Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl 2015 m. balandžio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., ši bausmė sumažinta 1/3 ir jam skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-07 nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams.

Iš M. K. V. L. priteistas 81 euras turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. P., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. K. nuteistas už tai, kad 2013-07-05, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš J. P. įgijo realizavimui nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ su pakrovėju bendros 278 Eur (959,99 Lt) vertės, žinodamas, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu – pagrobtas iš L. Š. buto, ir 2013-07-06, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme, jį realizavo – pardavė už 115,84 Eur (400 Lt) V. L..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis nesutinka tik su iš jo V. L. priteistu civiliniu ieškiniu, neginčydamas aplinkybių, susijusių su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei jam skirta bausme. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., kolegija skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Iš bylos matyti, kad M. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 1 d. už tai, kad nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis V. L. pardavė J. P. iš nukentėjusiosios L. Š. pagrobtą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, t.y. įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Nuteistųjų M. K., J. P. bei nukentėjusiuoju byloje pripažinto V. L. parodymais nustatyta, kad V. L. už nusipirktą kompiuterį iš viso sumokėjo 280 Lt : 50 Lt kaip avansą apeliantui, o 230 Lt – nuteistajam J. P.. Matyti ir tai, kad tyrimo metu V. L. nupirktas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ iš jo buvo paimtas ir grąžintas dėl vagystės nukentėjusiajai L. Š.. Šios aplinkybės byloje taip pat neginčijamos.

Kolegijos nuomone, šiuo atveju visų pirma yra svarbu nustatyti, ar pagrįstai V. L. šioje byloje iš viso buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir ar jis turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo, t.y. prašyti atlyginti jam 280 Lt, kuriuos jis sumokėjo už nusipirktą kompiuterį. Pagal BPK 28 str. 1 d., nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. BPK 110 str. 1 d. numato, kad civiliniu ieškovu yra laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Vertinant V. L. statusą šioje byloje privalu remtis civiliniu teisiniu reguliavimu. O būtent, faktas, kad kilnojamasis daiktas buvo pagrobtas iš savininko, suteikia šiam teisę išreikalauti šį daiktą. Tačiau, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.323 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–279/2014). Apibendrinus tai reiškia, kad įstatymas saugo ir gina tik sąžiningo pirkėjo interesus.

Nagrinėjamu atveju tikrai negalima pripažinti, kad V. L., nupirkdamas pavogtą kompiuterį, sąžiningai klydo dėl šio daikto kilmės ir buvo pakankamai apdairus pirkėjas, todėl jo interesai privalėtų būti įstatymo ginami ir jam priteisiami 280 Lt, kuriuos jis sumokėjo kaltininkams. Matyti, kad pats apklausimas ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, jog tuomet, kai M. K. jam pasiūlė pirkti nešiojamąjį kompiuterį, jis kaip tik ieškojo įsigyti tokį daiktą. Išoriškai apžiūrėjęs siūlomą kompiuterį jis įtarė, kad šis turėtų būti brangesnis, nei M. K. prašomi 400 Lt, tačiau kaip avansą iš karto davė M. K. 50 Lt, o kitus pasakė atiduosiąs po to, kai patikrins, ar kompiuteris išties veikia ir yra tvarkingas. Pasak jo, kompiuteryje buvo įvestas slaptažodis, dėl ko jis negalėjo pats patikrinti kompiuterio būklės ir dėl to kreipėsi pas kompiuterių specialistą. Pastarasis „nulaužė“ buvusį kompiuterio slaptažodį, kas leido V. L. naudotis kompiuteriu keletą mėnesių. Vėliau, po keleto savaičių po to, kai M. K. jis sumokėjo 50 Lt už kompiuterį, sulaukė nepažįstamo asmens skambučio, kuriam už tą patį kompiuterį jis dar atidavė 230 Lt. V. L. patvirtino žinojęs, jog M. K. kitą vakarą po to, kai šis nusipirko kompiuterį, pasiimti likusių pinigų neatėjo todėl, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., 28 – 29 b. l.). Be to, pasak V. L. ant kompiuterio buvo užklijuotas lipdukas su vardu „(duomenys neskelbtini)“, kas jam taip pat turėjo sukelti realų įtarimą, jog kompiuteris yra ne M. K., kaip kad jis nurodė atnešęs jį parduoti. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. L. tikrai suprato, kad jam siūlomas pirkti kompiuteris, kuris realiai žymiai neatitinka rinkos vertės, kuriuo negalima pasinaudoti ir jo apžiūrėti dėl įvesto slaptažodžio, nėra apelianto, kuris į pardavinėjo, nuosavybė. Įsigijęs jį jis nebuvo sąžiningas pirkėjas, t.y. nebuvo sąžiningas daikto įgijėjas, todėl jis šiuo atveju pats prisiėmė riziką ir galimas neigiamas pasekmes tuo atveju, jei atsiras ar bus nustatytas teisėtas tokio daikto savininkas. Kolegijos nuomone, todėl jis nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ir dėl to nepagrįstai įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 280 Lt civilinis ieškinys atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

2015 m. balandžio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. K. nukentėjusiajai V. L. priteista 81 Eur žalai atlyginti ir V. L. 81 Eur civilinį ieškinį atmesti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.