- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- ATP-1189-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00781-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo G. S. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimu G. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas galutine 1160 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 28 d. 18.03 val., (duomenys neskelbtini) k., prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,83 prom.), atsitrenkė į stovinčią kitą transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Tikrinančiam dokumentus pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Tuo jis pažeidė KET 9, 14 ir 16 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo byla G. S. atžvilgiu nutraukta, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimu taip pat buvo iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos V. S. bei E. P. pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų davimo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Šalies argumentai
G. S. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos yra patrauktas atsakomybėn, nepadarė, taigi skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas. Apeliantui nesuprantama, kokiais įrodymais remdamasis teismas pripažino jį kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus. Protokolas apeliantui buvo surašytas remiantis nukentėjusiojo E. P. paaiškinimu, tačiau už tai, kad E. P. nurodė neva matęs apeliantą išlipantį iš automobilio, teismas jam iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą už melagingų parodymų davimą. Tai reiškia, kad teismas pripažino, jog E. P. nematė apelianto išlipant iš automobilio. Nesuprantama ir tai, kodėl teismas rėmėsi pareigūnų R. K. ir V. R. parodymais, nes jie buvo iš E. P. gavę melagingą informaciją. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o V. S. administracinio teisės pažeidimo byla iškelta nepagrįstai, nes jo parodymai teisme buvo nepaneigti.
Byloje taip pat gautas ir V. S. apeliacinis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriame jis prašo panaikinti nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo V. S.. Skunde nurodoma, jog V. S., apklausiamas teisme, sakė tiesą, tačiau teismas dėl jam nesuprantamų priežasčių juo nepatikėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į G. S. ir V. S. apeliacinius skundus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė nurodė, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo jų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
G. S. apeliacinis skundas netenkintinas. V. S. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, detaliai juos aptarė ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų yra įrodyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir aikštelėje prie gyvenamojo namo atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Tačiau šią G. S. versiją paneigia byloje surinkti duomenys, tai yra, nukentėjusiojo E. P. parodymai, jog iškart po to, kai buvo apgadintas jo automobilis, G. S. aikštelėje apžiūrinėjo jo automobilio įlenktą sparną, policijos pareigūno R. K. parodymai, jog atvykus į įvykio vietą E. P. nurodė, kad automobilį „BMW X5“ vairavo G. S., policijos pareigūnų R. K. ir V. R. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusysis parodė gatve einantį kito automobilio vairuotoją, ir patikrinus jo tapatybę paaiškėjo, kad jis yra G. S., taip pat asmens blaivumo testo kvitu, iš kurio matyti, kad G. S. nustatytas 2,83 prom. girtumas. Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis E. P. paneigė savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog matė iš automobilio „BMW X5“, po to, kai šis atsitrenkė į jo automobilį, išlipantį G. S., teismo posėdyje paaiškindamas, kad tai nurodė, nes buvo ant G. S. supykęs. Tačiau E. P. kaltė dėl galimai melagingai nurodytų aplinkybių bus nustatinėjama jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tuo tarpu, šioje byloje pakanka to, kad teismo posėdyje E. P. patvirtino iškart po įvykio matęs G. S. apžiūrinėjant jo automobiliui padarytus apgadinimus, o kitų asmenų tuo metu aikštelėje nebuvo.
G. S. versiją, esą šis automobilio nevairavo ir E. P. transporto priemonės neapgadino, bandė paneigti jo brolis V. S.. Tačiau liudytojo V. S. parodymai, jog jis neperspėjęs sėdo į neužrakintą brolio automobilį ir važiavo, kaip pats nurodė, obuolių, kurių nebuvo, o grįžęs nejuto kaip atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį E. P. automobilį, nėra įtikinantys, juolab, kad nesutampa su E. P. parodymais. Pastarasis nurodė, kad aikštelė buvo tuščia, o V. S. – kad aikštelėje buvo tik viena laisva vieta. E. P. teigė, kad jo automobilio apgadinimai buvo matyti pro antro aukšto langą, taigi susidūrimas turėjo būti gana stiprus, o V. S. nurodė nepajutęs, jog kliudė kitą transporto priemonę.
Vertinant visumą byloje surinktų duomenų – tai, kad aikštelėje, be E. P. automobilio, kitų transporto priemonių nebuvo (ką patvirtina ir eismo įvykio schema), tai, kad G. S. yra profesionalus vairuotojas (kas matyti iš jo vairuotojo pažymėjimo), tačiau įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,83 prom. girtumas), tai, kad E. P. automobilio apgadinimai buvo padaryti G. S. priklausančiu automobiliu ir praėjus labai trumpam laiko tarpui po įvykio E. P. jį matė apžiūrinėjant automobilio apgadinimus, o kitų asmenų aikštelėje nebuvo, tai, kad pinigus, kaip žalos atlyginimą, E. P. perdavė G. S. dukra, abejonių dėl to, kad eismo įvykį sukėlė pats G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apeliacinės instancijos teismui nekyla.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje gautas ir V. S. apeliacinis skundas, kuriame jis ginčija teismo sprendimą iškelti jam administracinio teisės pažeidimo bylą dėl melagingų parodymų davimo pagal ATPK 187² straipsnį, tačiau ATPK nėra numatyta liudytojui skųsti nutarimą, kuriuo kitas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. ATPK taipogi nenumato teisės skųsti ir sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, taigi V. S. apeliacinis skundas dėl skundžiamo nutarimo negali būti nagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti. V. S. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.