- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1-3376-814/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- K. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37977-19,
kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
K. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą o būtent: 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 11.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine R. U. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją R. U., dėl to ji nugara trenkėsi į sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą.
Be to, K. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventinės R. U. dukra A. S. metu, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: pasiėmęs iš virtuvės peilį ir jį nukreipęs į nukentėjusiąją A. S. ėjo link jos, kas sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Fizinio skausmo sukėlimas
(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad R. U. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie devyniolika metų sugyventinei priklausančiame bute. 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 11.00 val., jis neblaivus grįžo namo. Dėl girtumo detaliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, namuose jau buvo nenakvojęs parą laiko. Namuose buvo R. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu R. jo atžvilgiu išsakė priekaištus, todėl jis supykęs ją pastūmė nuo savęs ir nuėjo į balkoną. Jis mano, kad konfliktas vyko kambaryje, tačiau kategoriškai tai patvirtinti negali. Pamena, kad po to jis nuėjo į balkoną parūkyti. Kokiomis aplinkybėmis balkone atsirado peilis, nepamena. Jis niekada nėra grasinęs savo sugyventinei peiliu ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Jis tikrai ir 2019 m. rugsėjo 4 d. konflikto metu neturėjo tikslo nužudyti savo sugyventinės ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, jai negrasino ir neketino to daryti. Jis dėl buvusio girtumo nepamena, ar turėjo rankose peilį. Pripažįsta, kad jis konflikto metu pastūmė R., tačiau kokiu būdu ją pastūmė, nepamena. Dėl savo poelgio, kad savo veiksmais sukėlė R. fizinį skausmą, labai gailisi (2 t., b. l. 39, 40).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo K. S. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:
Nukentėjusiosios R. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad K. S. yra jos sugyventinis. Tarp jų žodiniai konfliktai vyksta tik tada, kai K. yra neblaivus. Būdamas girtas, jis nesupranta savo elgesio. 2019 m. rugsėjo 4 d. K. grįžo namo apie 11.00 val. visiškai girtas. Grįžęs jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji užstoja savo vaikus, o ne jį palaiko. Nežino priežasties, dėl ko jis taip sakė, nes vaikai turi savo šeimas ir gyvena atskirai. Ji į konfliktą nesivėlė, buvo kambaryje, kuriame yra balkonas. Mano, kad K. pradėjo vaidentis, nes jis paėmė peilį ir pradėjo su juo koridoriuje vaikščioti, sakydamas, kad kažką papjaus. Jis tiesiogiai į ją peilio nebuvo nukreipęs, juo jai negrasino, o tik vaikščiojo ir juo mosavo. Po to K. nuėjo į virtuvę, jie sukonfliktavo žodžiu ir konflikto metu jis ją pastūmė rankomis į pečius, dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną ir nuo smūgio juto fizinį skausmą. Tai buvo pirmas kartas, kai jis naudojo prieš ją fizinį smurtą. Po šio konflikto ji nuėjo į kambarį, kuriame yra balkonas, o K. vaikščiojo koridoriuje. Ji apie įvykį pranešė policijai. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, K. ji atleido (1 t., b. l. 36, 45, 46, 49).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. nukentėjusioji R. U. pranešė dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo K. S.. Gauti paaiškinimai įvykio vietoje - R. U. paaiškino, kad namuose jos sugyventinis apie 11.30 val. ją stumdė, sukeldamas fizinį skausmą, bei grasino peiliu (1 t., b. l. 8–12).
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 11val. 59 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas girtas, K. S. smurtavo prieš savo sugyventinę R. U.. Konflikto metu R. U. sužalojimų nepatyrė, juto fizinį skausmą. K. S. sulaikytas ir nukreiptas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (1 t., b. l. 13).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 24, 25).
Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“ 2019 m. rugsėjo 4 d. 12.58 val. K. S. nustatytas 2,39 promilių girtumas (1 t., b. l. 56).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis K. S. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis K. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą o būtent: 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 11.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine R. U. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją R. U., dėl to ji nugara trenkėsi į sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
Kaltinamasis K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad Su R. U. pykstasi dažniausiai dėl jos dukrų. 2019 m. rugsėjo 21 d. vartojo alkoholį, per visą dieną išgėrė 0,7 l talpos degtinės, todėl jautėsi apsvaigęs. Neprisimena kelintą valandą jo sugyventinė R. išėjo iš buto, sakė, kad susitiks su savo dukromis, jis liko bute. Vakare, bet neprisimena kelintą valandą, į butą grįžo R. U. su dukromis - A. S. ir J. L.. Galėjo pirmas pradėti konfliktą su R. dėl jos dukrų. Prieš tai virtuvėje ant lentelės buvo pasipjaustęs obuolį, lašinių. Šį maistą pjaustė su juodos spalvos rankena peiliu, ilga geležte. Viso įvykio detalių smulkiai dėl girtumo neprisimena, bet tiki tuo, kas parašyta pranešime apie įtarimą. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka šį ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. (2 t., b. l. 72, 76, 85).
