Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-623-826/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
2-623-826/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14136-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
E. Z., P. Ž.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-623-826/2014(Proceso Nr. 2-06-3-14136-2013-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2.; 99.7.; 116.5.1.; 116.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams E. Z., P. Ž. (P. Ž.) dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti jai iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d.), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovai nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2013-10-18 įvykusiose varžytinėse Nr. 21759 antstolė B. T. pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrosios nuosavybės teise priklausiusį atsakovams. Pasirašytas 2013-11-12 turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina, kad pinigai už butą sumokėti. Šio akto pagrindu nuosavybės teisė į butą perėjo ieškovei ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro 2013-12-05 išrašas. Tai tik patvirtina, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), taip pat turi teisę ginti pažeistas teises (CK 4.34, 4.95, 4.98 str.).

Ieškovė 2013-11-13 rašytiniu prašymu kreipėsi su prašymu išsikraustyti iš buto į atsakovus, tačiau šie gera valia buto neatlaisvino. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai išsikėlė iš gyvenamosios patalpos ir ją perdavė ieškovei, nėra. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog atsakovai iš kitam asmeniui priklausančio ginčo buto neišsikėlė nei po raginimo, nei po ieškinio pateikimo ir bute gyvena iki šiol. Tai rodo, kad atsakovai gyvena ieškovės bute ir naudojasi ieškovės turtu, piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Savo elgesio teisėtumą valdyti butą turi įrodyti atsakovai, tačiau atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės ginčo bute gyvena teisėtai. Tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovės, kaip ginčo buto savininkės, teisę naudotis bei valdyti jai nuosavybės teise priklausančiu butu. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Ieškovė pati savo nuosavybės teisės neapribojo, savo teisės naudotis butu atsakovams neperdavė, valdo butą teisėtu pagrindu, todėl atsakovai iškeldinti iš ieškovės patalpų.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 144,00 Lt žyminio mokesčio, 1200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1344,00 Lt, t. y. po 672,00 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus E. Z., P. Ž. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei J. M. iš atsakovų E. Z., P. Ž. po 672,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt du Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis