Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1621-311/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
1-1621-311/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
V. R.
Kaltinamasis
K. B.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1621-311/2015Teisminio proceso Nr. 23-1-00959-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Loretai Šimkuvienei,gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,nukentėjusiajai V. R.,kaltinamajai K. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaulės būdu savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2014-08-16, apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus iš Marijampolės pataisos namų nukentėjusiajai V. R. į namų (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pranešus, kad jos banko sąskaitoje atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, dėl ko yra atliekamas tyrimas bei apgaule sužinojus V. R. AB ,,DNB bankas“ internetinės bankininkystės priemonės –AB ,,DNB bankas“ jai išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, t.y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to nenustatytam asmeniui 2014-08-16, siekiant apgaule užvaldyti V. R. priklausančius pinigus, nenustatytoje vietoje, panaudojus išmaniuosius telefonus, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). bei neteisėtai panaudojant neteisėtai įgytus V. R. AB „DNB bankas“ išduotus vartotojo identifikavimo numerius, PIN kodus bei slaptažodį, t.y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungus prie UAB,,4finance“ priklausančių internetinių svetainių www.smscredit.lt, www.vivus.lt, bei UAB ,,MCB Finance“ priklausančios internetinės svetainės www.credit24.lt, neteisėtai inicijavus ir atlikus finansines operacijas-V. R. vardu užpildžius paskolos paraiškas ir sudarius paskolos sutartis su UAB,,4finance“ 2500 litų sumai bei UAB ,,MCB Finance“ 1674 litų sumai, pagal kurias į V. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „DNB bankas“, buvo pervesti 4174 litai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pervedė 4150 litų į K. B. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „DNB bankas“. 2014-08-16, 21.18 val. K. B. inicijavo ir atliko finansinę operaciją- išgrynino AB ,,SEB“ bankomate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 1000 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamą veiką 2014-08-16, 21.20 val. inicijavo ir atliko finansinę operaciją, išgrynino AB ,,SEB“ bankomate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 500 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamą veiką 2014-08-16, 21.34 val. inicijavo ir atliko finansinę operaciją, išgrynino AB ,,SEB“ bankomate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 200 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamą veiką 2014-08-16, 21.35 val. inicijavo ir atliko finansinę operaciją, išgrynino AB ,,SEB“ bankomate esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 2000 litų ir juos paėmė, tęsdama nusikalstamą veiką 2014-08-16, 21.35 val. inicijavo ir atliko finansinę operaciją, išgrynino AB ,,SEB“ bankomate, esančiame A. Juozapavičiaus pr. 33, Kaune, 450 litų ir juos paėmė taip, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, UAB,,4finance“ priklausančius 2500 litus bei UAB ,,MCB Finance“ 1674 litus, t.y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Kaltinamoji K. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirba pardavėja prekybos centre „Maxima“. Į parduotuvę kasdien apsipirkti ateidavo pirkėjas J., su kuriuo ji pabendraudavo. Jis atrodė solidus žmogus. J. prieidavo ne tik prie jos, bet ir prie kitų parduotuvės kasų, mokėdavo grynais pinigais. Apsipirkinėjant jį matė 2-3 mėnesius. Kartą jai sėdint kasoje J. paprašė jos duoti savo sąskaitos numerį, kad į ją moteris iš kito miesto pervestų skolą. Aiškino, kad antstoliai užblokavo jo sąskaitą, o kodėl, ji neklausinėjo. Kitai kasininkei ji pasisakė, kad kelioms minutėms išeina, prašė išleisti į rūbinę. Piniginėje ji visada turi savo sąskaitos numerį, nes jai kartais reikia atsišviesti sąskaitos išrašus dėl alimentų. Sąskaitos numerį padavė J.. Vakare atėjęs J. pasakė, kad pinigai jau pervesti. Ji nuėjo prie bankomato Juozapavičiaus pr. ir nuėmė 1000 Lt ir padavė juos J.. J. sakė, kad turi būti daugiau būti, tačiau jos sąskaitoje buvo 0 likutis, išgrynino visus pinigus. Sutinka su kaltinime nurodytomis pinigų sumomis. Už šią paslaugą nieko negavo. Nebuvo girdėjusi, kad į sąskaitą galima pervesti apgaulės būdu įgytus pinigus. Nuimdama pinigus nesuprato, kad tai nusikalstamu būdu gauti pinigai. Namuose patikrino sąskaitą, matė, kad ten parašytas vardas ir pavardė, apie tai, kad buvo paimti kreditai, nebuvo nurodyta. Paraiškų kreditams gauti ji nepildė. Po to dar kartą matė J., vėliau jis dingo. Pažįstamų ir giminių įkalinimo įstaigose neturi. Ji turi 4 vaikus, jie nepilnamečiai, mokosi. Vaikus išlaiko iš savo 340-360 eurų atlyginimo. Su kredito bendrovės UAB „4Finance“ civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad buvo šeštadienis. Jai paskambino vyriškis, prisistatęs tyrėju, ir pasakė, kad iš banko vagiami pinigai. Paprašė duoti sąskaitų kodus, kad jai nereikėtų važiuoti į Vilnių. Sąskaitoje būna tik mokesčiams skirti pinigai. Tuo metu pinigų nebuvo. Vyriškis klausė, ar ji naudojasi internetine bankininkyste. Ji prašoma padiktavo visus internetinės bankininkystės slaptažodžius ir apie šį įvykį pamiršo. Po mėnesio paštu gavo pranešimą, kad jos vardu paimti kreditai ir ji vėluoja sumokėti įmokas. Tik tada pažiūrėjo į savo sąskaitą ir pamatė, kad jos vardu buvo paimti kreditai ir pinigai pervesti į K. B. sąskaitą. Žala jai nebuvo padaryta, kreditų ji negrąžino.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. pateikė AB DNB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2014-08-16 iš V. R. sąskaitos į K. B. sąskaitą buvo pervesta 1500 Lt ir 2650 Lt sumos, kurios 2014-08-19 buvo išgrynintos bankomate Juozapavičiaus pr., Kaune, nuimant 500 Lt, 200 Lt, 2000 Lt sumas (t. 1, b. l. 78-80).

AB DNB banko pateiktame K. B. elektroninės bankininkystės sesijos išraše matyti operacijos nuo 2014-08-15 iki 2014-08-17 (t. 1, b. l. 83-86).

AB DNB banko pateiktame V. R. sąskaitos išraše ir internetinės bankininkystės sesijų išraše matyti operacijos nuo 2014-08-15 iki 2014-08-17. Iš jų matyti, kad V. R. vardu iš SMS credit ir Moment credit paimta 4174 litai paskolų, kurios tą pačią dieną pervestos kaip skola per du kartus sumomis 1500 Lt ir 2650 Lt K. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89-97).

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad V. R. buvo skambinta ir iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities VPK SUV pranešė, kad šis numeris yra išankstinio apmokėjimo paslaugos. Iš šio numerio į K. B. telefoną nebuvo skambinta (t. 1, b. l. 111-116).

Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK ir UAB „Bite Lietuva“ pranešimų matyti, kad analizuojat telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išklotines nustatyta, kad buvo jungtasi prie bazinių stočių, kurių Nr. MAR07A, MAR10B, MAR10C, MAR08A, MAR01A. Šios bazinės stotys randasi Marijampolėje ir bazinės stoties spinduliai apima Marijampolės pataisos namų teritoriją (t. 1, b. l. 117-120).

Iš duomenų apie IP paklausimus matyti, kad atlikus pateiktų IP adresų analizę, nustatyti iš kokio IP adreso buvo įvykdytas sukčiavimas nėra galimybės (t. 1, b. l. 121-131).

Iš UAB „4Finance“ pranešimo matyti, kad registruojantis V. R. vardu bendrovės svetainėje IP adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu buvo pateikti duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136).

BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamosios K. B. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Asmuo gali būti pripažintas BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo bendrininku, kai jis suvokia, jog dalyvauja sukčiavime – t. y., jog svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai įgyjami, turtinė prievolė panaikinama ar jos išvengiama apgaule. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Apgaulė–tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. LR BK 182 str. sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal LR BK 182 str. atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

K. B. pateiktas kaltinimas dėl sukčiavimo bendrininkų grupėje apgaule užvaldant V. R. turtą – pinigus. Iš esmės kaltinimas K. B. grindžiamas prielaida, kad nors su V. R. bendravo ir apgaulę, kad užvaldyti jos turtą, naudojo kiti asmenys, tačiau kadangi asmens, bendravusio su V. R., telefonas veikė Marijampolės pataisos namų zonoje bei kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys patys išgryninti pinigų negalėjo, tai K. B., į kurios sąskaitą nenustatyto asmens nurodymu buvo pervesti pinigai, kuriuos K. B. išgrynino, buvo sukčiavimo bendrininkė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas–tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad tarp nenustatyto asmens, kuris telefonu apgavo nukentėjusiąją V. R., ir pinigus bankomate nuėmusios K. B., buvo susitarimas. Nenustatyta ir tai, kad K. B., leisdama pasinaudoti savo banko sąskaita ir išgryninusi pinigus, žinojo apie asmens, kurio prašymu ji veikė, nusikalstamus kėslus ir suprato, kad kartu su kitais asmenimis daro jai inkriminuotą nusikaltimą. Toks susitarimas ir nurodytos aplinkybės turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o įrodymais, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta. Prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Teismo nuomone, išvada, kad K. B. apgaule įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą), galima tik pripažinus, jog ji bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, kuris bendravo su nukentėjusiąja ir ją apgavo.

Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti K. B. baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, nes vykdytojo atlikti veiksmai jai nebegali būti inkriminuojami, nes jos veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar pašalinimas iš kaltinimo tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

Teismas negali remtis prielaidomis ir abejonėmis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamojo naudai. Ištyrus visus bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas kaltinamąją K. B. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms K. B. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Kaltinamąją K. B. išteisinus, civilinio ieškovo UAB „4finance“ 775,91 ? civilinis ieškinys atmestinas.

K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d., 304 str., 305 str., 307 str. 4 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

K. B. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Civilinio ieškovo UAB „4finance“ pareikštą 775,91 ? civilinį ieškinį atmesti.

K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas