Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta, dešine puse) (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 11 d., nuo 12.54 val. iki 13.13 val., vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,8 promilių neblaivumas, ir viršijo nustatytą 90 km/h greitį, t. y. važiavo 115 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo 21,55 km/h (įvertinus paklaidą), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 131.1 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 416 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijamas Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat neginčijama M. K. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 416 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl M. K. paskirtų administracinio poveikio priemonių pagrįstumo bei galimybių jas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą M. K. Švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

10. M. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra vienas iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliantis realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad nusižengimo padarymo metu jautėsi blaivus, tačiau šis argumentas niekaip nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo. M. K., nepasitikrinęs blaivumo prieš transporto priemonės vairavimą, pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudamas tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu. Be to, jam nustatytas 0,80 promilių girtumas, todėl vargu ar jis galėjo jaustis visiškai blaivus, prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę. Leistinos ribos viršijimas beveik dvigubai negali būti laikoms nežymiu ar nedideliu. Iš (duomenys neskelbtini) registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog M. K. buvo baustas keturis kartus, visus už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, iš jų tris kartus už leistino greičio viršijimą. Visos aptartos aplinkybės neleidžia M. K. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai.

11. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad M. K. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytus minimalius administracinio poveikio priemonių taikymo terminus. Nors M. K. padarytais nusižengimais nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimai nebūtų buvę užfiksuoti ir jis nebūtų buvęs sustabdytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, tikėtina būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimų mažiau pavojingų ir jų nepateisina. Aplinkybė, jog kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų M. K. laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamus nusižengimus, neturi, nes, jei jis būtų nesilaikęs kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

12. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog M. K. teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir M. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo artimuosius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Nagrinėjamu atveju M. K. nurodomos aplinkybės (darbas, kuriam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, (duomenys neskelbtini) vežimas į (duomenys neskelbtini) ir kt.) jau egzistavo nusižengimų padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien M. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas trumpinti jam paskirto teisės vairuoti atėmimo terminą. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirtos administracinio poveikio priemonės neadekvačios padarytam nusižengimui, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokios poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – yra numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė M. K. Tvirtinimas, kad priemonės neadekvačios, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios.

14. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir M. K. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnes, negu sankcijoje numatytos, administracinio poveikio priemones. Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės ir nustatyti jų terminai yra proporcingi M. K. padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežtos ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.