- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- T-178-1093/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04761-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, V. F., jo
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - V. F. panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi V. F., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 13 d.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi V. F. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir gydymą pratęsė.
Šalies argumentai
Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centras teikimu prašo baigti priverstinį ambulatorinį gydymą V. F.. 2019 m. gegužės 10 d. apžiūros akte nurodoma, kad V. F. ankstyvojoje vaikystėje turėjo galvos traumą su liekamaisiais reiškiniais, epilepsijos priepuoliais, kurie dažnai kartojasi, taikomas medikamentinis gydymas. Priverstinio ambulatorinio gydymo metu V. F. lankėsi pas psichiatrą vieną kartą per mėnesį, skirtas medikamentinis gydymas tiapridaliu, vaistus vartojo nereguliariai, vėliau visai nutraukė. Teiktos dvi psichologo ir viena socialinio darbuotojo konsultacija. V. F. tvarkingas, vietoje ir laike orientuotas pilnai, disforiškas, impulsų kontrolė silpna, mąstymas konkretus, klampus, rigidiškas, žemo produktyvumo, suvokimo sutrikimų neišsako, savo būklei mažai kritiškas.
Teismo posėdžio metu Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė prašė teikimą tenkinti ir paaiškino, kad V. F., esant pablogėjimams lankosi pas psichologą, lankosi pas neurologą, vartoja medikamentus. Jo pagrindinė liga yra epilepsija. Sutrikimas nėra pagydomas, reikia vartoti medikamentus. Ligą išprovokuoja stresinės situacijos. V. F. jautriai reaguoja į pasikeitimus, jaučia skriaudą. Gydymą nuo epilepsijos skiria neurologas. V. F. psichikos centre lankėsi reguliariai, taip pat ir prieš priverstinį gydymą, vartojo medikamentus. Jo mama tinkamai juo rūpinasi ir užtikrina gydymą, pagalbą jam.
Teismo posėdžio metu V. F. motina N. F. paaiškino, kad sūnus gydosi ir Santariškėse, kur jam išrašė vaistus. Epilepsijos priepuoliai yra dažni ir įvairūs. Vaistus vartoja kasdien, jis pats juos vartoja ir jam nereikia net priminti. Jis galvojo, kad pasveiks, bet dabar žino, kad neišgis ir vaistai tik skirti palaikyti sveikatai. Po priepuolio V. F. būna geras. Jie gyvena kartu, pati ji nedirba, pensijoje. Sūnus turi agresyvumo, tokia jo liga, bet motina su juo susišneka. Jis alkoholio jau 5 metus nevartoja. Su nukentėjusiąja ryšių nepalaiko. Jų bendrą vaiką, esantį institucinėje globoje, duoda prižiūrėti tik V. F. motinai. Vaikas su mama bendrauja, bet motinai apribotos teisės į vaiką. Į sveikatos centrą V. F. vaikščiojo pats. Jis nepasikeis į blogą pusę, jis rūpinasi savimi.
Prokurorė ir gynėja teikimą prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo V. F., svarbu atsižvelgti į komisijos išvadą apie asmens sveikatos būklę, kurioje konstatuota, kad V. F. tvarkingas, vietoje ir laike orientuotas pilnai, disforiškas, impulsų kontrolė silpna, mąstymas konkretus, klampus, rigidiškas, žemo produktyvumo, suvokimo sutrikimų neišsako, savo būklei mažai kritiškas. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė teismui papildomai paaiškino, kad psichikos centre V. F. lankėsi reguliariai, taip pat ir prieš priverstinį gydymą, vartojo medikamentus, jo liga nepagydoma, V. F. mama tinkamai juo rūpinasi ir užtikrina gydymą, pagalbą jam.
Iš byloje esančios Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties matyti, kad nutarties priėmimo metu pagal smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) V. F. smurto rizika buvo vidutinė, pažymėta, kad ji gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui, nesilaikant ambulatorinio gydymo tęstinumo. Šiuo atveju byloje aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. F. psichinė būklė yra stabili, ligos paūmėjimo nenustatyta, V. F. gydosi tiek Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centre, tiek Santariškėse, pats geria vaistus, savimi rūpinasi, jam padeda motina. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti komisijos, rekomenduojančios baigti priverstinį gydymą, gydytojų kompetencija bei turimomis žiniomis, kurie yra savo srities profesionalai, kita vertus, ir byloje nėra jokių faktinių duomenų paneigiančių šias gydytojų nurodomas aplinkybes. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad V. F. socialinis pavojingumas yra išnykęs, todėl toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra tikslinga ir ši priemonė yra naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Tenkinti Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą.
Panaikinti V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos miesto apylinkės teismą.