Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, Jolitai Žylienei, Linai Butkuvienei, Ingridai Janonytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje

I. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis , išsilavinimas vidurinis , vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.

I. B. 2016 m. liepos 28d. apie 1.30 val. name , esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia kumščiu sudavė į veidą N. L. , kuris nuo suduoto smūgio krito ir galva trenkėsi į kietą grindų pagrindą , tuo padarydamas galvos sumušimą , pasireiškusį muštine žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia krausjosruva minkštuose galvos audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio smilkininės , momeninės, kaktinės skilčių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kirmino pamatinės dalies, galvos smegenų sumušimu kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose , kas komplikavosi išoriniu kraujavimu , galvos smegenų pabrinkimu , dešinio plaučio uždegimu , progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu , dėl ko nuo patirtų sužalojimų N. L. 2016 m. rugpjūčio 7d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje mirė.

Kaltinamojo I. B. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo M. L., liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, jo paaiškinimais , kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis I. B. teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad į Lietuvą iš Baltarusijos, kur gyvena nuolat, atvažiavo į vestuves. Sekančią vestuvių dieną jie visi vaišinosi N. L., su kurio dukra gyveno jo sūnus, namuose. Jokių incidentų nebuvo , viskas buvo tvarkoje. Apie 24 val. jis kartu su N. L. ir pastarojo broliu A. buvo virtuvėje, jis gėrė alų, valgė, pjaustydamas peiliu, vytintą mėsą. N. L. pradėjo sakyti, kad jo anūkės vestuvėse buvo daug garbingų žmonių, o kai buvo pas jį Baltarusijoje vestuvėse to nebuvo ir pan. Jis bandė nutraukti tokį beprasmį pokalbį, bet N. L. toliau tęsė jį menkinančias kalbas, toliau jį įžeidinėjo. Jis norėjo išeiti, bet pajuto smūgį į veidą iš apačios, kaip suprato, jam N. L. trenkė galva , galėjo galva kliūti jam ( kaltinamajam ) į dantis, nes po to klibėjo dantys, skaudėjo dantenos. Jam pradėjo bėgti kraujas, A. L. atitraukė N. L. į šoną, o jį nuvedė apsiprausti į prausyklą. Grįžus iš prausyklos, jis papriekaištavo N. L., sakydamas jam „gyvuly tu, gyvuly , kaip tu elgiesi savo namuose „. N. L. tuo metu sėdėjo ant sofos ir valėsi marškiniais antakį. Jis - I. B. , pasiėmęs žmoną, norėjo išeiti iš namo , bet N. L. , jį toliau įžeidinėdamas, jam stovint namo tarpduryje, metėsi prie jo , čiupo jį dešine ranka, o kaire užsimojo jam trenkti. N. L. jį patraukė , jam nuo jo bandant išsisukti , jie abu nukrito, ant jų užkrito N. L. dukra S. L. , šalia buvusi jo žmona . Po to atsikėlus N. L. vėl norėjo jį pulti , bet jo dukra S. L. bandė tam sutrukdyti. Jis (kaltinamasis) per dukros petį stumtelėjo N. L., bet nestipriai , dėl ko jis prisėdo virtuvėje ant grindų ant užpakalio. S. L. pasiūlė juos su žmona apnakvinti pas kaimynus ir jie su ja abu išėjo iš namo, o N. L. liko sėdėti namų tarpduryje. Išėjus prie jo pripuolė N. L. brolis A. L. ir norėjo su juo muštis, sakydamas „tu matei mano brolio kraują „. Jis tik gynėsi nuo A. Kitą dieną jis sužinojo , kad N. L. yra blogai , jis yra ligoninėje. Jis neigia sudavęs jam smūgį, dėl kurio N. L. galėjo mirti. Jo nuomone, sužalojimas, dėl kurio N. L. buvo prakirsta ties antakiu , galėjo gautis, pastarajam smūgiuojant galva jam ir pataikant jam į dantis arba jiems visiems griūnant ir to griuvimo metu jam ( N. L.) užkabinus ta vieta durų kampą . Jis neigia grasinęs peiliu N. L., nebuvo tokios situacijos , kad kas nors iš jo atiminėtų peilį. Taip pat kaltinamasis neigia , kad buvo grįžęs į namą, po to, kai iš jo buvo išėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. B. parodė, jog su sutuoktine 2016-07-26 atvyko į Lietuvą į anūkės vestuves, kurios vyko restorane. Kitą dieną - 2016-07-27 jie susirinko pas N. L. namuose, kur toliau visi linksminosi. Jie visi buvo pakankamai išgėrę ir apie 23 ar 24 val. visi pradėjo skirstytis. Namuose, virtuvėje, liko tik jis-I. B., N. ir jo brolis A. Netoliese buvo ir N. dukra S. L., kuri buvo atsigulusi miegoti. N. su savo broliu sėdėjo ant sofos, o jis ant fotelio ir valgė. Besėdint virtuvėje, N. pradėjo aiškinti, kad į jo surengtas vestuves atvyko labai daug garbingų svečių, o į I. B. surengtas vestuves Baltarusijoje niekas beveik neatvyko. Jis N. bandė aiškinti, kad ne jis kvietė svečius, o jo vaikai, bet tada N. pradėjo jį įžeidinėti. Jis N. paaiškino, kad jų etiketas neleidžia įžeidinėti svečių, o jis šiuose namuose svečias, tačiau N. visiškai nereagavo, toliau įžeidinėjo, tada jis nusprendė išeiti, nes nenorėjo toliau tęsti konflikto, pasakė jog išsiaiškins rytoj, nes šiuo metu jie abu labai girti. Jam atsistojus, kaip tik tuo momentu prie jo prišoko N. ir sudavė kumščiu jam į veidą, pataikant į nosį. N. nenurimo ir agresyviai nusiteikęs vis puolė prie jo. Tada tarp jų atsistojo S. su A. ir laikė N., kad jis nelįstų. Po smūgio jam iš nosies pasipylė kraujas. S. vis laikė savo tėvą, o A. I. B. padėjo nueiti į vonią nusiprausti veidą. Matyt dėl didelio triukšmo į virtuvę atėjo ir jo žmona, kuri jau miegojo, tačiau kuriuo momentu ji atėjo, I. B. negali pasakyti, neprisimena. Nusiprausus jis virtuvėje pasakė N., kad jis kiaulė ir, kad jie išsiaiškins rytoj. N. vėl prišoko prie jo, tačiau tarp jų vėl atsistojo S., neleisdama N. pulti, ir I. B. nežino kaip atsitiko, kad jie, neišsilaikę ant kojų, visi krito virtuvėje ant grindų. N. krito aukštielninkas, ant jo nukrito S., o jis-I. B. šalia jų. I. B. N. nesudavė jokio smūgio. Jie buvo labai girti, ir, jo nuomone, kad jie tiesiog neišstovėjo ant kojų. Nukritus jis atsistojo, ir A. liepė jam eiti iš čia. Išeinant jis -I. B. dar atsisukęs tarpduryje pamatė, kad N. sėdi ant grindų ir jam kraujuoja virš antakio, lyg - virš dešinio antakio. Jie krito tarpduryje į prausyklą, todėl jis mano, kad N. galėjo galvą prasiskelti į staktą. Tada N. L. vėl puolė jį- I. B.. Jiems stovint, ir N. L. užsimojo trenkti jam, ir jis, bijodamas, kad jie visi vėl gali nukristi, taip pat užsimojo ir norėjo trenkti kumščiu N. L., tačiau jis negali pasakyti, ar jis sudavė smūgį, nes tarp jo ir N. L. stovėjo S. ir stūmė savo tėvą, ir kaip tik tada N. L. krito. Jis tiesiog atsisėdo ant grindų, niekur nesitrenkė ir neužsigavo. Tuomet jis susiruošė ir kartu su žmona ir S. išėjo iš tų namų. Kieme prie jo priėjo A., kuris taip pat buvo nusiteikęs agresyviai, norėjo suduoti, tačiau S. neleido jam to padaryti. (b. t. 2. b. l. 22, 24-26, 30-33)

