Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-1009-775/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
e2-1009-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02897-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
L. P.
Trečiasis asmuo
E. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė
Atsakovas
D. L., M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1009-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-02897-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, Gretai Pareigytei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei K. R.,atsakovams,nedalyvaujant ieškovei L. P.,atsakovų atstovui advokatui M. K.,

trečiajam asmeniui E. P., trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovams D. L. ir M. L. dėl savininko teisių gynimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė ir E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 1 500 Eur žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, pašalinti nuo jo statinius, išgabenti įvairias statybines medžiagas bei išlyginti žemės sklypo paviršių, nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo per vieną mėnesį, veiksmus atlikti turi teisę ieškovė atsakovų lėšomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 170–174).

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė L. P. 2016 m. kovo 23 d. paveldėjimo teisės liudijimu paveldėjo 398/795 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 397/795 dalis minėto sklypo buvo paveldėjusi E. K.. 2017 m. liepos 3 d. E. K. perleido jai priklausančią sklypo dalį L. P. ir E. P.. Paaiškino, jog atsakovei D. L. priklauso 17/100 dalys pastato-gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovai 2013–2015 metais savavališkai aptvėrė ieškovei priklausantį žemės sklypą, pradėjo savavališką jiems priklausančio namo rekonstrukciją, įrengiant ieškovėms priklausančiame žemės sklype garažo betoninius pamatus. Paaiškino, jog ieškovės sutuoktinis E. P. atsakovą supažindino su nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais ir paprašė išsivežti iš žemės sklypo statybines medžiagas, šiukšles, įrengimus, bei pašalinti savavališkai įrengtus garažo pamatus, tvorą, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti. Nurodė, kad atsakovei 2016 m. birželio 23 d. dėl savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovė buvo įpareigota ir Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 20 d. atsakovams registruotu laišku buvo išsiųstas prašymas-įspėjimas nutraukti ieškovės nuosavybės teises pažeidžiančius veiksmus ir atlaisvinti jai priklausantį žemės sklypą, tačiau į įspėjimą atsakovai nereagavo. Tai, kad ieškovei priklausančiame sklype yra statybinė įranga, statybinės medžiagos bei savavališki pamatai užfiksuota ir antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Paaiškino, kad iki 2016 metų ginčo žemės sklypas buvo valstybinis, todėl atsakovai, norėdami vykdyti statybas jiems nepriklausančiame ir nesuteiktame naudotis sklype, privalėjo turėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą, tačiau jo neturėjo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo atlaisvinti jai priklausantį žemės sklypą, kadangi atsakovai šį reikalvimą jau įvykdė. Paaiškino, jog ieškovė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) norėjo parduoti ir 2016 m. birželio 16 d. kartu su E. K. sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 10 d. dienos atlaisvinti žemės sklypą, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų to padaryti negalėjo ir pirkėjas nutraukė sutartį. Kadangi sutartyje buvo numatyta, jog pardavėjoms neįvykdžius susitarimo, pirkėjui turės būti sumokėta 1 500 Eur bauda, minėtą sumą L. P. bei E. K. sumokėjo ir tokiu būdu patyrė 1 500 Eur žalą. Kadangi E. K. perleido teisę į žalos atlyginimą ieškovei, todėl minėtą sumą ieškovė prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovai teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 35–39), nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovai sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jų advokatui nedalyvujant ir nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 17/100 dalys namo adresu (duomenys neskelbtini), o valstybei priklauso 25/100 dalys minėto namo. Paaiškino, jog atsakovė buvo ištekėjusi už V. Z., tačiau išsiskyrė ir į namą adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo gyventi su dabartiniu vyru, kai neliko kam namą prižiūrėti. Nurodė, jog žemės sklypas visą laiką buvo aptvertas tvora, o atsakovai ją perstatė tik 2008 metais, varteliai su spyna taip pat buvo visą laiką. Be to, atsakovai nuosavybės teise tvoros ar kitų statinių nevaldė, kadangi sklypas visą laiką priklausė Kauno miesto savivaldybei, todėl ieškovė dėl tvoros pašalinimo turėtų kreiptis į valstybę. Paaiškino, jog žemės sklype buvęs sandėliukas buvo visiškai supuvęs, stogas įgriuvęs. Nurodė, kad atsakovai nugriovė sandėliuką ir šiek tiek atnaujino jo pamatus, juos sustiprino betonu, betoninėmis plokštėmis padengė duobę. Paaiškino, jog atsakovai galvojo, kad žemė priklauso valstybei ir ja rūpinosi tiek, kiek yra normalu rūpintis teritorija, kurioje yra jiems priklausantis turtas. Paaiškino, jog atsakovė siekė suremontuoti apleistą namo dalį ir ją minimaliai renovuoti, tačiau paaiškėjus, kad tam buvo būtina gauti statybos leidimą, statinio būklė buvo gražinta į ankstesnę, o statybvietė sutvarkyta, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad su remontu susiję padariniai nėra pašalinti. Nurodė, kad nesutinka su prašymu priteisti 1 500 Eur žalą, kadangi apie ieškovės ketinimą parduoti žemės sklypą ir sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nieko nežinojo. Be to, nėra aišku, kodėl neišsprendusi klausimų su atsakovais dėl žemės sklypo, sudarė preliminarią sutartį dėl sklypo pardavimo. Šiuo atveju ieškovė elgėsi neatsakingai ir neprotingai, todėl manytina, kad preliminari sutartis yra fiktyvi ir ieškovė reikalaudama patirtos žalos atlyginimo, daro spaudimą atsakovams. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti 1 500 Eur žalą yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 17–19), nurodė, kad jei įrengtos tvoros su betoniniais pamatais, stulpeliais ir varteliais, terasos, betoniniai pamatai su duobe patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą, tai dėl ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra, o jei ginčo statiniai patenka į nesuformuotą valstybinį žemės sklypą ir yra pastatyti teisėtai, prašo ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, buvo suformuotas 0,0795 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir grąžintas savininko paveldėtojoms. Suformuotame žemės sklype buvo nustatytas 7 kv. m ploto servitutas, kuris suteikė teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis sklypo dalimi prižiūrint ar remontuojant prie ribos esančius pastatus. Nurodė, jog neturi duomenų apie galimai neteisėtai įrengtas tvoras su betoniniais pamatais, stulpeliais ir varteliais, terasas bei betoninius pamatus su duobe. Be to, vertinti ar ginčo statiniai buvo pastatyti savavališkai nėra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 108–111), nurodė, jog dėl ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014 m. gruodžio 1 d. raštu informavo, kad pažymėti laisvos žemės plotai bus grąžinti įpėdinėms L. P. ir E. K. bei teisės aktų nustatyta tvarka paprašė suprojektuoti žemės sklypus, organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypų planus. Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengtas ir administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu patvirtintas 795 kv. m laisvos žemės sklypo planas. Šiame plane nustatytas 7 kv. m servitutas – leisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis sklypo dalimi prižiūrint ar remontuojant prie ribos esančius pastatus. Plane pažymėta tvora, nurodyti daržo ir kiemo plotai, tačiau ūkinis pastatas ar jo liekanos nėra pažymėti. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 24 d. buvo nuspręsta Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) nurašyti, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2016 m. birželio 9 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro minėtą ūkinį pastatą. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nėra žinoma apie žemės sklype, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdytus ar galimai vykdomus statybos darbus.