Kaltinamojo K. S. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:
Nukentėjusiosios A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jos mama - R. U., mamos sugyventinis - K. S.. 2019 m. rugsėjo 21 d. ji su mama R. U. ir seserimi J. L. šventė mamos gimtadienį, buvo kavinėje. Iš kavinės į mamos butą trumpam grįžo maždaug 21.15 val. Ji buvo koridoriuje, o K. - virtuvėje. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Tik joms įėjus į butą, K. ėmė priekaištauti mamai dėl jos dukrų, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė „kodėl tu priekaištauji mamai, ar tu mūsų bijai, kad į akis mums nepasakai, ką galvoji“? Ji, stovėdama koridoriuje, matė, kad po šių jos žodžių K. atsistojo nuo kėdės, nuėjo link dujinės viryklės, kur ant spintelės yra laikomi peiliai. Po akimirkos K. ėjo iš virtuvės į koridorių link jos, jau rankoje laikydamas peilį, o prieš tai, kai sėdėjo, peilio neturėjo. Jis jai pasakė „tai aš tavęs bijau?“ Tai pasakęs jis dešinėje rankoje laikydamas peilį ėjo link jos. Tai pamačiusi, labai išsigando, manė, kad jis gali panaudoti peilį ir ją sužaloti. Ji pabėgo iš buto, laiptinėje iškvietė policiją. Po to sužinojo, kad jos sesuo ir mama taip pat išsigando, tuo metu kai ji bėgo iš buto į lauką, jos įbėgo į kambarį ir jame užsirakino. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš (1 t., b. l. 88, 91, 92).
Liudytojos R. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad K. S. yra jos sugyventinis. Teigia, kad K. S., išgėręs alkoholinių gėrimų, tampa priekabus, jam neįtinka jos vaikai, be pagrindo įžeidinėja jos dukras. 2019 m. rugsėjo 21 d. vakare ji su dukromis išėjo į kavinę švęsti artėjančio gimtadienio. Su dukromis į butą grįžo po 21.00 val. Joms atėjus į butą, pamatė K. S. sėdintį virtuvėje ir geriantį degtinę. Tik įėjus į butą, jis ėmė kabinėtis, įžeidinėti. Ją užstojo dukros. Dukra A. S. pasakė jam, kad savo nuomonę apie jas išsakytų tiesiogiai joms pačioms, bei paklausė, ar jis bijo tai padaryti. Jis sureagavo į šį A. pasakymą - griebė ant spintelės prie viryklės buvusį peilį ir ištiesęs ranką, kurioje laikė peilį, ėjo link A.. Dukra labai išsigando, išbėgo iš buto į laiptinę, o pati su kita dukra irgi išsigando, nes jis atrodė neprognozuojamas, nors jo veiksmai buvo nukreipti į A.. Ji su kita dukra užsirakino kambaryje (1 t., b. l. 101, 102).
Liudytojos J. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jos mama yra R. U., kurios sugyventinis - K. S.. Kiek jai yra žinoma, jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o kai būna išgėręs, jis tampa agresyvus. 2019 m. rugsėjo 21 d. ji su seserimi ir mama buvo kavinėje, šventė mamos gimtadienį. Apie 21.00 val. su sese ir mama užėjo trumpam į mamos namus. Tik įėjus į butą, pamatė, kad K. S. sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Jis buvo neblaivus, ėmė reikšti pretenzijas mamai. Tuo tarpu A. jam pasakė „ko tu viską sakai mamai, ko bijai pasakyti į akis mums“. Jis tada buvo be peilio rankose, tačiau po A. išsakytų žodžių nuėjo prie viryklės ir paėmė ant spintelės buvusį peilį. Paėmęs peilį, ėjo į koridorių link sesers. Ar jis ranką, kurioje buvo peilis, buvo ištiesęs ar sulenkęs, neprisimena, bet peilis buvo nukreiptas į A.. Sesuo išsigando ir iš buto išbėgo į laiptinę, o ji su mama įbėgo į artimiausią kambarį ir užsirakino (1 t., b. l. 96, 97).
Liudytojo J. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2019 m. rugsėjo 21 d. dirbo vakarinėje pamainoje. Apie 22.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos mamos sugyventinis puola peiliu, yra agresyvus. Atvykus į įvykio vietą, jį pasitiko pranešėja A. S., kuri buvo susijaudinusi ir išsigandusi. Ji paaiškino įvykio aplinkybes, dėl ko kvietė policiją, tai yra, kad ji grįžo vakare su seserimi ir mama į mamos butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu K. S. (mamos sugyventinis) buvo virtuvėje. Įvykus žodiniam konfliktui, jis pagriebė virtuvėje buvusį peilį ir, laikydamas jį, ėjo link jos, dėl ko A. S. išsigando ir pabėgo iš buto. Prieš jam atvykstant į įvykio vietą, joje pirmieji atvyko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio patruliai, kurie paėmė peilį, kuriuo K. S. grasino nukentėjusiajai A. S.. Minėti patruliai pateikė minėtą peilį prie šio ikiteisminio tyrimo. Jis atliko eilę procesinių veiksmų, todėl dėl darbų gausos pamiršo supildyti savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolą, kuriuo patruliai pateikė minėtą peilį (1 t., b. l. 106).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 74–77).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, patėvis K. S. paėmė į ranką peilį ir ėjo link A. S., tačiau ji pabėgo (1 t., b. l. 79–82).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis. Įvykio metu fotografuota (1 t., b. l. 83, 84).
Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341“ 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.48 val. K. S. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 110–113).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).
Kaltinamasis K. S. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis K. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventinės R. U. dukra A. S. metu, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent pasiėmęs iš virtuvės peilį ir jį nukreipęs į nukentėjusiąją A. S. ėjo link jos, kas sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. K. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 89–91).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis K. S. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 7, 8), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 12), dirba (2 t., b. l. 9), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 6).
Parenkant bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad K. S. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, vieną iš jų prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę, o kitą – prieš sugyventinės dukrą, prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, gailisi, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas - tinkama, o bausmės dydis (mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis) yra ne per didelis ir tinkamas.
Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta tvarka, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turi būti pridėti 4 mėnesiai.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis vieną smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos K. S. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis.
K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti - panaikintina.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 12.01 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 15.33 val. ir nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 10.54 val., todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (keturios paros) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;
2) per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;
2) per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti K. S. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;
2) per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;
2) per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, K. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 12.01 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 15.33 val. ir nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 10.54 val. (keturias paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.