- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1470-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05455-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11143-955/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl žalos atlyginimo, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Saulex“ 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. Š., kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 10 744,49 Eur nuostolius, 2 316,96 Eur negautas pajamas, 363 Eur dydžio išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė J. Š. 2019 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teisme vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriame prašė teismo bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnį, ieškiniai paprastai nagrinėjami pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, o atsakovė – fizinis asmuo bei turi būti laikoma silpnesniąja šalimi, todėl CPK 30 straipsnis negali būti taikomas.
3. Ieškovės UAB „Saulex“ atstovas advokatas S. B. su atsakovės J. Š. prašymu nesutiko. Nurodė, kad CPK 30 straipsnis nustato ieškovei teisę pasirinkti teismingumą, todėl būtent ieškovė renkasi ar pasinaudoti šia teise, ar ne. Be to, CPK 30 straipsnio 6 dalis aiškiai numato, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovės J. Š. prašymą tenkino, civilinę bylą Nr. e2-11143-955/2019 perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, juridiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 –6.249 straipsnius. Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Ieškovė savo reikalavimus kildino iš atsakovės veiksmų ir jos kaltės, dėl kurių patyrė tiesioginius nuostolius. Ieškinio faktiniu pagrindu nėra nurodytos aplinkybės apie tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, apie jos sąlygų pažeidimus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės turtui padaryta žala. Teismas nustatė, kad tiesiogiai tarp šalių jokia sutartis sudaryta nebuvo. Todėl laikė, jog ieškiniu reikalaujama atlyginti nuostolius, kurie patenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą žalos sąvoką, nuostoliai kildinami deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu.
6. Teismas nurodė, kad alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą ieškovo pasirinkimu viename iš keleto tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Pažymėjo, jog visais deliktinės atsakomybės atvejais, kai tiek turtinė, tiek neturtinė žala padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui, ieškinys gali būti pareiškiamas tiek pagal ieškovo fizinio ar juridinio asmens gyvenamąją vietą (nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini)), tiek ir pagal žalos padarymo vietą (nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini)) (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nors ieškovė pateikė ieškinį atsakovei nepažeisdama teismingumo taisyklių, atsakovės gyvenamoji vieta ir žalos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), ginčai tarp šalių taip pat vyksta (duomenys neskelbtini), kad teismui tiriant įrodymus byloje ir nustačius, jog teisingam bylos išnagrinėjimui ir konkretaus klausimo byloje išsprendimui galimai būtinas tam tikrų konkrečių įrodymų tyrimas (pvz. išvažiuojamasis posėdis) ar įrodymų išreikalavimas, kas sukurs papildomas išlaidas, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ją atstovauja valstybės garantuojamos pagalbos advokatas ir vykimas į posėdžius iš Vilniaus į Kauną sukurs papildomas materialines išlaidas ne tik jai, bet ir valstybei, pripažino, kad nagrinėjamą bylą perdavus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui bus užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Saulex“ prašo panaikinti 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjant bylą gali būti būtinas „konkrečių įrodymų tyrimas (pvz. išvažiuojamasis posėdis) ar įrodymų išreikalavimas, kas sukurs papildomas išlaidas. Toks bylos perdavimo kitam teismui pagrindimas yra netinkamas, nes prieštarauja Lietuvos teismų suformuotai praktikai, kurioje nurodoma, jog teismas, taikydamas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, privalo nurodyti, kokius konkrečius įrodymus kito teismo veiklos teritorijoje būtina surinkti į bylą. Be to civilinė byla yra nagrinėjama elektronine forma ir procesiniai dokumentai bei įrodymai gali būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, nepatiriant papildomų išlaidų (CPK 185 straipsnis). Šalys šiuo metu jau yra pateikusios ne vieną įrodymą, įskaitant, oficialius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuriais įrodinės ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Teismui tiriant įrodymus ir nustačius, kad teisingam bylos išnagrinėjimui būtinas konkrečių (duomenys neskelbtini) esančių papildomų įrodymų tyrimas, šie įrodymai, atsižvelgiant į jų pobūdį, galės būti gauti kitas būdais. Nutartyje išskirta aplinkybė, kad ginčai tarp šalių neva vyksta (duomenys neskelbtini) teismuose, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepagrįstai vadovavosi aplinkybėmis, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste bei jos prasta turtinė padėtis. Šios aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip savaime sudarančios pagrindą nepaisyti ieškovei suteiktos teisės pasirinkti tokį teismą, kuriame jai būtų ekonomiškiau, lengviau ir patogiau ginti teises, kurias piktybiškai pažeidė atsakovė. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių argumentuotų motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas atsakovės, o ne ieškovės interesams. Tuo labiau, kad ieškovės advokato paslaugos yra brangesnės, negu atsakovės, todėl ieškovės advokato, kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, vykimas į kitą miestą neabejotinai tik padidintų bylinėjimosi išlaidas, kurias dengti gali tekti atsakovei.
Atsiliepimas
8. Atsakovė J. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės UAB „Saulex“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai įvertino, kad atsakovė yra silpnesnioji pusė civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog svarbiausia yra tai, kad ginčo butas yra (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, siekdamas išsiaiškinti iškraustyto buto būklę, paskyręs byloje išvažiuojamąjį teismo posėdį, tai galėtų padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Be to, ginčo buto apžiūrą vykdė ir jo vertę nustatinėjo (duomenys neskelbtini) dirbantys ekspertai, todėl jų iškvietimas į teismo posėdį, bylą nagrinėjant (duomenys neskelbtini), pareikalautų mažesnių išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo perdavimo kitam teismui, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, civilinės bylos nagrinėjimą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
12. Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis bylų nagrinėjimo kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
13. Nustatyta, kad ieškovė (apeliantė), vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį pareiškė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pagal savo įmonės buveinės vietą. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės J. Š. 13 424,45 Eur dydžio žalą, kuri atsirado atsakovei išsikėlus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto (buto). Atsakovė J. Š. 2019 m. birželio 5 d. teisme vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, teigdama, kad ji byloje yra silpnesnioji šalis, pateikė teismui prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė, kad ieškiniai paprastai nagrinėjami pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), o CPK 30 straipsnis negali būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta ir žalos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) bei pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu nutarė perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto aplinkės teismui. Ieškovė su tokia teismo nutartimi nesutinka, laiko, jog skundžiamoje nutartyje nurodyto CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo nėra.
14. Kaip minėta, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinį dėl žalos priteisimo pareiškė Kauno apylinkės teismui pagal savo įmonės buveinės vietą. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas atsakovės deliktine atsakomybe, todėl alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovei teisę pasirinkti konkretų teismą, kad ji galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. Kaip nustato CPK 30 straipsnio 12 dalis, teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovei.
16. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus.
17. Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė pateikė ieškinį nepažeisdama teismingumo taisyklių. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kad žalos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), kad teismui tiriant įrodymus byloje ir nustačius, jog teisingam bylos išnagrinėjimui ir konkretaus klausimo byloje išsprendimui galimai būtinas tam tikrų konkrečių įrodymų tyrimas (pvz. išvažiuojamasis posėdis) ar įrodymų išreikalavimas, kas sukurs papildomas išlaidas, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ją atstovauja valstybės garantuojamos pagalbos advokatas ir vykimas į posėdžius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sukurs papildomas materialines išlaidas ne tik jai, bet ir valstybei, teismas sprendė, kad nagrinėjamą bylą perdavus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui bus geriau užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir vertina, jog šis teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apylinkės teisme procesas bus operatyvesnis ir ekonomiškesnis.
19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos perdavimą kitam teismui, todėl apskųstąją nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.