Nukentėjusysis M. L., nužudytojo N. L. sūnus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 75-80) parodė, kad 2016-07-27 pas jį namuose vyko šventė- vestuvės. Maždaug apie vidurnaktį visi pradėjo skirstytis. Kadangi namuose vietos atsigulti jau nebuvo, jis pats išėjo pas kaimynus. Maždaug apie 1 val. ar 1.30 val., jau miegant jis išgirdo iš savo namų riksmus ir nusprendė nueiti pasižiūrėti, kas vyksta. Jis girdėjo vyrų balsus, bet nesuprato, kas ant ko šaukia. Atbėgus į namus, I. B. kaip tik išeidinėjo iš namų. Įėjus pamatė sėdintį ant sofos savo tėvą N. L.. Jam virš kairio antakio labai kraujavo. Jo tėvas dar atsistojo ir priėjo iki lauko durų. Jis – M. L. išbėgo iš namo , kad pasiaiškintų su I. B. , bet jis jau buvo su žmona nuėję. Grįžus į namą, tėvas jau gulėjo ant sofos, buvo be sąmonės, nes į nieką nereagavo. Atvykus medikams, gydytoja apžiūrėjo N. L. ir nusprendė jį vežti į ligoninę. Kadangi gydytoja nustatė, jog jo tėvui koma, šį paguldė ant neštuvų ir kartu su greitosios pagalbos vairuotoju jie tėvą išnešė ant neštuvų į greitosios pagalbos automobilį. Nešant, N. L. tikrai nenukrito nuo neštuvų, nes jis buvo komoje, buvo nešamas neštuvais, o ne vedamas už pažastų. Jo tėvas N. L. ligoninėje, taip ir nepabudęs iš komos, 2016-08-07 nuo patirtų sužalojimų mirė. Iš įvykio metu buvusių asmenų jo žmonos Z. G., sesers S. L., S. girdėjo, kad I. B. puolė tėvą peiliu , bet jiems pavyko iš jo atimti peilį , paskiau jis trenkė tėvui kumščiu, dėl ko tėvas nukrito, tai jis dar mušė jį ant jo atsisėdęs. Kaltinamojo rankos didelės, stiprios , be to jis nešiojo didelį žiedą.

Liudytoja S. L., nužudytojo N. L. dukra, parodė, kad 2016-07-26 vyko vestuvės, o 2016-07-27 dalis svečių atvyko į jų namus, kur toliau visi linksminosi. Apie 24 val. visi išsivaikščiojo miegoti. Ji, nuėjusi miegoti, išgirdo, kaip virtuvėje vyksta kažkoks konfliktas. Ji suprato, kad konfliktuoja jos tėvas N. L. su jos uošviu I. B.. Ji išgirdo, kad jie konfliktuoja dėl jos. Pagal jų papročius, ji negali gyventi su savo vyru tėvo namuose. Tuomet ji paprašė kambaryje buvusios Z. G. nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Maždaug po minutės, kai tik Z. nuėjo, ji išgirdo kaip Z. šaukia „peilis rankose“, ir tada išgirdo šaukiant I. B. „Aš tave papjausiu“. Jai nubėgus į virtuvę, ji pamatė, kad virtuvėje stovi I. B., jos tėvas N., Z. G. , A. L. ir M. S.. I. B. rankose peilio jau nebebuvo, šis buvo numestas ant grindų. Jai atėjus , buvo kaip ir ramu, tačiau tai truko neilgai. I. B. prišoko prie jos tėvo, sugriebė jį už rūbų ir pradėjo tąsyti, šaukdamas ant jo. Jai stojus į jų tarpą , I. B. ją pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į sienos kampą ir, nežino kaip atsitiko, galbūt susipainiojo kojos, ar ji už kažko užkliuvo, neišlaikė pusiausvyros ir krito. Krisdama ji sugriebė I. B. už baltinių ir krisdama nusitempė jį. Ji krito aukštielninka ant grindų, ant jos krito I. B.. o šone prie jų dar nukrito ir jos tėvas N. L.. Jai pasirodė, kad, kai ji nukrito, o ant jos krito I., ji jam alkūne galėjo trenkti kažkur į lūpos sritį, nors ji tuo tiksliai neįsitikinusi, tačiau jai labai suskaudo alkūnę. Jiems nukritus, I. B. nenustojo tampyti už rūbų N. L.. Tuomet ji, vis dar gulėdama ant grindų, įsispyrusi kojomis ar tai į I. B., ar tai į savo tėvą, bandė juos išskirti. Jai padėjo M. su Z. ir A. Jiems pavyko juos išskirti ir pakelti nuo grindų. Tada I. B. pats pamatė, kad jam bėga kraujas, t. y. jog tarp lūpos ir nosies yra šiek tiek kraujo. Tuomet ji su I. B. ir A. nuėjo vonią, kad I. B. nusipraustų, tačiau nebuvo vandens. Tada ji su A. išvedė I. B. į lauką ir bandė raminti. Jie su I. B. šnekėjo apie 5-6 minutes, ir šis pasakė, kad eina atsiprašyti jos tėvo N. L.. Ji grįžo į namą, paskui ją atėjo ir I. B.. Tuo metu jos tėvas N. L. sėdėjo ant sofos ir, pamatęs, kad į namus atėjo I. B., atsistojo nuo sofos. ji manė, kad I. B. atėjo atsiprašyti, nes jis taip sakė, tačiau I. B., priėjęs prie N. L., nieko nepasakęs, staiga sudavė smūgį kumščiu N. L. virš kairiojo antakio, ir šis nuo suduoto smūgio krito ant grindų. Jis krito pusiau ant šono, o iš prakirstos vietos virš kairiojo antakio pradėjo bėgti kraujas. Kadangi ji stovėjo šalia, I. B. pastūmė ją ir atsisėdo ant jos tėvo jį apžergdamas, suėmė šį už plaukų ir tris, keturis kartus bandė suduoti į veido sritį. Ar jis sudavė, ji negali atsakyti, nes ji I. B. bandė nutempti nuo tėvo, todėl ir negali atsakyti ar smūgius pataikė. Ji šaukė, liepė Z. eiti ką nors kviesti į pagalbą , ir netrukus iš kambario atbėgo M. Šis padėjo nutempti I. B. nuo N. L.. Tada I. B. išbėgo iš namų, ji išėjo paskui. Kaip tik tuo metu į namus atbėgo ir jos brolis M. su A. aiškintis kas vyksta. Ji pamatė lauke stovintį A. L. , kuriam iš nosies bėgo kraujas. A. šaukė „laikykit jį, I. man trenkė“. Kaip buvo jam suduotas smūgis, ji nematė. Ji išėjo kartu su I. B. ir jo žmona, kad juos apnakvintų pas kaimynystėje gyvenančią tetą. . Jos tėvas dėl sužalojimų buvo tą pačią naktį išvežtas į ligoninę, kur jis mirė. Įvykio metu ji buvo blaivi, kaltinamasis ir jos tėvas buvo girti. Iki tol, kol kaltinamasis negrįžo iš lauko atgal į namą, kur trenkė tėvui, tėvui sužalojimų, kad bėgtų kraujas, nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. davė analoginius parodymus (b.t. 1, b. l. 113-115 )

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja S. L. patvirtino savo parodymus, patvirtindama, kad jos tėvą N. L. sužalojo kaltinamasis I. B. , sudavęs jų gyvenamojo namo virtuvėje jam kumščiu virš kairiojo antakio, dėl ko jo tėvas pargriuvo , tėvui iš karto pradėjo gausiai bėgti kraujas ( b.t. 1, b. l. 116-126 )

Liudytoja Z. G. , nukentėjusiojo M. L. žmona, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po vestuvių savo namuose ji buvo nuėjusi miegoti su S. L., kai išgirdo, jog jų virtuvėje yra kilęs konfliktas. Atėjus į virtuvę, ji pamatė, kad kaltinamasis , turėdamas rankoje peilį , eina link N. L., ir šaukia, kad užmuš jį. Ji išsigandusi sušuko, į virtuvę atbėgo S. L., S. Ji ištraukė peilį iš kaltinamojo rankų ir lyg viskas aprimo. Gal po peilio atėmimo kaltinamasis su N. L. ir nukrito, bet to ji nepamena. Po to kaltinamasis išėjo į lauką , kur sudavė lauke buvusiam A. L., po to jis grįžo atgal į namą. N. L. tuo metu dar buvo virtuvėje, sėdėjo ant sofos. Kaltinamasis priėjęs trenkė N. į galvą virš antakio , ji ir S. L. bandė juos išskirti , tada visi nugriuvo ant grindų. Po kaltinamojo N. L. suduoto smūgio virš antakio , jam pradėjo smarkiai bėgti kraujas, jį paguldė į lovą, kur jis „užmigo“. Supratus, kad jam bloga, ji iškvietė greitąją med. pagalbą . Ji buvo labai išsigandusi , konkrečiai ką pasakė, kviesdama medicinos pagalbą, nepamena, lyg tai sakė, kad N. L. į kažką atsitrenkė. Ji pati nematė, kai lauke kaltinamasis trenkė A. L., bet apie tai žino iš jo. N. L. kraujas pradėjo bėgti tik po kaltinamojo jam suduoto smūgio virš antakio, kurį jis sudavė grįžęs iš lauko. Kaltinamajam taip pat truputį bėgo kraujas virš lūpos, jį pamatė po jo kritimo virtuvėje. Ji nurodo, kad ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu , ji nurodė tą aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė N. L. smūgį kumščiu virš antakio po to, kai grįžo iš lauko, bet galimai tyrėja jos nesuprato .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. G. parodė, kad 2016-07-26 vyko vestuvės, o 2016-07-27 visi svečiai susirinko į jų namus ir toliau linksminosi. I. B. visą dieną buvo priešiškai nusiteikęs prieš N. L., nes buvo nepatenkintas kad jo sūnus gyvena pas savo žmoną, N. dukrą, nes pagal jų papročius, žmona turi išeiti į vyro namus. Atėjusi į virtuvę, ji pamatė, kad N. su savo broliu A. ir I. sėdi virtuvėje. Staiga, I. B., nieko nesakęs, pagriebė nuo stalo peilį ir pasisukęs į N., rankose laikydamas peilį šaukė „aš tave nužudysiu“. Pamačiusi peilį, ji tuoj pat pradėjo šaukti „peilis, peilis“. Greičiausiai, išgirdę jos riksmą, iš kambario atbėgo M. S., kuris jau miegojo kambaryje ir apglėbė per rankas I. B.. Taip pat atbėgo ir S. L.. Ji padėjo laikyti I., o kai M., sugriebęs I. ranką, prispaudė prie sienos, ji paėmė iš I. rankos peilį. I. su N. vis dar šaukė vienas ant kito. Jie manė, kad tuoj viskas aprims, ir paleido I., tačiau šis, nieko nesakęs, smogė kumščiu N. į kairiąją veido pusę ties kairiuoju antakiu. Nuo šio smūgio N. krito ant grindų. Jam iš dešinės pusės tuo metu stovėjo jo dukra S. ir, greičiausia bandydama sulaikyti savo tėvą, krito kartu su juo ant žemės. Taip pat ant žemės krito ir I., tačiau ji negali pasakyti, kodėl jis nukrito. Pats N. krito aukštielninkas ir trenkėsi galva į plyteles. Jie visi nukrito galvomis arčiau virtuvės spintelių, o kojos buvo link įėjimo durų. Krisdamas N. tikrai nesitrenkė nei į spinteles, nei į jokį kampą, trenkėsi tik į grindis. Pirmiausia Z. G. pakėlė I., o po to kartu su S. pakėlė N. Pastarajam iš prakirsto antakio labai stipriai bėgo kraujas. N. jie paguldė ant sofos, prispaudė kažkokiais marškiniais žaizdą. I. išėjo į lauką. Ji atsistojo tarpduryje ir pamatė, kad jis šnekasi su N. broliu A., ir staiga I. jam taip pat trenkė į veidą ir nuėjo. Ji negali pasakyti, ar A. matė, kas įvyko virtuvėje, ir ji net tiksliai negali pasakyti kas, kur, kuriuo momentu buvo. Ji prisimena, kad virtuvėje buvo ir I. žmona. Viskas vyko labai greitai, todėl negali visko smulkiai papasakoti. N. L. netrenkė I. B., tačiau ji prisimena, jog kai jie visi trys nukrito, ir tik po to pamatė, kad I. B. lyg prakirsta lūpa ir yra šiek tiek kraujo. N. L. pasidarė blogiau, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Kodėl ji pasakė, jog N. trenkėsi į duris, negali pasakyti. (b.t. 1, b. l. 129-131)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja Z. G. patvirtino savo parodymus, nurodydama kaip įvykio vietą savo gyvenamojo namo virtuvę, kurioje kaltinamasis I. B. kumščiu trenkė N. L. į kairiąją veido pusę, dėl ko jis nukrito ir jam pradėjo smarkiai bėgti kraujas, jam pasidarė bloga (b.t. 1, b. l. 132-137)

Liudytojas M. S. , nužudytojo N. L. sūnėnas , parodė, kad aptariamu laiku jie dalyvavo N. L. anūkės vestuvėse, Po šventimo jis, A. L., N. L. , M. L. , A. A. dar sėdėjo N. L. namo virtuvėje, kai jis pasiūlė eiti ilsėtis , nes buvo jau vėlu. M. L. ir A. išėjo miegoti pas kaimynus , o jie dar liko virtuvėje. Į virtuvę užėjo kaltinamasis ir jie (kaltinamasis ir N. L. ) pradėjo tarpusavyje bartis. Kaltinamasis sušuko, kad nužudys N. , jo rankose buvo peilis. Nuo triukšmo, kilusio virtuvėje, pabudo tam pačiam name miegojusios moterys S. L., Z. G. . Jis bandė ištraukti peilį iš kaltinamojo , bet jam nepavyko, tą padarė kažkuri iš moterų . Tada N. L. ir kaltinamasis susigrūmė , juos bandė išskirti S. L. , jie kažkaip susipynė ir visi nukrito ant grindų. Po to matė kraują pas kaltinamąjį virš lūpos. Jis ėjo praustis į šalia virtuvės esančią vonią, bet ten nebuvo vandens, todėl jis išėjo į lauką. Jis išėjo iš paskos, matė besikalbančius kaltinamąjį ir A. L., kalba buvo apie tai, kad reikia baigti konfliktą. Jis grįžo atgal į namą ir nuėjo miegoti. Jis, būdamas kitame kambaryje , pro praviras duris matė virtuvę ir matė, kaip kaltinamasis įėjo į virtuvę iš lauko ir, jam įėjus , išgirdo triukšmą , moterys šaukė, kad vėl vyksta muštynės. Atėjus jam į virtuvę, jis pamatė ant grindų gulintį N. L. , ant jo sėdėjo kaltinamasis , kurį jis nutraukė nuo N. ir išvedė jį į lauką . Kai pamatė gulintį N., matė, kad jam smarkiai bėga kraujas iš vietos prie antakio. Jis ( N. L.) dar sakė, kad negali atsistoti. Lauke pamatė sukruvintą A. L., jis sakė, kad jam kaltinamasis sudavė už nieką. Kaltinamojo žmoną matė tik antro konflikto metu , nes ji prieš tai miegojo , nes buvo labai girta. N. L. konflikto metu buvo labai girtas , o kaltinamasis buvo išgėręs, bet prieš tai jis buvo pamiegojęs

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2016-07-25 jis atvyko į Lietuvą į vestuves, kurios įvyko 2016-07-26. Kitą dieną, t. y. 2016-07-27 jie visi susirinko į dėdės namus, kur toliau visi šventė ir buvo visi gerokai išgėrę. Jie dar sėdėjo lauke, galbūt tai buvo apie 24 val., kai I. B. pradėjo priekaištauti N. L., kad šis leidžia gyventi I. sūnui savo namuose, kas pagal jų įstatymus nepriimtina. Taigi, pirmiausia pas juos prasidėjo žodinis konfliktas, I. vis įžeidinėjo N. Nenorėdami, kad kiltų didesnis konfliktas, juos vis išskirdavo, tačiau jokių susistumdymų ar muštynių tarp jų nebuvo. Kai visi pradėjo skirstytis, jis- M. S., N. su savo broliu A., Z. nuėjo į virtuvę. N. su A. atsisėdo virtuvėje ant sofos ir šnekėjosi, viskas jau buvo aprimę, todėl M. S. susiruošė miegoti. Svečiams buvo paklota šalia virtuvės esančiame kambaryje ant žemės. Ten jis nuėjo ir atsigulė. Iš to kambario virtuvės dalis gerai matosi, todėl jis atsigulęs pamatė, kaip iš lauko į virtuvę atėjo I. Jis nematė, ką I. virtuvėje veikia, tačiau išgirdo, kaip kažkas iš moterų sušuko „ Jis paėmė peilį “, ir tada jis išgirdo, kad šaukia I. - „ Aš jį papjausiu“. Jis tuoj pat nubėgo į virtuvę. Ten jis pamatė, kad pas I. rankose didelis virtuvinis peilis, ir šis eina su tuo peiliu link N. Virtuvėje tuo metu buvo daug žmonių ir berods A. puolė laikyti vieną I. ranką, o jis- M. S. - kitą ranką, ir kažkas iš I. rankų ištraukė peilį. Viskas vyko labai greitai ir jis negali prisiminti smulkmenų. Jis prisimena, kad virtuvėje buvo ir Z. ir S. Atėmus peilį, visi šiek tiek apsiramino, bet staiga, I. vėl puolė N., prišoko prie jo, pagriebė už rūbų, pradėjo jį tampyti. Jie vėl puolė juos raminti. S. net atsistojo tarp jų, kad tik jie nesimuštų, juos tempė vienas nuo kito ir, neaišku kaip atsitiko, gal jiems kojos susipainiojo, kai staiga S., I. ir N. krito ant grindų. Jis neprisimena kokioje pozoje jie visi nukrito. Nors jie ir nukrito, I. nenustojo N. tampyti už rūbų. Tuoj pat jis su Z. ir A. puolė jų išskirti ir juos pakėlė nuo žemės. Pakėlus juos nuo žemės, matėsi, kad pas I. kažkur ties lūpa kraujuoja, galimai užsigavo krisdamas. Jam kraujavo lūpa, todėl A. ir S. nuvedė I. į vonią nusiprausti. Bet kažkas buvo atsitikę su vandeniu, jo nebuvo, todėl I. ranka nusivalė kraują, ir kartu su A. ir S. išėjo į lauką, o jis su Z. tuo tarpu paguldė N. ant sofos virtuvėje. Kadangi viskas jau nurimo, jis nuėjo į kambarį ir vėl atsigulė. Po to, gal po kokių 5-10 minučių jis pamatė, kad į virtuvę iš lauko vėl įeina I. Kas vyko toliau, jis nematė, bet išgirdo kažkokį trenksmą, tarsi kas kristų, o po to išgirdo riksmus. Jam tuoj pat vėl atbėgus į virtuvę ir pamatė, kad N. guli ant grindų, o ant jo, jį apžergęs, sėdėjo I. ir sudavinėjo smūgius N. į veido sritį. Jis negali pasakyti, ar jis pataikė ar nepataikė, kiek tų smūgių sudavė ir į kokią veido sritį, tačiau jis matė, kad N. teka kraujas virš kairio antakio. Tuomet jis su Z. sugriebę I., nutempė jį nuo N., ir I. išėjo į kiemą. Tik tada jis pamatė, kad virtuvėje yra ir I. žmona. N. taip pat atsistojo, o jis- M. S. nuėjo paskui I., pažiūrėti kur jis eina, lauke A. šaukė „laikykit jį, jis bėga, I. man trenkė“. Matėsi, kad A. iš nosies bėga kraujas. Tuo metu N. stovėjo ant laiptų ir jam labai tekėjo kraujas iš galvos. A. nuėjo praustis, jis-M. S. taip pat atėjo į virtuvę, o N. atsisėdo ant sofos virtuvėje. Kažkuriuo momentu, matyt išgirdę triukšmą, į namus atbėgo ir M. ir A. Besėdint kambaryje N. pasakė, kad jam bloga ir paprašė atnešti dubenį. Jis- N. paprašė padėti jam užsikelti kojas, nes jam pačiam sunku. Kai A. uždėjo N. kojas ant sofos, N. tuoj pat giliai užmigo, pradėjo „knarkti“ ir į jokius garsus nebereagavo. Jie galvojo, kad N. nuo per didelio alkoholio kiekio užmigo, tačiau jam iš burnos pradėjo eiti putos, o kraujas nenustojo tekėti, todėl paprašė Z. iškviesti greitąją pagalbą. Kad ilgai nereikėtų aiškinti, ir kad greičiau atvažiuotų greitoji, Z. pasakė, kad jei klaus, kad ši pasakytų jog žmogus nukrito ir atsitrenkė į duris. Atvykus medikams, N. išvežė į ligoninę. (b.t. 1, b. l. 139-142)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas M. S. patvirtino savo parodymus, kaip įvykio vietą nurodydamas N. L. namo virtuvę , kur be kitų parodymų jis patvirtino, kad N. L. sužalojo kaltinamasis, kurį jis pamatė virtuvėje sėdintį ant nugriuvusio ant grindų N. , pastarajam smarkiai bėgo kraujas iš vietos ties antakiu ( b. t. 1, b. l. 143-152)

Liudytojas A. L., nužudytojo N. L. brolis, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 154-156), tiek teisme parodė, kad 2016-07-25 jis atvyko į Lietuvą į vestuves. 2016-07-26 visi vyko į restoraną, o 27 d. visi susirinko į jo brolio namus ir toliau linksminosi. Visos šventės metu N. L. labai vengė I. B., nenorėjo sėstis net prie vieno stalo, tačiau kas tarp jų įvyko, jis nežino. Kai jis savo brolio klausė, šis tiesiog atsakė, kad jam nepatinka I. Vakare, šventei pasibaigus, daug kas išsiskirstė, nuėjo miegoti, o jis kartu su savo broliu, Z., I. sėdėjo virtuvėje. Būnant virtuvėje, tarp I. ir N. vyko žodinis konfliktas. I. jam vis priekaištavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, negražiai kalbėjo apie svečius ir jis-A. L. atsistojo tarp jų, kad tik nekiltų joks konfliktas. Jis buvo atsisukęs į savo brolį, o kai pasisuko į I., pamatė, kad šio rankose yra peilis. Tada jis griebė I. už rankos, ir berods Z. ištraukė jam iš rankų peilį. Kiek pamena , dar įvyko virtuvėje susistumdymas, kurio metu, įsikišus S. L., dar buvo jo sūnėnas S. , visi nugriuvo, tame tarpe ir N., bet po šio griuvimo N. nebuvo sužalotas. Jis, kad nutrauktų konfliktą, išstūmė I. į lauką. Jis pradėjo su juo šnekėtis, ką jis daro, prašė nusiraminti, ir I. pasakė, kad eina atsiprašyti N., ir kad jis palauktų lauke. Jis liko stovėti lauke, o I. užėjo į vidų. Jo nebuvo gal kokias 3 minutes, kai staiga I. B. išbėgo iš namo. Kas ten įvyko, jis nežino ir negali paaiškinti. Jis tiesiog paklausė I., ar šis susitaikė su N., o I., nieko nesakęs, tiesiog trenkė kumščiu jam į nosį ir nuėjo toliau . Po to jis- A. L. nuėjo į namą ir pamatė, kad ant grindų, netoli įėjimo durų guli jo brolis, kuris buvo kruvinas. Jis jo paklausė, kas atsitiko, ir N. atsakė, kad jam sudavė I. N. jie paguldė ant sofos, prispaudė žaizdą, tačiau greitai jis pradėjo „knarkti“ ir prarado sąmonę, po ko iškvietė greitąją pagalbą. Mano, kad sužalojimą ties antakiu, I. galėjo padaryti tik žiedu, kurį jis nešiojo, žiedas buvo didelis su akmenimis . N. , kol dar kalbėjo, sakė, kad smūgis buvo labai stiprus . Įvykio metu jis- A. L. buvo gerokai išgėręs, todėl smulkmenų neprisimena ir negali visko tiksliai papasakoti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2016-07-25 jis atvyko iš Anglijos ir apsistojo savo giminaičių name, nes turėjo vykti vestuvės. 2016-07-27 šventei pasibaigus visi išsiskirstė miegoti. Jis pats asmeniškai nuėjo miegoti pas kaimynus. Bemiegant jis išgirdo, jog giminaičių name vyksta konfliktas. Girdėjosi kaip vienas ant kito šaukia A. A. sesers vyras N. L. ir I. B.. Namo durys buvo praviros, todėl ir riksmai gerai girdėjosi. Jis nubėgo prie giminaičių namo ir tuo momentu pamatė, kad iš namo išeina I. Jis nematė jokio konflikto ir, atėjus į virtuvę, N. sėdėjo ant lovos. Jam buvo prakirstas antakis iš kairės pusės, iš žaizdos labai bėgo kraujas. N. paprašė atnešti dubenį, nes pasakė, kad jam bloga ir paprašė padėti užsikelti kojas ant lovas. N. atsigulė ir „užknarkė“. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri N. išvežė į ligoninę (b. t. 1, b. l. 158-165)

Liudytoja L. B., kaltinamojo I. B. žmona, nužudytojo N. L. sesuo, parodė , kad 2016-07-26 su vyru atvyko į Lietuvą į N. L. anūkės vestuves . Po vestuvių puotos, vykusios restorane, tęsė vaišes namuose pas N. L.. Ji buvo labai pavargusi, todėl apie 22 val. nuėjo miegoti . Apie 24 val. ji išgirdo triukšmą virtuvėje, kur nuėjusi išgirdo, kad ant jos vyro, buvusio irgi virtuvėje , keikiasi N. L. , jis buvo stipriai girtas . Jos vyras taip pat buvo girtas. Konflikto metu jie susikibo , tarp jų stojosi N. dukra S. L. , ji ramino tėvą , o ji ramino savo vyrą. N. L. puolė jos vyrą , jam trenkė galva į veidą , jie abu sunkiai stovėjo ant kojų ir pargriuvo . Ji ir kiti, buvę virtuvėje, padėjo jiems atsikelti, tada ji pamatė, kad N. L. yra prakirsta virš antakio, jam bėgo kraujas, o jos vyrui bėgo kraujas iš nosies. Jos vyras klausė N. , už ką jis jam sudavė, kodėl jį savo namuose įžeidinėja. S. L. paragino jos vyrą išeiti iš namo, nes nebenorėjo konflikto, ji sakė, kad jos vyras nekaltas, siūlė eiti miegoti kitur pas jos giminaičius . Tada ji su vyru, lydimi S. L. išėjo iš namo . Vyras virtuvėje peiliu negrasino niekam. JI nematė, kad jos vyras suduotų N. L. smūgį, jis susižalojo kritimo metu . Ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus, būdama susijaudinusi, todėl galėjo ne viską tiksliai nurodyti .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad ji kartu su savo vyru I. 2016-07-25 atvyko į Lietuvą į savo anūkės vestuves, kurios vyko 2016-07-26 restorane, o 2016-07-27 visi susirinko pas giminaičius į namus. Visi vėl šventė, išgėrinėjo, šoko. Ji buvo labai pavargusi, todėl, maždaug apie 22 val. nuėjo miegoti, o svečiai dar linksminosi. Jau buvo tamsu, galbūt apie 1 val., ji išgirdo keiksmus. Ji nuėjusi į virtuvę, pamatė, kad virtuvėje ant sofos sėdi N. L., o šalia ant fotelio - jos vyras I., ir N. keikėsi ant jos vyro. Jos vyras sėdėjo ramiai ir tiesiog ramino N., prašė nusiraminti. N., kai išgeria, visuomet būna nevaldomas, provokuoja konfliktus. Taip tęsėsi apie 10 minučių. Viskas prasidėjo nuo to, kad neseniai jie buvo pakvietę N. į Baltarusiją į vestuves, o dabar jis pakvietė juos į Lietuvą, ir N. pradėjo jos vyrą įžeidinėti, kad jo iškeltos vestuvės buvo prastesnės. N. tada pasiuntė jos vyrą „ant trijų raidžių“, o jos vyras nebeiškentęs atsakė, kad N. pats gali ten eiti. Tuomet N., priėjęs prie jos vyro, smogė jam kumščiu į nosį. Po šio smūgio jos vyrui iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl jis virtuvės kriauklėje apsiprausė, tačiau kraujas nesustojo tekėti. Jos vyras atsisukęs į N. liepė pažiūrėti, ką jis padarė, tačiau N. vis tiek nenusiramino ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Visą tą laiką virtuvėje buvo ir N. dukra S., kuri vis ramino tėvą, nes ji pati žinojo koks jis būna išgėręs. Tada jau jos vyras I. B. trenkė N. į galvą. Jos vyras labai aukštas, ir ji pamatė, kad N. virš kaktos „praslenka“ delnas. Jis tikrai netrenkė kumščiu, nors ji ir matė ant N. kaktos randą. Kaip tik tuo momentu, kai I. B. sudavė delnu N. per kaktą, visą tą laiką tarp N. ir jo vyro stovėjo N. dukra S. Ši buvo įsikibusi savo tėvui į atlapus ir ramino jį. Kaip tik, kai jos vyras sudavė, N. krito aukštielninkas, ant jo krito jo dukra, o bekrisdamas jis dar pastvėrė jos vyrą, ir šis krito taip pat ant grindų. N. krito visu savo ūgiu ant grindų ir trenkėsi pakaušiu į grindis, kurios yra išklotos plytelėmis. ji puolė kelti savo vyrą, nuo grindų atsikėlė ir S. bei N. Ji pasakė savo vyrui eiti iš čia, ir jie išėjo iš tų namų. Ji girdėjo, kad N. dar kažką šaukė, bet ji jau į tai nebekreipė dėmesio. Ji nematė, kad N. iš kur nors tekėtų kraujas. Kartu su jais išėjo ir N. dukra S. Ši kažkiek su jais pasėdėjo, o po to pasakė, kad eina pažiūrėti kaip tėtis. Maždaug apie 10 val. jiems paskambino sūnus ir pasakė, kad N. ligoninėje (b.t. 1, b. l. 165-167)

Liudytoja M. L. , Vilniaus rajono GMP felčerė, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 5-6), tiek teisme parodė, kad 2016-07-28 apie 1.55 val. buvo gautas iškvietimas ir pranešta kad N. L. patyrė galvos sumušimus. Nuvykus nurodytu adresu, name, virtuvėje ant sofos gulėjo N. L., kuris buvo be sąmonės. Paklausus kas atsitiko, nei vienas iš tenai buvusių žmonių nieko nepaaiškino, nes jie buvo labai girti ir agresyvūs. N. L. kaktoje buvo žaizda, kuri jau nebekraujavo. Kitų žaizdų M. L. nepastebėjo. Apžiūrėjus jį, t. y. patikrinus atsimerkimą, ar jis reaguoja į kalbą, skausminį dirgiklį bei judėjimą, ar juda rankos, kojos, šis į šiuos patikrinimus nereagavo, todėl ji nustatė, jog N. L. yra trijų balų glasko koma, t. y. labai sunki. Kadangi N. L. buvo be sąmonės, jį paguldė ant neštuvų, ir vairuotojas su ten buvusiais žmonėmis N. L. nunešė iki greitosios pagalbos automobilio, po ko jį išvežė į ligoninę. N. L. buvo be sąmonės, jį iš namų išnešė neštuvais, o ne vedė, ir N. L. niekur benešant nenukrito.

Tai, kad N. L. mirtis buvo smurtinė , patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1015/2016, kuria nustatyta , kad N. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkštuose galvos audiniuose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio smilkinines, momenines, kaktinės Skilčių; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kirmino pamatinės dalies; galvos smegenų sumušimu kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose. Tai komplikavosi išoriniu kraujavimu, galvos smegenų pabrinkimu, dešinio plaučio uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. N. L. lavone nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkštuose galvos audiniuose; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio momeninės, kaktinės, smilkininės skilčių; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš smegenėlių kirmino pamatinės dalies; galvos smegenų sumušimas kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2016-07-28. Sužalojimai visumoje, dėl galvos smegenų sumušimo, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Injekcinės žymės dešinėje poraktinėje srityje ir abiejose alkūnėse, tracheostominė anga kakle padaryta medicininių manipuliacijų metu, kaip sužalojimai nekvalifikuojami. Neatmetama galimybė, kad N. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajam pačiam griūnant ir kairio antakio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. N. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad N. L. po visų sužalojimų jam padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl progresuojančio galvos smegenų brinkimo. (b.t. 1, b. l. 53-59)

Teismo medicinos ekspertas D. F. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino teismo medicinos specialisto išvadą dėl sužalojimų pobūdžio, jų skaičiaus, atsiradimo būdo, mirties priežasties. N. L. mirtis įvyko ne nuo muštinės žaizdos kairio antakio srityje , o nuo sužalojimų, kurie atsirado galvoje , ja atsitrenkus į grindis griuvimo metu. Vertikali muštinė žaizda ties kairiuoju antakiu galėjo atsirasti nuo tiesioginio smūgio su briauną turinčiu daiktu, tai galėjo būti žiedas , stakta ir pan. Mažai tikėtina, kad ši žaizda atsirado nuo smūgio kumščiu . N. L. nustatytoje žaizdoje ties kairiuoju antakiu nebuvo užfiksuoti konkretaus daikto požymiai , todėl nėra galimybės identifikuoti daikto, kuriuo galimai buvo sužalotas N. L. . Taip pat mažai tikėtina, kad tokia žaizda galėtų atsirasti galva trenkiant kitam asmeniui į panosę ir kliūnant į dantis. Tokiu atveju N. L. turėjo atsirasti horizontali žaizda, o ne vertikali, kaip jam buvo nustatyta, be to turėjo būti nustatyti atitinkami sužalojimai kaltinamojo burnoje. N. L. po patirtų sužalojimų galėjo kurį laiką judėti , bet brinkstant smegenims , jis prarado sąmonę. Tikėtinas toks N. L. sužalojimų padarymo mechanizmas : smūgis į vietą ties kairiuoju antakiu, po ko jis pargriuvo ant grindų, atsitrenkdamas galva į jas ir patirdamas jam nustatytus kitus galvos sužalojimus , dėl kurių jis mirė . Kaltinamajam nustatyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, kurie galėtų atsirasti trenkiant kitam asmeniui jam į veidą galva. Jam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti , suduodant alkūne ir pan.

Iš pranešimo policijai matyti, kad apie įvykį buvo pranešta 2016-07-28 04.26 val., apie tai pranešė RVUL slaugytoja B., informavusi, kad GMP apie 2.36 val. į RVUL pristatė N. L. , atvežtą iš (duomenys neskelbtini). Giminaičiai paaiškino, kad jis apie 1 val. atsitrenkė į duris (t. 1 b.l. 5-6-7).

Pranešimo Bendrajam pagalbos centrui stenograma patvirtina, kad telefonu Nr. 112 Z. G. kvietė greitąją medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). , pokalbis vyko rusų kalba , nurodant , kad pagalba kviečiama vyrui , kuris stipriai susitrenkė galvą , pats nukrisdamas, kad smūgis buvo labai didelis, labai daug kraujo , kad kraujas bėga iš akių, antakių . Tikslinant vyro sužalojimo aplinkybes , skambinantis asmuo nurodo, kad tai įvyko nuosavame name, kad vyras 56 metų amžiaus stipriai susitrenkė į kampą ar į plyteles (t. 1 b.l. 62-66).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 2016-07-28 63 metų amžiaus L. (klaidingai įvardintam kaip M.) dėl galvos traumos, vietoje niekas negalėjo pasakyti, kas nukentėjusiajam atsitiko (t. 1 b.l. 72-73).

2016-07-28 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ., betoniniai laipteliai, vedantys į namą, nutaškyti skysčiu, panašiu į kraują, toks pat skystis rastas ir ant durų. Virtuvė, kurioje buvo sofa, ant kurios, kaip konstatuota protokole, prieš tai gulėjo nukentėjusysis, kraujo dėmių nerasta, ta vieta išvalyta, virtuvės patalpa išklota plytelėmis (t. 1 b.l. 8-9, 10-12). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos nuo laiptų, ant kurių rastas skysčio, panašaus į kraują, dėmės . Panašių dėmių rasta ant lauko durų, vedančių į namą , sienos, fotelio virtuvėje, paimtos nuoplovos (t. 1 b.l. 14-117, 18, 19-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 328/2016 nurodoma, kad nuoplovose nuo slenksčio, krėslo ir nuo sienos prie lauko durų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su N. L. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe. Nuoplovoje nuo trinkelių prie laiptų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis nesutampa su N. L. ir I. B. DNR profiliais. Ant I. B. marškinėlių DNR žmogaus kraujo nerasta. (b.t. 1, b. l. 31-32)

Teismas, išanalizavęs aukščiau aptartus faktinius duomenis , mano, kad jie vertinami kaip įrodymai , patvirtinantys, kad kaltinamojo I. B. veiksmai aptariamoje situacijoje buvo nusikalstami. Jis tarpusavio konflikto su N. L. metu tyčia sudavė jam kumščiu į vietą ties kairiuoju antakiu, dėl ko pastarasis griuvo , atsitrenkdamas į virtuvės grindis (plyteles) ir taip patyrė galvos traumą, kurios pasekoje , būdamas ligoninėje, mirė.

Vertinant įrodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad įvykį mačiusių liudytojų parodymai tam tikrose detalėse skiriasi :

-liudytoja S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai ir detaliai nurodė, kad kaltinamasis I. B. smogė kumščiu jos tėvui N. L. po to, kai grįžo į namą , iš kurio po konflikto su N. L. , kai grumiantis abu buvo pargriuvę, buvo prieš tai išėjęs . Iki šio smūgio N. L. nebuvo sužalotas, jam kraujas nebėgo . Jos parodymus patvirtino liudytojas M. S. , pats betarpiškai smūgio, kuriuo buvo sužalotas N. L. , nematęs, bet matęs situaciją iškart po smūgio sudavimo. Šio liudytojo parodymai dėl konflikto pradžios, dėl N. L. ir kaltinamojo I. B. griuvimo kartu su S. L. detaliai atitinka liudytojos S. L. parodymus. Šis liudytojas taip pat patvirtino , kad N. L. iki kaltinamojo sugrįžimo į namą nebuvo sužalotas. Liudytojas A. L. savo parodymais patvirtino, kad N. L. konflikto pradžioje virtuvėje , iki kaltinamajam išeinant iš namo, nebuvo sužalotas, o rado jį sužalotą po to, kai iš lauko į namą grįžo kaltinamasis ir netrukus iš jo išbėgo. N. L. jam sakė, kad jam trenkė kaltinamasis;

-liudytoja Z. G. savo parodymais patvirtino, kad N. L. sužalojo būtent kaltinamasis I. B. , suduodamas jam smūgį kumščiu ties kairiuoju antakiu, dėl ko šis ir kiti kartu buvę asmenys: pats kaltinamasis, S. L. pargriuvo . Teisme ši liudytoja patvirtino, kad tai įvyko kaltinamajam grįžus į namą , ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad tai įvyko iki išėjimo iš namo ;

- pats kaltinamasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto su N. L. metu pastarasis jam smogė kumščiu į nosį dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Tęsiantis konfliktui, N. L. vis jį puolant, jie nugriuvę ir tada N. L. susižalojęs , jam pradėjo bėgti kraujas , jis galėjo atsitrenkti į durų staktą, nes griuvo tarpduryje . Teisminio nagrinėjimo metu jau parodė, kad N. L. jam smūgiavo galva , suduodamas į panosę , ir tada jis galėjęs susižaloti vietą ties kairiuoju antakiu arba tokį sužalojimą jis galėjo gauti , kai jie griuvo virtuvės tarpduryje, jis- N. L. galėjo ta vieta atsitrenkti į durų staktą. Jo parodymais po to jie išėję iš namo ir nebegrįžę . Jo sutuoktinė L. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo sutuoktinio parodymus , patvirtindama, kad konflikto metu N. L. trenkė kumščiu jos vyrui į nosį , dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas , bet ji parodė, kad to paties konflikto metu jos vyras trenkė N. L. delnu ties ta vieta, kur paskiau ji matė randą ir kad tuo metu N. L., jos vyras ir juos bandžiusi išskirti S. L. nugriuvo, po to atsikėlus ji su vyru išėję ir nebegrįžę. Tokie kaltinamojo ir jo žmonos parodymai , duoti ikiteisminio tyrimo metu, prieštarauja aukščiau aptartiems liudytojų S. L., A. L. , M. S. parodymams. Taip pat kaltinamojo ir jo žmonos parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, apie tai, kad N. L. konflikto metu smogęs kaltinamajam galva šiam į panosę , smūgio sudavimo N. L. neigimas prieštarauja aukščiau nurodytų liudytojų parodymams, teismo medicinos specialisto išvadai, teismo medicinos eksperto D. F. paaiškinimams.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2313/2016 (t. 2 b.l. 74-75), nustačiusi I. B. sužalojimus: kairio žando gleivinės nubrozdinimą, abiejų dilbių odos nubrozdinimą, nepatvirtino, kad jam būtų sužalota nosis ar padaryti kiti sužalojimai , būdingi sužalojimams po trenkimo kito asmens galva į panosę Teismo medicinos ekspertas D. F. paneigė, kad kaltinamajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti N. L. galva trenkus jam į panosę. Jis patvirtino, kad nustatyti kaltinamojo sužalojimai nepaneigia, kad jis įvykio metu buvo nukritęs, kairio žando gleivinės nubrozdinimas galėjo gautis, trenkus jam alkūne ar kitu buku daiktu.

Įvertinus aukščiau nurodytų liudytojų parodymų skirtingumą, jų prieštaravimus , paaiškinamus liudijančių asmenų nevienodomis subjektyviomis galimybėmis tinkamai užfiksuoti smulkias įvykio detales ir jas atpasakoti, taip pat paaiškinamus tuo, kad dalis liudytojų buvo išgėrę ar pavargę nuo besitęsiančių linksmybių ir dėl to ne viską detaliai įsiminė, teismas pabrėžia, kad pagrindinę aplinkybę , kad N. L. sužalojo kaltinamasis, jam suduodamas smūgį į sritį ties kairiuoju antakiu , dėl ko jis nukrito ant grindų , į jas atsitrenkdamas galva , visi liudytojai, išskyrus kaltinamojo sutuoktinę, nurodė vienodai, todėl teismas daro išvadą, kad N. L. mirtis įvyko nuo kaltinamojo I. B. suduoto smūgio ties kairiuoju antakiu ir po šio smūgio jam nugriuvus ant plytelėmis išklotų virtuvės grindų , patiriant kitus galvos sužalojimus, dėl ko jis mirė.

Kaip matyti iš apklaustų liudytojų, jie visi yra arba nužudytojo šeimos nariai, arba artimi giminaičiai , tame tarpe ir kaltinamojo žmonos giminaičiai, galintys būti suinteresuotais bylos baigtimi . Vertinant jų parodymų patikimumą , teismas analizavo jų parodymuose nurodytas aplinkybes, detales , jų apklausos laiką ir pan. ir mano, kad liudytojų parodymai , išskyrus kaltinamojo sutuoktinės parodymus, yra tinkamas įrodymų šaltinis.

Kaltinamojo ir jo sutuoktinės keliama versija, kad N. L. buvo sužalotas ne dėl kaltinamojo veiksmų, bet dėl savo paties neatsargių veiksmų : smūgiuojant galva kaltinamajam į panosę arba griūnant ir atsitrenkiant į durų staktą, vertinama kritiškai. To įvykio liudytojai, išskyrus kaltinamojo sutuoktinę, nepatvirtina jų versijos , be to tai paneigia teismo medicinos ekspertas. Iš jo paaiškinimų matyti, kad N. L. mirė ne vien dėl patirto trauminio poveikio į sritį ties kairiuoju antakiu, bet jam po šio smūgio nukritus ir atsitrenkus į virtuvės grindis ir taip patyrus kitus galvos sužalojimus . Ekspertas paneigia, kad sužalojimas ties kairiuoju antakiu N. L. galėjo būti padarytas kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis , t.y smūgiuojant N. L. galva šiam į panosę, to nepatvirtina objektyvūs užfiksuoti požymiai. Teismo medicinos ekspertas neneigia, kad sužalojimas ties N. L. kairiuoju antakiu galėjo atsirasti nuo kontakto šia vieta su durų stakta, bet, kaip jau minėta , vien šis sužalojimas nebuvo mirties priežastimi . Kaltinamasis , keldamas versiją , kurios niekas be jo sutuoktinės nepatvirtina, kad toks kontaktas galėjo būti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė aplinkybės , kad konflikto metu N. L. griuvo , atsitrenkdamas galva į grindis, tai rodo, kad jo versija yra išgalvota. Be to vertinant tiek kaltinamojo parodymus, tiek jo sutuoktinės parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad jie keičiami, juos derinant pagal surinktus faktinius duomenis.

Teismo medicinos ekspertas D. F., duodamas paaiškinimus dėl N. L. sužalojimo aplinkybių , paaiškino, kad mažai tikėtina, jog sužalojimas tiek N. L. kairiuoju antakiu galėjo būti padarytas kumščiu, jo manymu , toks sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant ranka, ant kurios piršto galėjo būti žiedas ar kitas briaunuotą paviršių turintis daiktas. Nukentėjusysis M. L. teismui pateikė nuotraukas , kuriose užfiksuotas kaltinamasis I. B. , iš nuotraukos (t. 3 b.l. 46 ) matyti, kad ant kaltinamojo kairės rankos piršto yra žiedas. Teismo medicinos ekspertas D. F. patvirtino, kad suduodant smūgį ranka, ant kurios piršto būtų toks žiedas, galima padaryti tokį sužalojimą, koks yra užfiksuotas N. L. ties kairiuoju antakiu. Nukentėjusysis M. L. tvirtino, kad kaltinamasis turėjo įprotį žiedą maustyti nuo vienos rankos ant kitos rankos pirštų. Kaltinamasis I. B. neneigia, kad įvykio metu jis mūvėjo žiedą, kuris yra užfiksuotas teismui pateiktoje nuotraukoje , tačiau neigia, kad vestuvių metu, įvykio metu žiedą jis mūvėjo ant dešinės rankos, nurodo, kad žiedo ant dešinės rankos jis negalėjo mūvėti, nes žiedas dešinės rankos pirštams dėl jų deformacijos jam buvo per mažas. Byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis I. B. įvykio metu ant dešinės rankos mūvėjo žiedą, kuriuo būtų galėjęs padaryti aptariamą sužalojimą N. L., bet vienok , teismas daro išvadą, kad sužalojimus , dėl kurių mirė N. L., padarė būtent kaltinamasis. Aukščiau aptarti patikimi įrodymai patvirtina, kad analizuojamo įvykio metu sužalojimą ties kairiuoju antakiu N. L. padarė savo tyčiniu veiksmu tik kaltinamasis , sudavęs smūgį į tą vietą kumščiu ir kad dėl šio smūgio N. L. nugriuvo, galva atsitrenkdamas į plytelėmis išklotas grindis, taip patirdamas kitus galvos sužalojimus, dėl kurių jis mirė .

Teismo vertinimo dėl kaltinamojo I. B. veiksmų prieš N. L. nekeičia pranešimo Bendrajam pagalbos centrui stenogramoje užfiksuoti liudytojos Z. G. žodžiai dėl N. L. sužalojimo būdo, kai ji nurodė, kad jis atsitrenkė į kampą ar plyteles. Liudytoja skambinimo metu buvo susijaudinusi , tuo metu niekas nežinojo N. L. sužalojimų rimtumo , įvykis įvyko tarp artimų asmenų , todėl nėra neįtikinama, kad tokioje situacijoje nebuvo nurodytos detalios jo sužalojimo aplinkybės. Iš apklausos metu teisme matyti, kad liudytoja Z. G. yra lėto mastymo, ji sunkiai reiškia savo mintis, todėl akivaizdu, kodėl tokioje ekstremalioje situacijoje ji neišsakė tikrųjų N. L. sužalojimo aplinkybių, juolab, kad telefoninio pokalbio metu nebuvo suteikta išsami detali informacija , o kaip jau buvo paminėta, liudytojai Z. G. yra sunku trumpai ir aiškiai išdėstyti mintis.

Teismas , įvertinęs visas aplinkybes, kaltinamojo I. B. veiksmus vertina kaip tyčinį N. L. nužudymą, nes dėl jo tyčinio veiksmo į sritį ties kairiuoju antakiu N. L. nugriuvo ir , galva atsitrenkdamas į plytelėmis išklotas grindis, patyrė mirtinus sužalojimus galvos srityje. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. Aptariamoje situacijoje kaltinamasis I. B. veikė netiesiogine tyčia : jis , suduodamas stiprų smūgį N. L. , suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį , numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo , bet sąmoningai leido jiems atsirasti, (Lietuvos Respublikos BPK 15 str. 3d.). Teismas, vertindamas kaltinamojo I. B. tyčią kaip netiesioginę, atkreipia dėmesį, kad jis suprato, kad nuo jo tyčinio smūgio į galvą N. L. gali nukristi ir susižaloti, atsitrenkdamas į plytelėmis išklotas virtuvės grindis, bet jis tokioms pasekmėms buvo abejingas , tą patvirtina ir tolesnis jo elgesys : N. L. nugriuvus, jis atsisėdo ant jo , jį apžergdamas, ir ketino toliau tęsti smurtinius veiksmus prieš jį, bet juos nutraukė šalia buvę artimieji. Dėl šių motyvų kaltinamojo I. B. veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargūs, nors mirtinos pasekmės ir atsirado ne nuo jo tiesioginio smūgio į sritį ties kairiuoju antakiu , o nuo šio smūgio N. L. parkritus ir susižalojus.

Kaltinamasis I. B. teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą , jis Lietuvoje nebuvo teistas, bet buvo teistas Baltarusijos Respublikoje už chuliganizmą , padarytą 1979 m. , nužudymą dėl neatsargumo , padarytą 1985 m. , kyšio davimą , padarytą 1994 m., duomenų, kad teistumai nėra išnykę, teismas neturi (t. 2 b.l. 68). Jis baustas Baltarusijos Respublikoje administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2 b.l. 68). Iš charakteristikos, kurią išdavė (duomenys neskelbtini) rajono VRS Teisėtvarkos, teisėsaugos ir profilaktikos skyriaus milicijos stebimų asmenų poskyrio įgaliotinis I. L. B., matyti, kad kaltinamasis I. B. niekur nedirba, bet kaimynų yra apibūdinamas teigiamai ( t. 2 b.l. 84), jo kaimynai ( 11 parašų) apibūdina kaltinamąjį, kaip draugišką , nekonfliktišką asmenį (t. 2 b.l. 86). Kaltinamasis I. B. yra vedęs, gyvena su suaugusiu sūnumi ir žmonos suaugusiu sūnumi (t. 2 b.l. 88). Darbo knygelėje užfiksuoti duomenys patvirtina apie kaltinamojo darbinę veiklą nuo 1983-02-10 iki 1999-01-20 (t. 2 b.l. 97).

Kaltinamojo I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam I. B. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikaltimo sunkumą ir mano, kad jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta įstatymo sankcijoje. Nustatant tokios bausmės trukmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis I. B. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė mažiau pavojinga tyčia , į padaryto nusikaltimo pobūdį , į kaltinamąjį apibūdinančias savybes, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Jam skiriama laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė nei tokios bausmės vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje, tokios bausmės atlikimą paskiriant pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuojamas laikas, kurį kaltinamasis I. B. išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kardomoji priemonė-suėmimas kaltinamajam I. B. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. L. pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos : laidojimo išlaidų atlyginimo 6167,38 Eurų ir dėl neturtinės žalos atlyginimo 200000 Eurų ( t. 1 b.l. 83). Turtinės žalos dydis yra grindžiamas byloje pateiktais dokumentais, kurie patvirtina nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl tėvo N. L. palaidojimo: UAB „L“ už laidojimo paslaugas sumokėta 65 eurus, VTMT už mirusiojo aprengimą sumokėta 43.44 eurai, už karstą ir kryžių sumokėta 598.95 eurus, už gedulingus pietus, sumokėta 2158 eurai, už katafalko paslaugas sumokėta 500 eurų, už nuotrauką sumokėta 32,16 eurai, už rūbus bendroje sumoje sumokėta 345,33 eurai. Už maisto produktus, kurie buvo pirkti laidotuvėms bei pietums, bendroje sumoje sumokėta 2424,50 eurus. (t. 1 b.l. 86-102). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo I. B. , dėl kurio kaltų veiksmų mirė N. L. , 5863,38 Eurus M. L., iš prašomos sumos minusavus valstybės skiriamą laidojimo pašalpą -304 Eurus , kuri nagrinėjamu atveju buvo suteikta mirusiojo artimiesiems ir ši suma, kaip nurodė nukentėjusysis M. L. teisme, nebuvo išminusuota, pateikiant ieškinį ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1d.).

Prašydamas priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą 200 000 Eurų dydžio , nukentėjusysis M. L. nurodė, kad jis visą laiką gyveno su tėvu N. L., jų santykiai buvo artimi, dėl jo praradimo jis patyrė didelę netektį, emocinį sukrėtimą . Be to , prašydamas priteisti tokią sumą dėl neturtinės žalos, jis nori tuo pasunkinti kaltininko gyvenimą.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo I. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. L. prarado artimą žmogų – tėvą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Vertinant neturtinės žalos nustatymo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis M. L. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl tėvo netikėtos staigios smurtinės mirties , taip pat teismas atsižvelgia į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus , kaltininko turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas yra tam tikra piniginė kompensacija už patirtus išgyvenimus, netekus artimo asmens dėl nusikaltimo, bet ši kompensacija negali būti keršto įrankiu ar pasipelnymo šaltiniu. Nustatant tokios žalos dydį, atsižvelgiama į minėtas aplinkybes, taip pat į teisminę praktiką tuo klausimu.

Ikiteisminio tyrimo metu ieškinį pareiškė (duomenys neskelbtini)teritorinė ligonių kasa, prašydama už N. L. gydymą priteisti 5491, 43 Eurus (t. 1 b.l. 104). Byloje pateiktais įrodymais N. L. buvo gydomas RVUL nuo 2016-07-28 iki 2016-08-07, jo gydymo išlaidos sudarė 5491, 43 Eurus, tą patvirtina byloje pateikti dokumentai (t. 1 b.l. 107 ). N. L. nusikalstamais veiksmais sužalojo kaltinamasis I. B., todėl jis turi prievolę atlyginti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos 6.280 str. , 6.283 str. 1d., 115 str. 1d.). Ligonių kasos ieškinys tenkinamas , jį priteisiant iš kaltinamojo Privalomojo Socialinio Draudimo Fondo biudžetui.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti kaip daiktiniai įrodymai 5 nuoplovos iš įvykio vietos, kaltinamojo I. B. marškinėliai, jo DNR pavyzdžiai , kurie saugojami Vilniaus apskr. VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1 b.l. 39-40). Šie daiktai yra menkaverčiai ir jie po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinami (Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. ir nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią I. B. skaičiuoti nuo 2017 m. birželio 29d. Į paskirtos I. B. laisvės atėmimo bausmės laiką jam įskaičiuoti laiką nuo 2016 m. liepos 28d. iki 2017 m. birželio 28d. imtinai.

Kardomąją priemonę I. B. palikti suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš I. B. M. L. turtinės žalos atlyginimui 5863,38 Eurus, neturtinės žalos atlyginimui 30 000 Eurų.

Priteisti iš I. B. Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui turtinės žalos atlyginimui 5491, 43 Eurus.

Daiktinius įrodymus : 5 nuoplovas iš įvykio vietos, I. B. marškinėlius , pavyzdžius su I. B. DNR, saugomus Vilniaus apskr.. VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje , po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam I. B. šį terminą skaičiuojant nuo išversto nuosprendžio gavimo dienos.