Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Trakų šilumos tinklai“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, bei remdamasis gautu prašymu, žalos įvertinimu ir kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais, apskaičiavęs draudimo išmoką už 2014-09-03 įvykio metu apgadintą V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014-11-12 V. K. pervedė 254,87 Eur (880,00 Lt) draudimo išmoką. Pagal 2012-08-08 Trakų rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį Nr. A-7 (toliau – Sutartis), atsakovas UAB „Trakų šilumos tinklai“ įsipareigojo vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą. Ieškovas dėl išmokos išieškojimo 2015-01-09 raštu Nr. R0001540508, kreipėsi į UAB „Trakų šilumos tinklai“ dėl 254,87 Eur žalos regreso tvarka atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas prašo CK 1.131 str. 1 d. pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovas nurodo, jog ieškinį teikia nepraleidęs 3 metų ieškinio senaties termino, kuris suėjo 2017-09-03. Termino diena nusikėlė į 2017-09-04, nes 2017-09-03 buvo išeiginė diena (sekmadienis). Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie ieškinio pateikimą, iš kurių matyti, jog ieškinys per EPP sistemą pasirašytas ir pateiktas 2017-09-04.

Be to, CK 1.127 str. 4 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje nustatyta, jog ieškovas galutinai draudimo išmoką draudėjai V. K. išmokėjo 2014-11-12, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014-11-12. Ieškinys teisme gautas 2017-09-05 (išsiųstas, kaip minėta, 2017-09-04). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas neparleido ieškinio senaties termino atsakovo UAB „Trakų šilumos tinklai“ atžvilgiu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kaip jau minėta, atsakovas, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, administruoja pastato, kuriame yra savininkams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei atlieka kitus su tuo susijusius darbus ir tarpininkauja teikiant komunalines paslaugas, o savininkai moka už tai administratoriui. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-14 įsakymu Nr. P2-888 (redakcija galiojusi įvykio metu) patvirtintų Trakų rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 4 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, įgyvendindamas šį uždavinį vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą bei remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus (toliau – darbų planai), juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. Nuostatų 5.9 punktas nustato, jog administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo darbų, objektų atnaujinimo darbų, nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų (jei šių paslaugų jis neteikia pats) pirkimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninį reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustatyta, kad namo administratoriai atlikdami privalomuosius darbus (atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą) turi užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimą pagal paskirtį; nuolat stebėti ir prižiūrėti namo ir jo aplinkos būklę (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais); racionaliai valdyti pastato energetinį ūkį; atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus; planuoti statybos darbais – pastato ar jo dalių remontą ar rekonstrukciją, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (Reglamento 1-2, 7, 13-14 p.).

Iš byloje esančio 2012-12-21 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 219 (toliau – aktas), matyti, jog statinių priežiūros vykdytojas patikrinęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio naudotojo atliekamą statinio techninę prižiūrą, jo konstrukciją ir inžinerinių sistemų būklę nustatė, jog stogas praleidžia vandenį, todėl reikalingas stogo remontas ir vandentiekio sistemos remontas. Šį aktą pasirašė Trakų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistė D. V. bei UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktorius K. K.. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, ar buvo imtasi kokių nors priemonių akte nurodytiems reikalingiems remonto darbams atlikti. Atsakovas teigia, jog jis yra atsakingas tik už daugiabučių namo bendrojo naudojimo atviros ir sienose bei kanaluose įrengtos lietaus nuvedimo sistemos lokalizavimą ir likvidavimą, o lietaus nuvedimo sistemos priežiūrą, kur ši sistema įrengta sienose bei kanaluose yra techniškai neįmanoma. Nurodytas aplinkybes grindžia Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014-12-04 sprendimu Nr. S1-369 (toliau – sprendimas). Tačiau šiuo sprendimu yra nustatomi administravimo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros maksimalūs tarifai. Be to, pats Sprendimas priimtas jau po 2014-09-03 įvykusio įvykio. Pagal tarp atsakovo ir namo gyventojų pasirašytą Sutartį, minėtas Nuostatas bei Reglamentą, atsakovas turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo techninę prižiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

Teismo nuomone, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad, būtent, atsakovas UAB „Trakų šilumos tinklai“ yra atsakingas už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šias funkcijas jis būtų vykdęs tinkamai.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Atsakovas UAB „Trakų šilumos tinklai“, būdamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovas privalėjo savalaikiai nustatyti lietaus nuotekų būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakingas už kilusią žalą. CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad iki 2014-09-03 įvykusios lietvamzdžio sistemos avarijos tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą. Ieškovas byloje įrodė atsakovo kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovas savo kaltės dėl netinkamos tinklų būklės priežiūros byloje nepaneigė.

Dėl žalos dydžio.

Byloje nustatyta, kad ieškovė draudėjai V. K. išmokėjo 254,87 Eur (880,00 Lt) draudimo išmoką remdamasi 2014-11-07 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu. Atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teismas vertina, jog yra pagrindas remtis ieškovo pateiktais dokumentais – 2014-11-10 lokaline sąmata. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 254,87 Eur dydžio žalą, kurią ieškovas patyrė išmokėdamas draudėjai draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010), todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), todėl ieškovui priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 93, 177-178 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Trakų šilumos tinklai“, įmonės kodas 181121797, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 254,87 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 87 ct) ) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 254,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą