dinaminiai avalynės pėdsakų fragmentai (1 t., 31 – 35, 36, 37 – 57 b.l.).

Informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Panevėžio AVPK; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso AB (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Kupiškio rajono PK; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono departamentui; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Panevėžio AVPK; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. R.; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. B. (3 t., 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 b.l.).

Apžiūros protokoluose užfiksuota, kad peržiūrėjus Kupiškio rajono PK kiemo vaizdą fiksavusios vaizdo kameros Nr. 6 vaizdo įrašą matyti, jog ši kamera fiksavo objektus esančius, pietinėje komisariato kiemo pusėje, automobilių stovėjimo aikštelę, komisariato garažus, kitus aplink aikštelę esančius objektus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad komisariato kieme šviesa nedega, todėl vaizdas yra labai neryškus. Pagal vaizdo įrašą, nuo 3.32 val. iki 3.50 val. kieme aikštelėje prie ten stovinčių automobilių juda neryškus siluetas; 3.50 val. ekrano apačioje pasirodo šviesa, 3.51 val. rytinėje aikštelės pusėje tarp dviejų automobilių pasirodo vienas asmuo, apsivilkęs šviesios spalvos džemperį su gobtuvu, dešinėje rankoje laiko deglą, kurį meta į ekrane arčiausiai matomą automobilį arba tarp automobilių, po to nubėga ir atsitupia už trečio, toliausiai stovinčio automobilio, bet netrukus atsistoja ir nubėga už garažų; 3.51 val. matyti, kaip asmens siluetas praeina pro medžius kitoje – pietvakarinėje, aikštelės pusėje; 3.55 val. vienas asmuo aikštelės viduriu sugrįžta prie automobilių į tą pačią vietą, kur metė deglą, nueina ir atsistoja už trečio, toliausiai stovinčio automobilio, po to atsitupia ir vėl atsistoja; 3.56 val. vienas asmuo nueina už garažų pietvakarinio kampo; 3.59 val. ekrane pasidaro šviesiau nuo stipriau degančios liepsnos; 4.06 val. kamera pasisuka į degančius policijos automobilius, stovinčius aikštelėje arčiau pietinės komisariato sienos; 4.10 val. atbėgę pareigūnai išstumia automobilį, stovintį šalia degančių automobilių.

Kameros Nr. 5 vaizdo įraše 3.46 val. ekrane pasirodo šviesa, ekrane pasimato automobilių stovėjimo aikštelė, automobilis, Kupiškio RPK pastatas bei garažai, ekrano apačioje matosi ugnis; 3.47 val. nuo degančio automobilio link garažų nueina vienas žmogus ir netrukus jis uždega automobilį, stovintį prie garažų; 3.48 val. ugnis prigęsta, 3.50 ji pradeda degti smarkiau; 3.51 val. prie padegto automobilio prieina vienas žmogus ir vaikšto šalia jo; 4.05 val. į kiemą įvažiuoja policijos automobilis. Kameros Nr. 4 vaizdo įraše matyti, kad 3.47 val. ekrane pasirodo šviesa, pasimato automobilių stovėjimo aikštelė, automobilis ir greta jo vienas žmogus, kuris uždega automobilį ir nueina; 3.50 val. ugnis prigęsta; 3.51 val. prie automobilio matosi žmogaus šešėlis (7 t., 149 – 150, 151 – 153 b.l.).

Iš specialisto išvados Nr. 11-2665 (11) matyti, kad stiklo šukės, rastos ant sudegusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės yra tripleksinio stiklo, kuris naudojamas automobilių priekinių stiklų gamyboje, fragmentai, suskilę dėl terminio poveikio (1 t., 101 – 104 b.l.).

Specialisto išvada Nr. 11-2421 (11) įrodo, kad skystis, 2011-09-18 įvykio vietoje paimtas iš automobilių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemiau priekinio stiklo esančių lovelių, 5 buteliuose, paimtuose iš Račiupio upelio tvenkinio ir nuo tvenkinio kranto, yra degi vidaus degimo variklyje eksploatuota alyva. Ant kamštelio su butelio kakliuko dalimi, paimto prie automobilio (duomenys neskelbtini); objektų, paimtų prie automobilio (duomenys neskelbtini); stiklo šukių, paimtų tarp automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); plastiko kamštelio, paimto prie tvenkinio yra vidaus degimo variklyje eksploatuotos mineralinės alyvos pėdsakų. Tikėtina, kad eksploatuota alyva, paimta iš automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemiau priekinio stiklo esančio lovelio; eksploatuota alyva, esanti 5 buteliuose, paimtuose iš tvenkinio ir nuo tvenkinio kranto; eksploatuota alyva, esanti ant kamštelio su butelio kakliuku dalimi, paimtų prie automobilio (duomenys neskelbtini); eksploatuota alyva, esanti ant stiklo šukių, paimtų tarp automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi bendrą kilmės šaltinį (1 t., 106 – 110 b.l.).

Specialisto išvada Nr. 11-2719(11), 11-2894(11) patvirtina, kad įvykio vietoje bei ant butelių tvenkinyje rastos lipnios juostos pagamintos pramoniniu būdu, skirtos elektros laidų izoliavimui, buityje dažnai naudojamos kaip pakavimo bei tvirtinimo priemonė. Lipnios juostos nuo dviejų butelių anksčiau sudarė vieną visumą, t.y. anksčiau jos sudarė vientisą juostą. Lipnios juostos, paimtos nuo keturių stiklinių butelių iš vandens tvenkinio ir nuo vieno butelio nuo kranto, yra vienodos. Tikėtina, kad jos yra iš vieno lipnios juostos ritinio (1 t., 112 – 116 b.l.).

Specialisto išvada Nr. 11-2662 (11), 11-2931 (11) įrodo, kad 5 trikotažo fragmentai, paimti nuo 4 stiklinių butelių ištrauktų iš vandens tvenkinio ir nuo 1 butelio, rasto ant tvenkinio kranto, yra megzti iš vienodų siūlų ir jų kilmės šaltinis yra bendras. 2 trikotažo fragmentai, paimti nuo stiklinio butelio iš vandens tvenkinio ir nuo butelio rasto ant tvenkinio kranto, yra vienodi. 2 trikotažo fragmentai, paimti nuo skirtingų stiklinių butelių, ištrauktų iš tvenkinio, yra vienodi. 1 trikotažo fragmentas, paimtas nuo stiklinio butelio, ištraukto iš tvenkinio, yra susiūtas mašinine kilpine siūle iš dviejų mezgimo tipų trikotažo fragmentų dalių ir yra atitinkamai vienodas su 3 trikotažo fragmentais nuo butelių, ištrauktų iš tvenkinio, ir 1 trikotažo fragmentu nuo butelio, rasto ant tvenkinio krašto. Siuvimo siūlės trikotažo fragmentuose, paimtuose nuo stiklinių butelių ištrauktų iš tvenkinio, yra vienodos. Tikėtina, kad tirti 5 trikotažo fragmentai, paimti nuo 4 stiklinių butelių ištrauktų iš vandens tvenkinio ir nuo 1 butelio rasto ant tvenkinio kranto, yra vieno gaminio – viršutinio drabužio (galvos apdangalo, megztinio ir pan). Raudonos spalvos išpašyto siūlo fragmentas, rastas ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinto dešinės pusės šoninio veidrodėlio yra vienodas su tirti pateiktų 5 trikotažo fragmentų nuo stiklinių butelių siūlų gijomis. Tikėtina, kad šis siūlo fragmentas, yra iš to paties gaminio, kaip ir 5 trikotažo fragmentai, paimti nuo stiklinių butelių. Dėl terminio poveikio suanglėję 4 trikotažo fragmentai, paimti prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienodi nustatytais požymiais su lastikinio pynimo trikotažo fragmentais nuo butelių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5. Tikėtina, kad tirti pateikti suanglėję trikotažo likučiai yra iš to paties gaminio, kaip trikotažų fragmentai (Nr. 1 – 5), kurie paimti nuo 4 stiklinių butelių ištrauktų iš vandens tvenkinio ir nuo 1 butelio rasto ant tvenkinio kranto (1 t., 118 – 130 b.l.).

Iš specialisto išvados Nr. 11-2551(11) matyti, kad ant V. P. rūbų : marškinėlių, baltos bei pilkos sportinės striukės, džemperio, džinsinių kelnių, kojinių, paimtų 2011-09-28 kratų pas V. P. metu, nerasta vidaus degimo variklyje eksploatuotos alyvos pėdsakų. Kratos metu pas V. P. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) rasta vidaus degimo variklyje eksploatuota alyva ir alyva, rasta įvykio vietoje ant automobilių, stiklo šukių, kitų objektų, iš tvenkinio ištrauktuose stikliniuose buteliuose neturi bendro kilmės šaltinio (1 t., 147 – 151 b.l.).

Specialisto išvada Nr. 11-2869(11) patvirtina, kad ant E. K. sportinių batelių poros, V. P. sportinių batelių, kelnių ir džemperio bei ant paklodės, užtiesalo ir kilimėlių iš G. M. automobilio nėra vidaus degimo variklyje eksploatuotos alyvos pėdsakų (1 t., 159 – 162 b.l.).

Specialisto išvada Nr. 11-2663(11) įrodo, kad tapačių pluoštų iš įvykio vietos ir ant V. P. rūbų nėra (1 t. 164 – 169 b.l.).

Specialisto išvada Nr.20-5-IS1-112 patvirtina, kad aikštelėje palikti batų pėdsakai palikti ne tyrimui pateikta E. K. ir V. P. avalyne (1 t., 195 – 196 b.l.).

2012-03-30 pažyma Nr. P-114 patvirtina, kad E. K. dėl kairio riešo stipinkaulio lūžimo į VšĮ Kupiškio ligoninę kreipėsi 2011-09-10. 2011-09-14 lankėsi Kupiškio rajono savivaldybės PASP centro poliklinikoje pas gydytoją chirurgą. Uždėtas gipsas 6 savaitėms (3 t., 40 b.l.).

Iš V. P. naudoto MRT pokalbių 2011-09-24 suvestinės matyti, kad 15.03 val. jis, kalbėdamasis su D. B., užsimena, kad kartu su „P.“ (G. M.) ir T. (T. P.) ketina važiuoti į Anykščius. 18.11 val. V. P. laukia privažiuojančio G. M., kuris tuo metu yra kieme pas tėvus. 20.01 val. V. P. skambino M. J., kuris neatsiliepė. Abonento kvietimo metu girdėti trijų žmonių balsai. Pokalbio metu T. P. pasakė ... „k... mašinas degint... įlindo per tvorą, pyst apipylė...normaliai ten pra...“. G. M. ištarė „atsimeni, dvidešimt minučių pa..., vaikščiojo po teritoriją...“. V. P. pasakė „Bet durnai k... padariau, b... Teikė... Durnai padariau, reikėjo k... iškart degt n... normaliai, prie mašinos kiekvienos priėjus žinai. Reikėjo kiekvieno... priėjus uždegt, n... ten toliau nuėjau, nedegiau b... žino“ (4 t., 63 – 67 b.l.).

2012-05-23 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2011-09-17 nuo 13.17 val. V. P., G. M. ir E. K. mobilaus ryšio telefonais (MRT) tarpusavyje nebendravo. V. P. naudotas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-09-17 22.44 val. buvo išjungtas. G. M. savo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi iki 2011-09-18 3.04 val. Tuo metu šis MRT jungėsi prie UAB (duomenys neskelbtini) bazinės stoties, esančios Kupiškyje, (duomenys neskelbtini). Jo naudotas MRT Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-09-17 23.25 val. buvo išjungtas, kontaktas juo fiksuotas tik 2011-09-18 8.36 val. (jam skambino V. P., bet G. M. neatsiliepė). MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinis G. M. kontaktas su T. P. užfiksuotas 2011-09-18 1.56 val. Tuo metu šis MRT buvo prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini), bazinės stoties Kupiškyje, (duomenys neskelbtini).

2011-09-24 G. M., V. P. ir T. P. MRT bendravo tarpusavyje. Nuo 8.34 val. iki 8.51 val. G. M. ir V. P. buvo Kupiškyje, 15.56 ir 15.57 val. G. M. naudotas MRT jungėsi prie bazinės stoties Anykščiuose, o nuo 17.10 val. iki 20.25 val. jo MRT jau registravosi Kupiškyje. T. P. ir V. P. MRT 2011-09-24 Anykščių rajone nebuvo prisiregistravę (3 t., 141 – 148 b.l.).

Antstolės N. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad leistinu greičiu nuvykti nuo Kupiškyje esančių (duomenys neskelbtini) namo (kur gyvena G. M.) iki degalinės (duomenys neskelbtini) ir atgal užtrunka 14 minučių (14 t., 72 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMASĮRODYMŲ VERTINIMAS

Byloje surinktais, proceso dalyvių neginčijamais įrodymais (įvykio vietų apžiūrų protokolo, vaizdo įrašų, specialistų išvadų duomenimis, liudytojų M. M., A. B., D. B., I. U. parodymais) įrodyta, kad 2011-09-18 maždaug 3.32 – 3.50 val. Kupiškio r. PK vidiniame kieme, panaudojant į stiklinius butelius supilstytą vidaus degimo varikiuose naudotą alyvą, buvo sukeltas gaisras, kurio metu nepataisomai sudegė, t.y. buvo sunaikinti, policijos tarnybiniai automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juose buvusiu Panevėžio AVPK turtu. Be to, tokia pat vidaus degimo varikliuose panaudota alyva buvo apipilti dar keturi kieme stovėję automobiliai : policijos tarnybiniai automobiliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei policijos pareigūno D. R. asmeninis automobilis (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad šiuos automobilius taip pat buvo kėsintasi padegti.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad įvykio metu buvo kėsinamasi padegti ir kieme įvykio metu buvusius A. B. automobilį (duomenys neskelbtini) bei Panevėžio regiono AAD priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), nes šie automobiliai, be to, kad įvykio metu tik aprūko, daugiau visiškai nenukentėjo – tai matyti iš liudytojų A. B. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo. Panevėžio regiono AAD jokių pretenzijų dėl įvykio nepareiškė. Byloje taip pat nėra duomenų tvirtinti, kad įvykio metu buvo sukelta ir reali grėsmė komisariato pastatui bei garažams, nes, visų pirma, pastatai įvykio metu taip pat nenukentėjo – įvykio vietos apžiūros metu jokie jų pažeidimai neužfiksuoti; antra, sudegę automobiliai stovėjo daugiau nei 6 metrų atstumu nuo komisariato pastato; trečia, automobiliai, kuriuos buvo pasikėsinta padegti, taip pat buvo apie 1,5 atstumu nuo garažų pastato sienos, todėl liepsna niekur neišsiplėtė; pagaliau, gaisro eiga buvo kontroliuojama budinčio policijos pareigūno M. M.. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos.

Iš Kupiškio rajono PK 5 ir 6 kamerų vaizdo įrašų matyti, kad įvykio metu kieme buvo ir automobilius padegė tik vienas žmogus, vilkėjęs šviesios spalvos džemperį su gobtuvu ir tamsias kelnes. Kito žmogaus ar dviejų žmonių buvimas įvykio vietoje ir tiesioginis jų dalyvavimas šios nusikalstamos veikos padaryme objektyviais bylos duomenimis nebuvo užfiksuotas. Jokių kitokių įrodymų, išskyrus liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 123 parodymai, paneigiančių šią išvadą byloje nėra. Paminėto liudytojo Nr. 123 tvirtinimu, iš E. K. jis sužinojo, jog šį nusikaltimą jie padarė dviese, t.y. E. K. ir V. P., o iki komisariato juos atvežė G. M.. Tačiau, visų pirma, vertinant tiek šio, tik ir kitų liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas (liudytojai Nr. 10, 22, 070) parodymus, labai svarbi yra BPK 301 str. 2 d. nustatyta taisyklė, kad „apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik <...> liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai“. Akivaizdu, kad paminėto liudytojo Nr. 123 parodymų nepatvirtina net objektyvūs bylos įrodymai – automobilius padegė ne du asmenys, o vienas. Ir jau vien dėl to šio liudytojo parodymus yra pagrindas atmesti. Kita vertus, pats E. K. niekada nepripažino 2011-09-18 buvęs įvykio vietoje ar arčiau jos ar kažkokiu kitokiu būdu prisidėjęs prie šio nusikaltimo padarymo. Paneigti šią jo versiją byloje surinktais įrodymais negalima (plačiau apie tai – aptariant įrodymus dėl kaltinimo E. K. ir G. M.).

V. P. savo kaltę nuosekliai neigė tiek tyrimo metu, tiek teisme. Nežiūrint į tai, byloje pakanka įrodymų, kad šį nusikaltimą padarė V. P.. Visų pirma, tai įrodo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2011-09-18 apie 3.30 val. V. P. prašymu nuvežė jį iki (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios už policijos komisariato. Prieš išvažiuojant V. P. į jo automobilį atsinešė maišelį, pasidėjo ant kilimėlio. Aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos V. P. išlipo ir paėmęs maišelį nuėjo link policijos komisariato. Už 15 – 20 minučių jis (G. M.) komisariato kieme pamatė liepsnas, netrukus atbėgo V. P. ir jie išvažiavo. Paklaustas, kodėl jis uždegė, V. P. atsakė, kad taip reikėjo. Iš esmės tokie patys G. M. parodymai užfiksuoti jo nuoširdžiame prisipažinime, ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje jo apklausoje, jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (10 t., 169 – 170 b.l., 173 – 175 b.l.; 11 t., 24 – 31 b.l.). Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisiamajame posėdyje G. M. pakeitė šiuos savo parodymus – jis paneigė pats vežęs V. P. iki V. M. mokyklos, tvirtino psichologiniu ir net fiziniu smurtu priverstas tyrimą atlikusių pareigūnų apkalbėjęs V. P.. Vienok, visose šiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu G. M. turėjo jo paties pasirinktą gynėją V. K. (10 t., 154, 158 b.l.), kuriam jis niekada neužsiminė apie policijos pareigūnų neteisėtą poveikį ar smurtą prieš jį. Apie smurtą jis nieko neminėjo ir jį apklaususiam ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje nėra užfiksuoti ir kokie nors jo sužalojimai ikiteisminio tyrimo metu ar nustatytas neteisėtas tyrėjų poveikis jam. Įvertinus tai bei sugretinus šiuos G. M. parodymus su jau minėtais objektyviais bylos duomenims, kad nusikaltimą tiesiogiai padarė vienas žmogus, teismas remiasi būtent šiais kaltinamojo G. M. parodymais, pripažindamas juos teisingais.

Aptariamus G. M. parodymus patvirtina ne tik Kupiškio rajono PK vaizdo kamerų įrašai. Nors V. P. neigė buvęs įvykio vietoje, byloje yra užfiksuotas jo telefoninis skambutis M. K. 2011-09-24 20.01 val., kuomet jis pats asmeniškai, savo vardu, vienareikšmiai prisipažįsta, jog (įvykio metu) durnai padarė, kad reikėjo normaliai degti kiekvieną automobilį, prie kiekvieno jo priėjus. Telefoninių pokalbių išklotinių duomenimis, G. M., T. P. parodymais byloje nustatyta, kad toks pokalbis tarp jų iš tiesų buvo. T. P., perklausęs šį įrašą tyrimo metu, patvirtino atpažinęs tiek savo, tiek V. P. balsus, parodė, kad V. P. iš tiesų pasakojo apie policijos automobilių padegimą. Šiuos savo parodymus T. P. iš esmės patvirtino ir teisiamajame posėdyje – jis neneigė tokio pokalbio buvimo fakto ir esmės ir parodė, kad jis tiesiog nepatikėjo V. P., manė, kad šis juokauja. V. P. nepripažino ir šio pokalbio, tačiau bylos duomenys kategoriškai nurodo, kad šio telefoninio skambučio metu buvo skambinama iš V. P. tuo metu naudoto mobilaus ryšio telefono, kad tuo metu pokalbyje dalyvavo trys asmenys – T. P., V. P. ir G. M. (T. P.. R. L., G. M. parodymai). Be to, iki šio pokalbio, tą pačią 2011-09-24, iš to paties telefono V. P. skambino ir bendravo su G. M., jam skambino D. B., visi jie kalbėjo apie kelionę į Anykščius. Iš eilės teisiamajame posėdyje perklausius visus šiuos pokalbius nekyla jokių abejonių, kad tądien 20.01 val. ne kas kitas, o būtent V. P. pats prisipažįsta padegęs policijos automobilius. Juolab, kad tai patvirtina ir kiti jau paminėti bylos įrodymai.

Čia būtina pažymėti, kad T. P. tyrimo metu taip pat buvo pakeitęs savo parodymus dėl jo girdėto V. P. prisipažinimo padegus policijos automobilius, nes neva jis taip pat patyrė neteisėtą policijos pareigūnų poveikį. Tačiau, kaip jau minėta, teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino iš tiesų girdėjęs trumpą V. P. pasakojimą apie tai, kas įvyko įvykio naktį policijos komisariato kieme. Kita vertus, daugiau negu akivaizdu kodėl T. P. keitė savo parodymus – tyrimo metu užfiksuoti jo bei jo draugės S. K. pokalbiai bei SMS žinutės rodo į tai, kad T. P. tiesiog siekė nepakenkti savo draugams. Teisme apklausta S. K. apie tai davė labai konkrečius parodymus. Tokiu būdu, netikėti šio liudytojo parodymais ir juos atmesti pagrindo nėra.

Tiriant 2011-09-24 pokalbį Nr. 425, kuriame dalyvauja V. P., T. P. bei G. M., iškilo prieštaravimas tarp kaltinamųjų V. P., G. M., T. P., M. G., S. K., D. B. parodymų, kad 2011-09-24 apie 20 val. visi jie jau buvo J. B. gimtadienio paminėjime šalia Kupiškio esančioje sodyboje, kai tuo tarpu tyrimo metu T. P. parodė, jog šis pokalbis galėjo būti jiems važiuojant į Anykščius ar iš jų. Pagal G. M. naudoto MRT prisijungimus prie bazinių stočių nustatyta, kad 2011-09-24 jis iš tiesų Anykščiuose ar netoli jų galėjo būti apie 16 val., nes jau nuo 17.10 val. jo mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie bazinių stočių Kupiškyje. Kaltinamųjų pokalbius kontroliavęs policijos pareigūnas R. L. parodė, kad suklastoti kontroliuojamų MRT pokalbių, jų jungimosi prie bazinės stoties laiką neįmanoma. Įvertinus visus šiuos duomenis galima daryti išvadas, jog šiame pokalbyje dalyvavę G. M., V. P. ir T. P. vienaip ar kitaip 2011-09-24 apie 20 val. visi buvo kartu vienoje vietoje; pats tokio pokalbio faktas ir jame dalyvavusių asmenų tapatybė jokių abejonių nekelia; T. P. apie šį pokalbį tyrimo metu išsamiau buvo apklaustas tik 2012-03-14 (2 t., 92 – 96 b.l.), o prieš tai jis tiksliai ir nenurodė, kur jis iš V. P. išgirdo apie automobilių padegimą – jis tik spėjo, jog tai galėjo būti važiuojant į Anykščius ar atgal – taigi, jis galėjo tiesiog sąžiningai klysti dėl šio pokalbio laiko ir vietos; pats G. M. tyrimo metu taip pat tiksliai negalėjo nurodyti, kur jie buvo tuo metu – jis tvirtino, kad V. P. apie tai kalbėjo jiems drauge važinėjant po Kupiškį. Esant tokiai situacijai nėra jokio pagrindo abejoti šiuo pokalbiu kaip V. P. kaltės įrodymu.

Kaltinamieji V. P. ir G. M. teisiamajame posėdyje bandė įtikinti, kad 2011-09-18 jie abu į namus išsiskirstė prieš 4 val., todėl nei jis, nei V. P. 3.32 val. negalėjo būti netoli policijos komisariato ar jo kieme. Tačiau, drauge su jais buvę liudytojai M. G. ir D. B. parodė, kad kaltinamuosius iš degalinės (duomenys neskelbtini) jie atvežė ir kieme paleido apie 3 val. nakties, tiksliai laiko jie negalėjo nurodyti. Pats V. P. tyrimo metu (9 t., 127 – 130 b.l.) taip pat parodė, kad į namus tą naktį jis grįžo apie 3 val., gal kiek po 3 val. Čia jis „neprisiminė“ ar jam grįžus buvo atsikėlusi jo mama R. P., o teisme, daugiau kaip po metų, jis ėmė pasakoti, kad grįžęs pasikėlė mamą, nes buvo alkanas. Pati gi R. P. tyrimo metu (2 t., 32 – 33 b.l.) nurodžiusi, jog tiksliai negalinti pasakyti, kada įvykio naktį grįžo sūnus, teisiamajame posėdyje jau kategoriškai patvirtino, kad šis grįžo apie 3 val. nakties. Matyti, kad pakeisti jos parodymai prieštarauja net paties V. P. teisme pateiktai versijai. Teisme R. P. nepatvirtino ir sūnaus parodymų, kad įvykio naktį jam grįžus į namus, ji buvo atsikėlusi pagaminti šiam valgyti. Pagaliau, teisiamajame posėdyje peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) degalinės vaizdo kamerų įrašus tapo aišku, kad 2011-09-18 nuo 3 iki 3.40 val. kaltinamieji G. M. ir V. P. šioje degalinėje nebuvo, kaip kad jie tvirtino duodami parodymus teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu matyti, jog objektyvių duomenų, kada tiksliai 2011-09-18 naktį M. G. iš (duomenys neskelbtini) degalinės parvežė ir kieme paleido V. P. bei G. M. byloje nėra. Todėl teismas dėl šios pakankamai svarbios aplinkybės vadovaujasi ne prieštaringais kaltinamųjų bei liudytojos R. P. teisme duotais, o bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų M. G. bei D. B. parodymais, jog tai galėjo būti apie 3 val. Tokiu būdu, V. P. gynėjo pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas apie kelionės nuo G. M. namų iki (duomenys neskelbtini) degalinės ir atgal laiką šiuo atveju nėra įrodymas, kuris paneigtų aukščiau paminėtą išvadą, jog kaltinamieji į kiemą prie savo namų įvykio naktį grįžo apie 3 val.

V. P. nepripažino ir to, kad po įvykio važiuodamas drauge su G. M. bei T. P. ir S. K. pro policijos komisariatą, pamatęs einantį policijos pareigūną, automobilyje girdint draugams pasakė, kad tai jis padegė automobilį. Tačiau, tiek T. P., tiek S. K. teisiamajame posėdyje kategoriškai parodė, jog V. P. išsireiškė „va, ubage, aš tavo mašiną padegiau“. Įvertinus visą aukščiau paminėtų įrodymų visetą ši aplinkybė yra pakankamai reikšminga, nes ji ne tik parodo V. P. požiūrį į policijos pareigūnus, tačiau ir patvirtina, jog jis iš tiesų galėjo būti šio nusikaltimo vykdytojas.

V. P. ir jo gynėjas kelis kartus akcentavo, kad vaizdo kamerų užfiksuotas policijos komisariato kieme automobilius padeginėjantis žmogus vilkėjo šviesios spalvos džemperį su kūgio formos kapišonu, t.y. skirtingu, nei tyrimo metu buvo paimtas ir teisme apžiūrėtas V. P. džemperis. Tačiau, visų pirma, pati vaizdo kokybė neleidžia kategoriškai patvirtinti ar paneigti, kad vaizde matomas džemperio kapišonas iš tikro yra kūgio formos, o ne ovalus, ar atvirkščiai. Kita vertus, svarbu yra tai, kad tyrimo metu išėmus kelis V. P. džemperius, kitus jo rūbus bei avalynę, specialistai nerado ant jų jokių pėdsakų (naudotos alyvos, mikropluoštų ir kitų), kurie galimai patvirtintų V. P. buvimą įvykio vietoje. Įvertinus tai bei faktą, jog kaltinamasis po įvykio buvo sulaikytas tik po 10 dienų, galima manyti, jog jis turėjo pakankamai laiko atsikratyti visais įkalčiais, tame tarpe ir rūbais, kuriuos jis dėvėjo įvykio vietoje. V. P., G. M. teisiamajame posėdyje taip pat siekė įtikinti, jog jiedu 2011-09-18 apie 3 val. buvo girti, todėl jau niekur negalėjo nei eiti, nei važiuoti. Tačiau, jų girtumas iki įvykio nebuvo nustatytas, o vertinti šią aplinkybę ir pripažinti ją kaip nekeliančią abejonių vien tik subjektyviais duomenimis (pačių kaltinamųjų bei kai kurių liudytojų parodymais) tikrai negalima, nes, tiek tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamieji ir pas G. M. vakare susirinkę liudytojai tvirtino, jog 2011-09-17 vakare jie gėrė pagrinde alų; nė vienas jų neparodė, jog V. P. bei G. M. prisigėrė tiek, kad negalėjo išeiti iš namų – priešingai, abu jie dar važiavo iki degalinės pirkti alkoholio, kas rodo, jog jie buvo orientuoti ir sąmoningi; iš jų parodymų seka ir tai, kad V. P. nevairavo, paleistas kieme negriuvinėjo, G. M. apie 3 val. dar siuntinėjo SMS žinutes, o jau apie 8 val. iš ryto jis galėjo vairuoti automobilį, nes važiavo grybauti. Visa tai rodo, jog V. P. nebuvo tiek girtas, jog negalėtų įvykdyti savo nusikalstamų ketinimų.

Tokiu būdu, aukščiau paminėti įrodymai pilnai ir neginčijamai įrodo, jog būtent V. P. padarė šią veiką, jo kaltė abejonių nekelia.

VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Už teroro aktą pagal BK 250 str. 2 d. baudžiamas tas, kas žmonių gyvenamojoje, susibūrimo ar viešojoje vietoje padėjo sprogmenų siekdamas sukelti sprogimą, sprogdino ar padegė, jei tai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą arba dėl to buvo sunaikinta ar sugadinta transporto priemonė arba statinys ar statinyje buvusi įranga. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas. Teroro akto pavojingumą lemia tai, kad kaltininkai, siekdami savo tikslų, žudo ar žaloja niekuo dėtus žmones, visuotinai pavojingu būdu naikina svetimą turtą, sukeldami visuomenės nariams baimės ir netikrumo pojūtį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teroro aktu gali būti laikomos tik tokios veikos, kurios sukelia ar gali sukelti realų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui arba gali turėti pakankamą bauginantį ar nerimą keliantį poveikį visai visuomenei ar atskiriems jos nariams.

V. P. nusikaltimą įvykdė viešoje vietoje, kurioje dirba žmonės. Jo veika buvo nukreipta prieš instituciją, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus tiesiogiai įgaliota rūpintis visuomenės saugumu ir užtikrinti viešąją tvarką, todėl bet koks kėsinimasis į šią instituciją ar atskirus pareigūnus neabejotinai sukelia visuomenėje neigiamą rezonansą, įtampą bei baimę. Kaltinamasis padegė ir taip sunaikino du policijos tarnybinius automobilius bei pasikėsino padegti dar kelis tarnybinius bei asmeninį policijos pareigūno automobilį. Įvertinus tai, kad padegdamas automobilius V. P. panaudojo specialiai tam paruoštus padegamuosius užtaisus – į stiklinius butelius supilstytą panaudotą vidaus degimo alyvą, kuri buvo uždegama prieš tai padegant prie butelio izoliacine juosta pritvirtintą medžiagos skiautę; kad padegti automobiliai buvo dviejose skirtingose policijos komisariato kiemo vietose, pirmasis, kiek nevykęs bandymas (nes liepsna neįsidegė), buvo netrukus pakartotas – galima neabejotinai teigti, jog ši nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. neabejotinai suprato savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu veikdamas jis sukels gaisrą, kuris gali sunaikinti kieme buvusias transporto priemones, ir norėjo taip veikti. Kad jis iš tikro ketino padegti daugiau automobilių akivaizdžiai matyti iš paminėto 2011-09-24 jo pokalbio. V. P. turėjo pagrindo nemėgti policijos – jis, nors dar labai jaunas, bet jau yra kelis kartus teistas, daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairiausius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už pažeidimus, padarytus viešoje vietoje. Bylos duomenimis apibūdinamas kaip konfliktiškas ir įžūlus su policijos pareigūnais, linkęs priešintis sulaikomas. Tai rodo, kad kaltinamasis nusikalto iš asmeninių paskatų, t.y. iš keršto policijos pareigūnams. Tokiu būdu, ši kaltinamojo veika visiškai atitinka BK 250 str. 2 d., yra pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Iš kaltinimo V. P. kaip neįrodyta šalinama: 1) jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jis šį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje su E. K. bei G. M.; 2) tai, kad jis drauge su E. K. bei G. M. pasigamino priemones automobiliams padegti.

DĖL KALTINIMO E. KVEDARAVIČIUI IR G. MELNIKUI

E. K. ir G. M. kaltinami įvykdę teroro aktą, t.y. tuo, kad 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 3.32 val. iki 3.56 val., Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), jie, veikdami bendrininkų grupėje su V. P., pasigaminę padegimui skirtas priemones, žmonių darbo ir viešoje vietoje – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono PK vidiniame kieme, E. K. su V. P. padegė du policijos tarnybinius automobilius bei pasikėsino padegti kitus kieme stovėjusius automobilius, dėl ko buvo sunaikintos dvi transporto priemonės bei kitas Panevėžio AVPK turtas, o G. M. pagal išankstinį susitarimą savo automobiliu nuvežė bendrininkus į įvykio vietą ir padėjo jiems iš jos pasišalinti.

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nedalyvavo padegant policijos automobilius 2011-09-18 naktį. Tą naktį buvo arba namuose, arba pas savo draugę K. R. (P.). Pas G. M. bute jis trumpai lankėsi ne 2011-09-17, o 2011-09-15 vakare. Paaiškinimus apie neva nugirstą V. P. ir G. M. pokalbį, kuomet jie tarėsi vykti prie policijos komisariato, tyrimo metu parašė būdamas suimtas ir spaudžiamas tyrėjų.

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad naktį iš 2011-08-17 į 2011-09-18 su V. P. ir savo draugais buvo savo bute, girtavo, žaidė pokerį. Jis nepadegė policijos kieme stovėjusių automobilių ir nežino, kas tai galėjo padaryti. V. P. naktį prie policijos komisariato jis nevežė. Tyrimo metu kaltę pripažino ir apkalbėjo V. P. dėl patirto policijos pareigūnų spaudimo.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. K. kaltę patvirtina: 1) specialisto išvada Nr. 11-2780(11), jog ant E. K. dešiniojo sportinio batelio rastas raudonos spalvos vilnos pluoštas yra vienodas su trikotažo fragmentų, paimtų nuo 4 stiklinių butelių ištrauktų iš vandens tvenkinio ir nuo 1 butelio, rasto ant tvenkinio kranto; siūlo fragmento, rasto ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinto dešinės pusės šoninio veidrodėlio, bei suanglėjusių trikotažo fragmentų, paimtų prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pluoštais. Kitokių tapačių mikrodalelių ir pluoštų ant V. P. ir E. K. rūbų ir batų nerasta (1 t., 171 – 178 b.l.); 2) jo ir brolio T. K. 2012-01-02 pokalbių suvestinės, kur T. K. siūlo broliui padegti L. K. (su šia byla visiškai nesusijusio asmens) automobilį; 3) liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 22 bei 123, ir, iš dalies – ir Nr. 070, parodymai. Be to, prokurorė teismui pateikė E. K. naudoto mobilaus ryšio telefono Nr. 860873359 2011 m. rugsėjo 17 – 18 d. įvykių suvestinę, kurios duomenys paneigia šio kaltinamojo versiją, jog jis įvykio naktį buvo pas savo draugę K. P. (13 t., 174 – 185 b.l.). Tačiau, vertinant šiuos duomenis teisiamajame posėdyje ištirtų bylos įrodymų viseto kontekste tikrai nepakanka juos laikyti neginčijamais E. K. kaltės įrodymais.

Pirmiausiai, nei V. P., nei G. M., nei pats E. K. nepripažino, kad E. K. 2011-09-17 vakare buvo pas G. M. draugų kompanijoje. Visi apklausti liudytojai (išskyrus A. K., kurio 2011-09-17 vakare pas G. M. kiti žmonės taip pat nematė, ir kuris vien ik teisiamajame posėdyje kelis kartus pakeitė savo parodymus), praleidę 2011-09-17 vakarą pas G. M. ir matę juos iki 2011-09-18 3 val. neparodė, kad nors trumpai pas G. M. jie matė E. K.. Tiesa, G. M. tyrimo metu buvo davęs parodymus, kad E., kurio pavardės jis nežino, buvo užsukęs pas jį dar esant draugams, kiek pabuvo, išgėrė sidro, su V. P. balkone parūkė ir kartu su juo išėjo. Tačiau, jis tai paneigė akistatos su E. K. metu, kuomet jis patvirtino E. K. parodymus, kad pas G. M. jis buvo trumpam užėjęs ne 2011-09-17, o 2011-09-15 vakare. Kaip jau minėta, tai atitinka bylos duomenis, kad vakare prieš įvykį E. K. G. M. bute iš tikro nebuvo.

Kaltinamajame akte teigiama, kad betarpiškai prieš pat nusikaltimą, G. M. nuvežus V. P. iki Kupiškio rajono PK, ten jo laukė E. K.. Šis teiginys neabejotinai grindžiamas tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Tačiau tai yra ne daugiau kaip jokiais įrodymais nepagrįstas spėjimas, nes net nė vienas iš kaltinamųjų niekada nėra davęs tokių parodymų, jau nekalbant apie buvimą kokių nors kitokių faktinių duomenų, patvirtinančių šį teiginį. Kaip jau buvo minėta aptariant V. P. kaltės įrodymus, komisariato vaizdo kamerų įrašai parodė, jog įvykio vietoje buvo ir automobilius padeginėjo vienas ir tas pats žmogus – V. P.. Liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymai kelia labai pagrįstų abejonių ir dėl to, kad jie yra labai skirtingi ir prieštaringi, skiriasi juose esminės detalės. Pvz., pagal liudytoją Nr. 22 (jis bendravo su V. P.), pats V. P. nedalyvavo padegant automobilius – tai padarė jo draugas su sugipsuota ranka (E. K.); liudytojas Nr. 123, bendravęs su E. K., nurodė, jog automobilius prisipažino padegę dviese: jis ir V. P.; liudytojas Nr. 070 (taip pat bendravęs su E. K.) patvirtino, jog šis kaltinamasis jam pasakojo, kad atvažiavus prie komisariato jis susipyko su V. P., kuris vienas nuėjo iki komisariato kiemo ir padegė. Matyti, kad liudytojas Nr. 10, kuriam apie įvykį pasakojo G. M., pateikė dar vieną galimą versiją – G. M. nuvežė V. P. iki komisariato, kur šis vienas padegė tarnybinius automobilius. Apie E. K. kalbos nebuvo. Skirtingai visi šie liudytojai pasakojo ir apie pasiruošimą nusikaltimui, padegamųjų priemonių pasigaminimo laiką, vietą, kitas aplinkybes (pvz., liudytojas Nr. 10 parodė, kad jas maišelyje atsinešė V. P., paėmęs jas iš kieme stovėjusio panevėžiokų automobilio; pagal liudytoją Nr. 22, jau paruoštus butelius davė nenustatytas asmuo, vardu G., kuris ir organizavo policijos tarnybinių automobilių padegimą; pasak liudytojų Nr. 123 ir 070, šias priemones balkone pasigamino patys kaltinamieji). Atkreiptinas dėmesys, kad esmingai skiriasi net liudytojų Nr. 123 ir 070, kurie apie įvykį išgirdo neva tai iš to paties E. K., parodymai, kas tikrai nesuprantama – tas pats kaltinamasis neturėtų laisvai bendraudamas pateikinėti skirtingų įvykio versijų. Tokiu būdu, selektyviai atrinkti kaltinimo poziciją patvirtinančius tokius esmingai prieštaringus šių liudytojų parodymus ir jų atskiromis dalimis grįsti kaltinamųjų kaltę negalima, todėl šių liudytojų parodymai atmetami.

Ant E. K. sportinio batelio rastas pluoštas, tapatus su pluoštais nuo skiaučių ant padegamųjų butelių įvykio vietoje, taip pat kategoriškai neįrodo, kad E. K. buvo įvykio vietoje ir tiesiogiai dalyvavo automobilių padegime, nes nėra jokių įrodymų, kad šios padegimui skirtos priemonės buvo pasigamintos būtent įvykio vietoje. Galima tik spėlioti, kad E. K. galimai yra prisidėjęs gaminant šias priemones, tačiau kur, kaip ir kokiu būdu tai buvo padaryta byloje nėra nustatyta. O spėjimais ir prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas. Pripažinti, kad E. K. brolio T. K. pasiūlymas padegti visiškai su byla nesusijusio asmens automobilį parodo paties E. K. nusiteikimą imti ir padegti policijos tarnybinius automobilius tikrai nėra jokio pagrindo.

Prokurorės teismui pateikta E. K. mobilaus ryšio telefono kontaktų suvestinė iš tiesų patvirtina, kad jis mobilaus ryšio telefono pagalba (skambučiai ir SMS) kontaktavo su K. P. visą 2011-09-17, paskutinis jų kontaktas iki įvykio užfiksuotas 2011-09-18 0.53 val., o po įvykio – 2011-09-18 8.35 val. Tai reiškia, kad įvykio metu jis pilnai galėjo būti pas savo draugę. Atkreiptinas dėmesys, kad E. K. labai konkrečiai ir nenurodė, kur jis galėjo būti tą naktį – jis tvirtino, kad galėjo būti arba pas draugę, arba namuose. Tačiau, ar vienu ar kitu atveju svarbu yra ne paneigti jo versiją, kad jis buvo ar tai pas draugę, ar namuose – norint pripažinti jį kaltu šioje byloje dėl teroristinio akto svarbu yra aiškiai įrodyti, jog jis buvo įvykio vietoje ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Tokių gi įrodymų byloje nėra. Todėl E. K. dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 250 str. 2 d. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

G. M. kaltinamas kaip šio nusikaltimo bendravykdytojas : kad drauge su V. P. ir E. K. pasigamino priemones automobiliams padegti, bendrininkams pažadėjęs padėti atkeršyti savo automobiliu atvežė V. P. iki komisariato bei po nusikaltimo padarymo padėjo jam bei E. K. pasišalinti iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad jis nėra kaltinamas tiesiogiai dalyvavęs padegime. Bendrininkavimu yra laikomas tyčinis bendras bent dviejų nusikaltimo subjektų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 250 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, t.y. ji nereikalauja pasekmių. Tai reiškia, kad bendrininkavimas tokioje veikoje yra aplamai galimas tik iki nusikalstamos veikos pabaigimo momento. Ypač svarbus bendrininkavime yra ir tyčios nustatymo klausimas, t.y. G. M. už jam inkriminuotus veiksmus pripažinti kaltu galima būtų tik neabejotinai įrodžius jo tiesioginę tyčią padarant jam inkriminuotus veiksmus.

Kaip jau minėta, teismas pripažįsta teisingais ir patikimais įrodymais jau aptartus G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš jų matyti, kad jis iš tiesų pripažino savo automobiliu 2011-09-18 apie 3.30 val. nuvežęs V. P. iki (duomenys neskelbtini) mokyklos ir maždaug po 20 minučių jį iš ten pat parvežęs atgal. Tačiau, duodamas šiuos parodymus kaltinamasis visada nuosekliai tvirtino, jog nežinojo ir nesuprato, kokiu tikslu V. P. jo prašė pavežti iki komisariato. Savo nuoširdžiame prisipažinime (10 t., 169 – 171 b.l.) G. M. parašė, jog jis klausė V. P., ko šiam taip skubiai reikia prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, į ką šis atsakė, kad „nu reikia, pamatysi ir paskui pasakysiu“. Jis taip pat nurodė, kad pamatęs liepsnas komisariato kieme, grįžus V. P., jo klausė „kodėl če uždegei jis atsakė, kad reikėjo“. Savo esme tapačius parodymus jis davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (10 t., 173 – 175 b.l.) bei patvirtino juos įtariamojo papildomų apklausų metu (10 t., 178 – 179, 181 – 182 b.l.). Nors neabejotina, kad G. M. ir V. P. buvo pakankamai artimi draugai, tačiau tokie G. M. parodymai leidžia spręsti, kad jis iš tikro galėjo nežinoti, kokiu tikslu 2011-09-18 naktį veža V. P. iki komisariato, o šio ketinimus ir realią situaciją suprato tik pamatęs liepsną netoli (už maždaug 80 metrų) esančiame policijos komisariato kieme. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nėra neabejotinų duomenų tvirtinti ir kad G. M. su kitais bendrininkais pats pasigamino priemones automobilių padegimui.

Vertinant G. M. veiksmus atkreiptinas dėmesys ir į du E. K. paaiškinimus tyrimo metu bei šio kaltinamojo apklausą. Pirmame jų, rašytame 2012-03-19 (8 t., 197 b.l.), E. K. nurodė, kad praeitais metais jis buvo pas G. M., buvo ir V. P.. Visi žaidė kortomis, gėrė sidrą, alų. Būdamas kambaryje girdėjo, kaip G. M. su V. P. rūkydami balkone kažką šnibždėjosi apie pavežimą iki policijos komisariato ar kažką panašaus. Kitame tą pačią dieną parašytame paaiškinime (8 t., 199 – 200 b.l.), jis patikslino, kad pas G. M. jis galėjo būti ketvirtadienį prieš padegimą, t.y. prieš dvi dienas iki įvykio. Nurodė, kad jiems likus trims (jam, G. M. ir V. P.), jis kambaryje kalbėjo telefonu, o G. M. ir V. P. rūkydami balkone tarėsi kažkur važiuoti, ar pavežti. Paklausti, kur jie ketina važiuoti, jie nieko neaiškino. 2012-03-20 apklaustas įtariamuoju (9 t., 3 – 5 b.l.) E. K. patvirtino girdėjęs, kaip V. P. minėjo, jog jį reikės pavežti iki „mentinės“. Jis suprato, kad „gal važiuos atsižymėti ar apklausai, nes V. P. buvo anksčiau pagautas su kanapėmis“. Patys G. M. ir V. P. neigė 2011-09-15 buvus tarp jų tokį pokalbį. Kaip jau minėta, E. K. tokius savo parodymus taip pat paneigė. Įvertinus šiuos duomenis bei tai, kad E. K. parašyti paaiškinimai dėl 2011-09-15 galimai buvusio pokalbio tarp V. P. ir G. M. pas pastarąjį, buto balkone, yra labai neinformatyvūs, vėl gi labiau leidžia tik spėlioti ar daryti prielaidas, o ne pagrįstas išvadas, šie duomenys nepripažįstami įrodančiais, kad G. M. iš anksto žinojo apie V. P. nusikalstamus ketinimus, jiems pritarė ir su jais sutiko.

Tokiu būdu, nesant pakankamai patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų G. M. tiesioginę tyčią bendrininkaujant šiame nusikaltime, jis pagal BK 250 str. 2 d. taip pat išteisinamas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų E. B., D. Š., S. M., R. Š., M. V., A. M., D. T. parodymai šiai bylai esminės įrodomosios reikšmės neturi.

DĖL CIVILINIŲ IEŠKINIŲ

Civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšti civiliniai ieškiniai atitinkamai 49583,87 Lt ir 5881, 34 Lt sumoms yra įrodyti teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais, šias sumas patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti civilinių ieškovų atstovai, papildomai paaiškinę, kad žala jiems nėra atlyginta. V. P., nors ieškinių nepripažino, tačiau iš esmės jų dydžio neginčijo. Už ieškovams padarytą žalą atsakingas V. P., todėl jis turi ją pilnai atlyginti.

BAUSMĖS SKYRIMAS

V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Nustačius, kad nusikaltimą V. P. padarė vienas, nėra pagrindo laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe veikos padarymo bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1p.). Veikos padarymas visuotinai pavojingu būdu (BK 60 str. 1 d. 10 p.) bei sunkių padarinių atsiradimas (BK 60 str. 1 d. 11 p.) negali būti laikomi kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nes tai veiką kvalifikuojantys požymiai. Nors byloje yra duomenų teigti, kad V. P. prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tai nereiškia, kad apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju turėjo įtakos šios jo nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.) iš kaltinimo jam taip pat šalinama.

V. P. pilnametis, pakaltinamas. Jis padarė labai sunkų, todėl sukeliantį ypatingą pavojų visuomenei, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Nors yra dar labai jaunas, tačiau niekur nedirbo, nėra duomenų, kad būtų ieškojęs kokio nors legalaus ar teisėto darbo. Teisiamas jau ketvirtą kartą, šį nusikaltimą padarė nepraėjus net trims mėnesiams po jam 2011-06-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, šios bausmės neatlikęs. Matyti, kad jis daug kartų baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus, paskirtų baudų dažniausiai nesumokėjo, todėl dalis jų buvo pakeista administraciniu areštu. Gyvenamojoje vietoje apibūdinamas kaip linkęs pažeidinėti viešąją tvarką, konfliktiškas, įžūlus. Tokiu būdu, visi šie duomenys V. P. apibūdina tik neigiamai. Įvertinus juos bei tai, kad nėra jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis baudžiamas laisvės atėmimo bausme, jos dydį nustatant arčiau BK 250 str. 2 d. sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio.

Kadangi jis nėra atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, bausmės jam bendrinamos BK 64 str. tvarka jas iš dalies sudedant.

Byloje esanti 2011-09-22 (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartis (14 t., 124 b.l.) patvirtina, kad tyrimo metu paimtas V. P. naudotas mobilaus ryšio telefonas „Huawei U8650“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o jo motinai R. P.. Jis negali būti konfiskuotas, todėl jis grąžintinas savininkei R. P..

Iš teisiamąjį posėdį kviestiems liudytojams D. R., M. G. ir specialistei E. K. buvo išmokėta iš viso 141,91 Lt kelionės išlaidų, kurios kaip proceso išlaidos išieškomos iš V. P. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 – 303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį laisvės atėmimo bausmės, jo neatliktos pagal 2011-06-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams trims mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis jam palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. P. žalai atlyginti : (duomenys neskelbtini) filialui Lietuvoje – 49583,87 (keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris, 87) Lt; Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 5881, 34 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną, 34) Lt.

E. K. ir G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Panaikinti E. K. ir G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą registruotis Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariate.

Reikšmingus bylai daiktus ir dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus : 1) visus kompaktinius diskus ir vaizdo juostas su įrašais – palikti saugoti prie bylos; 2) vokus su stiklo šukėmis, lipnia juosta, kitus objektus iš įvykio vietos ir lyginamuosius pavyzdžius, sulaužytą automobilio veidrodėlį – sunaikinti; 3) E. K. sportinius batelius – grąžinti jam; 4) V. P. sportinius batelius bei rūbus – grąžinti jam arba R. P.; 5) mobilaus ryšio telefoną „Huawei U8650“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti R. P..

Išieškoti iš V. P. 141, 91 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o V. P. – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Valdas Petras Meidus