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovas į 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai, byloje yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (3 t., b. l. 110), todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo E. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovai aptvėrė ir vykdė savavališką statybą ieškovei priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog į atsakovus buvo kreiptasi dėl sklypo atlaisvinimo, tačiau atsakovai į tai nereagavo. Nurodė, jog nesutinka su atsakovų teiginiu, kad sandėliukas minėtame žemės sklype buvo senas, atsakovai tik nugriovė sukiužusias jo dalis, tačiau pamatai yra naujos statybos, išpjauti iš stulpų ir sudėti kaip pamatai, o sklype esanti duobė galėtų būti penkių metų senumo. Nurodė, kad šiferis ne nuo seno pastato, jis yra naujas, nes tuo metu tokių šiferių nebuvo.

Trečiasis asmuo E. P. į 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, bylos dalis dėl nuosavybės teisių pažeidimo nutraukiama.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 5 d. buvo patvirtintas žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) detalusis planas (1 t., b. l. 72; 3 t., b. l. 47). 2014 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie laisvos žemės buvusioje P. M. žemėje planus, 2014 m. gruodžio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriui atsakymą (3 t., b. l. 119, 121–122). 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (1 t., b. l. 82; 3 t., b. l. 123). 2015 m. spalio 19 d. minėtas žemės sklypas buvo suformuotas, patvirtinti jo kadastro duomenys (1 t., b. l. 83–84). 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu A. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–15). 2017 m. liepos 3 d. E. K. pardavė ieškovei bei jos sutuoktiniui 397/795 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46–52). Tą pačią dieną šalys pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į 1 500 Eur žalos atlyginimą (2 t., b. l. 55–56). Šiuo metu ieškovei L. P. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nesuteiktas adresas, o atsakovei D. L. nuosavybės teise priklauso 17/100 gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–36). Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46–47).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, o Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimą dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo nereikalingais, netinkamais naudoti (3 t., b. l. 114–118). 2016 m. kovo 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius surašė ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)apžiūros aktą ir 2016 m. birželio 9 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas minėtą pastatą išregistruoti (3 t., b. l. 112–113).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informavo ieškovę, kad sklype (duomenys neskelbtini) yra įrengti pamatai su išbetonuota duobe, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra I grupės nesudėtingas statinys, dėl tokių pažeidimų statybos inspekcija nesprendžia. Dėl savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo D. L. surašytas savavališkos statybos aktas (1 t., b. l. 12–13). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (2 t., b. l. 59–90). 2016 m. gruodžio 7 d. antstolis S. U. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, už kurį buvo sumokėta 150 Eur (1 t., b. l. 49–55). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (2 t., b. l. 41–43). Atsakovė buvo informuota, jog dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo bei pertvarkymo projekto ar žemės valdos projekto rengimo turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybę (1 t., b. l. 71).

Ieškovė 2016 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto Šančių seniūniją su prašymu atlikti tyrimą ir inicijuoti savavališkai pastatytų statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, o 2016 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu atlikti tyrimą (2 t., b. l. 45, 58). 2016 m. birželio 20 d. E. P. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą, kuriuo prašė įspėti M. L. dėl grasinimų, įpareigoti pašalinti iš sklypo adresu (duomenys neskelbtini) statybinę įrangą bei medžiagas, šiukšles panaikinti spynas ir užraktus (1 t., b. l. 16–17). Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi panaikino 2016 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius nutarimą (1 t., b. l. 9–11). 2016 m. spalio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal 2016 m. birželio 20 d. E. P. pareiškimą, nes negauta duomenų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo buvimo faktą (1 t., b. l. 6–8).

2016 m. birželio 16 d. L. P. ir E. K. pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo parduoti V. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42–45). Ieškovė 2016 m. spalio 20 d. prašymu-įspėjimu informavo atsakovus, kad jie iki 2016 m. gruodžio 1 d. pašalintų iš žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) statybinę įrangą, medžiagas, šiukšles, panaikintų spynas bei užraktus ir pašalintų savavališkų statybų padarinius (1 t., b. l. 37–38). 2016 m. gruodžio 14 d. L. P. ir E. K. su V. S. pasirašė pareiškimą dėl 2016 m. birželio 16 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėjo V. S. 1 500 Eur baudą dėl sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 18).

