Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. RV-25-2011 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų ir 3 677 Eur (100 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis ir J. D. paskirtas laisvės atėmimas 10 metų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. D. subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 31 d. – 2 metai 9 mėnesiai 12 dienų.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. D. 2022 m. sausio 12 d. atliko du trečdalius įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant J. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

2017 m. J. D. atsisakė teikti duomenis, reikalingus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. 2019 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. birželio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2024 m. vasario 7 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti. 2024 m. liepos 24 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad J. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2022 m. liepos 8 d. gautas raštas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus, kuriame nurodoma, kad nuteistajam būtų galimybė gyventi lygtinio paleidimo atveju pas brolį. J. D. iki nuteisimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos ar perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė 2022 m. gegužės 10 d. bendrovės direktoriaus raštą, kuriame nurodo, kad priimtų į darbą J. D. dirbti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis taip pat galėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė bendrovės direktoriaus 2023 m. spalio 1 d. išduotą pažymą, kurioje nurodo, kad J. D. bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, atsižvelgus į pastarojo sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini) darbingumas). 2022 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje J. D. įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Iki šiol iš individualios veiklos vykdymo pajamų nėra gavęs. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, J. D. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. J. D. palaiko socialinius ryšius su sutuoktine J. D., dukra, sūnumi, buvusia sugyventine, broliu, skambindamas telefonu bei pasimatymų metu. Nuteistasis 9 kartus buvo paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis nuo 2023 m. vasario 9 d. sistemingai leidžiamas trumpalaikėms išvykoms, išvykų metu nustatytos tvarkos pažeidimų nefiksuota, į įkalinimo įstaigą grįžta laiku. J. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja tikslinėse intervencinėse priemonėse.

Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. J. D. laisvės bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas. Nors šios nuobaudos nebegaliojančios, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. J. D. anksčiau teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 18 m., tokio pat amžiaus nuteistas. J. D. nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. J. D. praeityje negebėjo priimti jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių – bausmių – ir pakartotinai vykdė nusikaltimus, kurie pasižymi sunkėjančia dinamika. J. D. nusikalstamos veikos yra siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais. Tai suponuoja prielaidą apie nuteistojo pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Nors yra raštas, kad nuteistajam būtų galimybė gyventi lygtinio paleidimo atveju pas brolį, pažymėtina, kad nuteistasis kartu su savo broliu ir kitais nusikaltimo bendrininkais įvykdė paskutines nusikalstamas veikas. J. D. laisvėje nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis, palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. Nors J. D. anksčiau du kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, turėjo problemų su teisėsauga, tačiau pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato. Be to, yra stebimas nuteistojo gynybinis požiūris į asmeninius trūkumus, jų analizės bei objektyvaus savivaizdžio stoka. Nors nuteistasis šiuo metu iškylančius sunkumus stengiasi spręsti konstruktyvesniais būdais, tačiau analizuojant jo ankstesnę patirtį, galima įžvelgti tam tikrų netinkamų problemų sprendimo variantų taikymą (pvz., pasikartojantis finansinės gerovės siekimas nusikaltimų vykdymu, siekimas palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, naudojant draudžiamą kalėjime priemonę). Tai suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą savo elgesio pasekmių numatymą bei orientavimąsi į tuometinių poreikių patenkinimo galimybes. J. D. neišreiškia bendrai nusikalstamą elgesį palaikančių ar pateisinančių nuostatų, tačiau analizuodamas savo nusikalstamo elgesio patirtį, nėra linkęs akcentuoti savo veiksmai padarytos žalos. Be to, nors J. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus, draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Nors nuteistasis išreiškė motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, tam tikrose iš jų dalyvavo ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau jo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentiškas, taip pat yra stebimi subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, ko pasėkoje, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti.

Prie J. D. statinių kriminogeninių veiksnių nurodyti didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius (8), ankstesnės laisvės atėmimo bausmių atlikimo patirtys, didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių nurodyti darbinės patirties stygius, smurtinio elgesio atvejis, esant alkoholio vartojimui, ankstesnė narkotikų vartojimo patirtis, objektyvaus savivaizdžio stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad J. D. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo J. D. skundo dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. RV-25-2011 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.