- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- AN2-307-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00519-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- D. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas galutine 1 300 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L. nubaustas už tai, kad 2018 m. vasario 4 d. apie 3.56 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,30 promilių girtumas, vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo draudimo poliso, valstybinės techninės apžiūros talono. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 14, 16 punktus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba perduoti iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nurodo, kad teismas subjektyviai interpretavo administracinio nusižengimo protokole jo ranka rašytą paaiškinimą, kuriame jis nurodė „Kaimynai išvietė į kiemą. Eismo įvykytis buvo blaiavas“, teigdamas, jog jis pats įrašė, kad eismo įvykį padarė, tačiau būdamas blaivus. Teismas subjektyviai interpretavo šiuos du neblaivaus asmens rašytus sakinius. Nuo pat pradžių policijos pareigūnams tvirtino, jog automobilio nevairavo, o policiją į kiemą iškvietė pašaliniai asmenys, tada manė, jog kaimynai.
Tai, jog jis neigė vairavęs automobilį šio įvykio metu, patvirtina ir policijos pareigūno A. B. 2018-02-04 tarnybinis pranešimas, kur pareigūnas savo ranka įrašė: „Jis aiškino, kad išvis niekur nevažiavo“. Tik teisėja 2018-03-29 posėdžio metu „pritempė“ liudytojo parodymus prie savo susikurtos versijos, neva jis įvykį padarė blaivus.
Teismas nepagrįstai versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugė K. J., vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog neįtikimas faktas, kad K. J. buvo tikslinga imti jo darbo automobilį, kad parsivežtų jį iš baro, kuomet VĮ Regitra duomenimis ji disponuoja asmeniniu automobiliu „BMW“. Automobilį „BMW“ K. J. įsigijo ir įregistravo savo vardu tik 2018-04-07, ką patvirtina pridedamas šio automobilio registracijos liudijimas, o byloje nagrinėjamas įvykis įvyko 2018-02-04.
Teismas teigia neva jis buvo nenuoseklus viso bylos nagrinėjimo metu, tačiau jis visą laiką tvirtino, jog automobilio nevairavo. Apie tai, jog automobilį vairavo jo gyvenimo draugė, jis nenurodė policijos pareigūnams ar nukentėjusiajam tik todėl, kad laukė jos pačios asmeninio sprendimo.
Policijos pareigūnai, 2018-02-04 atvykę į įvykio vietą, jam neigiant vairavimo faktą, o vieninteliam liudytojui M. T., kuris išgirdo įvykį, įvykusį toliau nei 100 metrų nuo jo, tamsiu paros metu, pakankamai blogai apšviestame kieme, tvirtinant, kad automobilį vairavau jis, privalėjo atlikti tyrimą (ANK 567 straipsnio 1 dalis), tačiau, nesurinkę įrodymų, surašė administracinio nusižengimo protokolą bei perdavė bylą nagrinėti teismui.
Šioje byloje nepaneigtas faktas, jog 2018-03-29 teismo posėdžio metu liudininkas M. T. tvirtino, jog ant automobilio „Hyundai“ matė sugadinimus ir priekinėje dalyje, nors nei eismo įvykio schemoje, nei Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 9-10) nėra užfiksuota automobilio „Hyundai“ priekinės dalies apgadinimų.
Taip pat jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad nepateikė policijos pareigūnui transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo draudimo poliso ir valstybinės techninės apžiūros talono, nes jis šių dokumentų su savimi neturėjo, buvo palikęs namuose. Tai K. J., nusprendusi važiuoti paimti jo iš baro, paėmė automobilio dokumentus ir raktelius, o kieme įvykus įvykiui ir konfliktui, nubėgo namo su dokumentais rankinėje, palikusi raktus automobilio užvedimo spynelėje.
Remiantis nekaltumo prezumpcija ir ANK įtvirtintomis nuostatomis, ne jis privalo įrodyti, jog nepadarė, o būtent policijos pareigūnai ir teismas privalo įrodyti, jog tai jis padarė įstatymo uždraustą veiką, tačiau niekaip nebuvo paneigta, jog automobilį vairavo ir sukėlė eismo įvykį būtent K. J., ką ji ir patvirtino teismui, duodama nuoseklius parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei teigiama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. L. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra įrodyta. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas veikų padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kodėl vienus duomenis laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis.
Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, o D. L. kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kaip gynybinė versija. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas ir jo atstovas prašymą nutraukti D. L. administracinio nusižengimo bylą grindė tais pačiais argumentais, kokius nurodė ir apeliaciniame skunde. Visus šiuos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto parodymus neigiant jam inkriminuotų nusižengimų padarymą, o taip pat jo draugės, kuri taip pat suinteresuota bylos baigtimi, parodymus laikė neteisingais, vertindamas juos liudytojais apklaustų M. T., S. B., A. B., nukentėjusiojo K. G., išklausyto M. T. telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi bei kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir padarė teisingą išvadą, jog apelianto nurodytą versiją paneigė šių asmenų objektyvūs parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti aukščiau paminėtų liudytojų parodymais, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui.
D. L. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde neneigė įvykio dieną vartojęs alkoholį ir buvęs neblaivus, tačiau teigė, jog jis automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet šis 2018 m. vasario 4 d. apie 3.56 val. (duomenys neskelbtini), esančiame kieme atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, nevairavo. Automobilį vairavo jo gyvenimo draugė K. J., parvežusi jį iš baro, o atsitrenkusi į aukščiau minėtą automobilį „Audi“, išlipo ir nuėjo namo. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. J.. Tačiau tokie jų parodymai paneigti teismo posėdžio metu apklausto liudytojo M. T. parodymais, kuris teigė, jog po pirmojo išgirsto smūgio jis, stebėdamas automobilį su įjungtais žibintais, ėjo link jo. Taip bestebėdamas išgirdo ir antrą smūgį. Vairuotojas buvo vienas, nematė, kad kas nueitų nuo automobilio. Stebėti automobilį jam kliūčių nebuvo. Apeliaciniame skunde pažymima, jog M. T. teismo posėdyje tvirtino, jog ant automobilio „Hyundai“ matė sugadinimus ir priekinėje dalyje, nors nei eismo įvykio schemoje, nei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 9-10) nėra užfiksuota automobilio „Hyundai“ priekinės dalies apgadinimų, tačiau pažymėtina, jog aukščiau paminėtuose dokumentuose yra užfiksuoti apgadinimai, atsiradę būtent šio eismo įvykio metu, kuomet judėdamas automobilis „Hyundai“ galine dalimi atsitrenkė į automobilio „Audi“ priekinę dalį, apgadinimai ant priekinės automobilio „Hyundai“ dalies galėjo būti padaryti anksčiau. Juo labiau, kad, duodamas parodymus, liudytojas M. T. ir nenurodė, kad matė smūgį automobilio „Hyundai“ priekine dalimi, tik nurodė manantis, kad šis automobilis dar atsitrenkė į stulpą, nes kaltininko automobilis buvo sugadintas priekyje ir gale. Nukentėjusysis K. G. parodė, jog naktį sulaukęs skambučio, jog sudaužytas jo automobilis, ir išbėgęs į kiemą, jis šalia automobilių pamatė D. L. ir liudytoją (M. T.), jis siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kaimynas (D. L.) buvo akivaizdžiai girtas ir nesugebėjo jam atsakyti, todėl liudytojas iškvietė policiją (b.l. 57-62).
Apelianto kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo nepaneigia policijos pareigūno A. B. 2018-02-04 tarnybiniame pranešime esantis įrašas, jog jis (D. L.) aiškino, kad išvis niekur nevažiavo, nes akivaizdu, jog, atvykus policijos pareigūnams ir D. L. suvokė gresiančią administracinę atsakomybę. Nei nukentėjusiajam K. G., nei liudytojams M. T., S. B. ar A. B. D. L. nenurodė, jog automobilį „Hyundai“ vairavo K. J.. Šio fakto jis nenurodė ir rašydamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, kuriame jis nurodė „Kaimynai išvietė į kiemą. Eismo įvykytis buvo blaiavas“ (b.l. 1-2).
Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog automobilį „BMW“ K. J. įsigijo ir įregistravo savo vardu 2018-04-07, t.y. jau po nagrinėjamo eismo įvykio, dėl ko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįtikinama, jog ji tikslu parsivežti sugyventinį iš baro būtų ėmusi ne savo asmeninį, o jo darbo automobilį, tačiau ši nustatyta aplinkybė D. L. kaltės padarius administracinius nusižengimus nepaneigia.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad būtent D. L., būdamas neblaivus (nustatytas 1,30 promilių girtumas), vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo draudimo poliso, valstybinės techninės apžiūros talono, t.y. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jam paskirta nuobauda tinkamai individualizuota. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, nei skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.