2017 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta geodezinių matavimų atlikimo sutartis, išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kvitai (3 t., b. l. 63–66). Byloje pateikti duomenys, jog už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbus buvo sudaryta sąmata (1 t., b. l. 39). Byloje yra pateikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) planai (1 t., b. l. 40–41, 65; 2 t., b. l. 53–54; 3 t., b. l. 48–49; 3 t., b. l. 67–68, 120, 124–125). Taip pat pateiktos žemės sklypo bei gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (2 t., b. l. 3–40; 3 t., b. l. 140–141). Atsakovai į bylą pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir kvitą apie žemės mokesčio sumokėjimą (1 t., b. l. 73–74).

Prie bylos apžiūrai buvo prijungta kadastro ir registro dokumentų byla adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas gali atsisakyti reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje.

2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu ieškovė atstovė paaiškino, kad atsakovai pirmąjį reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo įvykdė, todėl atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, pašalinti nuo jo statinius, išgabenti įvairias medžiagas bei išlyginti žemės sklypo paviršių, nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo per vieną mėnesį, veiksmus atlikti turi teisę ieškovė atsakovų lėšomis. Ieškovės atstovė nurodė, jog jai yra žinomos patikslinto ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atsakovai šiam prašymui neprieštaravo ir sutiko, kad ieškovė atsisakytų dalies patikslinto ieškinio reikalavimų jų atžvilgiu.

Kadangi atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, byloje nėra duomenų, kad jis pažeistų trečiųjų asmenų teises (CPK 42 straipsnio 5 dalis), atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 500 Eur žalą, kurią patyrė dėl to, kad atsakovams nustatytu terminu nesutvarkius ir neatlaisvinus žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir V. S. sudaryta 2016 m. birželio 16 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta, o pagal ją ieškovė pirkėjui turėjo sumokėti 1 500 Eur baudą.

Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, jog apie ieškovės planus parduoti žemės sklypą nieko nežinojo. 2016 m. birželio 16 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra fiktyvi, ieškovė, sudarydama sutartį tokiomis sąlygomis elgėsi neatsakingai ir neprotingai, nes žinojo, jog atsakovai nėra atlaisvinę sklypo ir nėra pašalinę savavališkos statybos padarinių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ar egzistuoja visos jos atsiradimo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remiantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 16 d. L. P. ir E. K. sudarė su V. S. preliminarią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 42–45). Pagal sutarties 5.1. punktą pardavėjos įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 10 d. pašalinti visas kliūtis patekti į parduodamą žemės sklypą, sutvarkyti aplinką, išgabenti likusias statybines medžiagas, šiukšles, užtikrinti, kad parduodamame žemės sklype nebūtų jokių savavališkos statybos padarinių. Netinkamai įvykdžius ar visai neįvykdžius sutarties, moterys įsipareigojo pirkėjui sumokėti 1 500 Eur baudą (Sutarties 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, pardavėjos raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu atlaisvinti joms priklausantį žemės sklypą iki 2016 m. gruodžio 1 d. (1 t., b. l. 37–38). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, po to, kai 2016 m. kovo 30 d. sklypas buvo įregistruotas jos vardu, ėmėsi aktyvių veiksmų atgauti jai nuosavybės teise priklausančią žemę, kreipėsi į Kauno miesto Šančių seniūniją, Kauno miesto savivaldybę su prašymais atlikti tyrimus bei imtis priemonių dėl savavališkai pastatytų statinių, taip pat kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą dėl įpareigojimo pašalinti iš sklypo statybinę įrangą bei medžiagas, šiukšles panaikinti spynas ir užraktus. Buvo atliktas statybos patikrinimas, 2016 m. birželio 23 d. atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje yra nustatyta, jog ieškovės sutuoktinis buvo susitikęs su atsakovu M. L. ir supažindino jį su registracijos dokumentais, įspėjo, kad ne jis yra sklypo savininkas, todėl turėtų sklypą atlaisvinti, atsakovas pažadėjo tai padaryti per savaitę, tačiau sklypo neatlaisvino. Taigi, dar iki preliminarios sutarties pasirašymo ieškovė ne kartą bandė susitarti su atsakovais dėl žemės sklypo atlaisvinimo. Atsakovai neneigė, kad jie žinojo apie prašymą atlaisvinti žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Nors atsakovai nurodė, kad žemės sklypo neatlaisvino, nes nespėjo, vieniems buvo sunku tai padaryti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandę tartis su ieškove ar prašę pratęsti terminą, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai dar iki įspėjimo gavimo (2016 m. spalio 20 d.) žinojo, jog ieškovė yra ginčo sklypo savininkė, tačiau iki pat bylos iškėlimo teisme dienos nesiėmė jokių priemonių sklypui atlaisvinti, tai matyti ir iš byloje esančių sklypo fotonuotraukų. Atsakovai teigė, jog preliminari sutartis yra fiktyvi, tačiau jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų nepateikė, be to, atsisakė iškviesti liudytoju žemės sklypo pirkėją V. S..

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Šiuo atveju atsakovams neatlaisvinus žemės sklypo, ieškovė prarado galimybę įvykdyti sutarties 5.1. punktą. Byloje esantis 2016 m. gruodžio 14 d. pareiškimas dėl preliminarios sutarties nutraukimo patvirtina, jog L. P. ir E. K. pripažino, kad sutarties sąlygos iki sutartos dienos įvykdytos nebuvo ir sumokėjo pirkėjui 1 500 Eur baudą (1 t., b. l. 18). Pažymėtina, jog atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuo 2016 metų pavasario žinojo, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei, neneigė, kad ginčo sklype perstatė tvorą, atnaujino pamatus bei padarė kelią. Taigi atsakovai, žinodami, jog naudojasi jiems nepriklausančiu žemės sklypu, ieškovei ne kartą prašant ir reikalajaunt, jo netvarkė ir neatlaisivino. Dėl tokio nerūpestingo ir aplaidaus atsakovų elgesio ieškovė prarado galimybę parduoti žemės sklypą ir patyrė turtinę žalą.

Teismas pažymi, jog E. K. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleido reikalavimo teisę į 1 500 Eur žalos atlyginimą (2 t., b. l. 55–56), todėl ieškovė L. P. įgijo teisę reikalauti priteisti jai visą žalos atlyginimo sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų neveikimas (vengimas atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą) lėmė tai, jog ieškovė neįvykdė preliminarios sutarties sąlygų ir dėl to patyrė 1 500 Eur žalą, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 500 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su ieškovės atstovės advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog ieškovė už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-1009-775/2018 sumokėjo 1 000 Eur.

Iš pateiktos 2017 m. lapkričio 29 d. advokatės išlaidų pagrindimo lentelės matyti, kad ieškovė už atstovavimą 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje prašo priteisti 160 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2017 m. lapkričio 29 d. posėdis truko 1 val. 8 min., todėl vadovaujantis minėtu punktu, prašoma priteisti suma už atstovavimą teismo posėdyje mažinama iki 83,87 Eur. Kitos lentelėje nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija maksimalaus dydžio.

Įvertinus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, darytina išvada, jog pagrįsta suma už suteiktas teisines paslaugas sudaro 923,87 Eur, žyminis mokestis – 65 Eur, išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – 150 Eur ir už atliktus kadastrinius matavimus – 250 Eur. Iš viso 1 388,87 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo įvykdė tik bylos eigoje ir ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė paskutinio teismo posėdžio metu, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos visos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 388,87 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktai).

Valstybė šioje byloje patyrė 36,75 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 36,75 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, bylos dalį dėl nuosavybės teisių pažeidimo nutraukti.

Priteisti ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) žalą ir lygiomis dalimis 1 388,87 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 36,75 Eur (trisdešimt šešių eurų 75 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė