- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-131-487/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00028-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. O.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Lino Žukausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-105-317/2020 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, grupuotės lyderių nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, padarė neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.
2. A. O. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, padarė pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. O. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. O. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. O. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo teismui argumentai
5. Kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir pakeisti A. O. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.
6. Gynėjas nurodo, jog kaltinimai A. O. pareikšti dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų 2010 – 2011 metais. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu A. O. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 7 metams 6 mėnesiams ir yra atlikęs 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas pažymi, jog šioje byloje A. O. yra suimtas jau 24 mėnesius, todėl faktiškai jau yra atlikęs 5 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo nuomone, net ir pripažinus A. O. kaltu už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į A. O. paskirtą bausmės laiką turės būti įskaičiuota bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamasis gali būti laikomas suimtas ilgiau nei jam būtų paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.
7. Gynėjas skunde nesutinka su apygardos teismo argumentais dėl kaltinamajam nustatytų suėmimo pagrindų buvimo, remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame A. O. siejamas su nusikalstamo susivienijimo veikla, duomenimis. Gynėjas nurodo, jog pastarojo ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra šios bylos objektas, todėl ja vadovautis negalima. Pažymi, kad aptariamame ikiteisminiame tyrime A. O. pareikšti įtarimai pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 249 straipsnio 3 dalį. Be to, A. O. nuo 2011 m. buvo suimtas ir atlikinėjo bausmę, todėl jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra abejotinas. Gynėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 duomenimis negalima remtis ir dėl to, kad šiame ikiteisminiame tyrime A. O. buvo suimtas maksimalų įstatymo leistiną terminą. Gynėjas taip atkreipia dėmesį, jog kitiems kaltinamiesiems, kuriems pareikšti analogiški kaltinimai, paskirtos kardomosios priemonės – užstatas.
8. Gynėjas pažymi, jog BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariams suėmimas ikiteisminio tyrimo metu negali trukti ilgiau nei 18 mėnesių. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog tos pačios veikos buvo tirtos ir ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10, kuriame asmenys buvo įtariami nusikalstamas veikas galimai padarę nusikalstamame susivienijime. Atskyrus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00028-19 ir šią baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisme, kaltinimo formuluotė iš esmės liko ta pati, tačiau asmenys kaltinami padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas veikdami jau ne nusikalstamame susivienijime, o organizuotoje grupėje. Gynėjo nuomone, tai buvo padaryta siekiant išvengti BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų pažeidimo, kadangi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 A. O. buvo suimtas maksimalų įstatymo leistiną 18 mėnesių laikotarpį.
9. Gynėjas, nesutikdamas su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindu, taip pat nurodo, kad remiantis įstatymo formuluote bei teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai kitų aplinkybių sąvokai. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti skiriamas ir nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; llijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Gynėjas pažymi, kad A. O. turi gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena su savo sutuoktine, veda su ja bendrą ūkį, palaiko santykius su ja suėmimo vietoje, turi 3 nepilnamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo. Taigi, kaltinamasis turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Be to, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose nurodytos minimalios bausmės yra pakankamai žemos, netgi leidžiančios pretenduoti į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, jog A. O. galimai turi ryšių užsienyje, kadangi šiuos ryšius turi kiti kaltinamieji. Taigi, apygardos teismas nepagrįstai nustatė aptariamą suėmimo pagrindą.
10. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo gynėjas nurodo, kad paskutinį kartą A. O. nusikalto 2011 metais, t. y. prieš 9 metus. Todėl pastarojo suėmimo pagrindo argumentuoti vien tuo negalima. Gynėjas mano, kad ir šis suėmimo pagrindas, jog, būdamas laisvėje, kaltinamasis A. O. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat yra taikomas visiškai nepagrįstai.
11. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. O. taikant švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Be to, gynėjas pažymi, kad kaltinamojo darbdavys kaip užstatą už A. O. sumokėjo 10 000 Eur. Apygardos teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę argumentuodamas A. O. charakterizuojančiais duomenimis. Gynėjo nuomone, kaltinamasis yra atlikęs beveik 7 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl slėptis nuo teismo su trimis vaikais ir sutuoktine nėra pagrindo.
12. Teismo posėdyje kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas K. Ašmys prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
13. Kaltinamojo A. O. gynėjo advokato K. Ašmio skundas netenkinamas.
14. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
15. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A. apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose bei kitoje bylos medžiagoje.
15.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl šios priežasties nepasisakoma dėl kaltinamojo A. O. gynėjo skundo argumentų, susijusių su nuteistajam inkriminuotų veikų kvalifikavimu ir bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų taikymu. Baudžiamosios bylos duomenys vertinami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
2. Nagrinėjamoje byloje A. O. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam A. O. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
17.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
17.2. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. O. iki sulaikymo dirbo UAB „A“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, turi mažamečių vaikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, jog A. O. saistomas pakankamais šeiminiais ir ekonominiais ryšiais, visgi šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas aptariamo suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė ir į tai, kad A. O. praeityje yra 4 kartus teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, pastarąjį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimo bausme 7 metams 6 mėnesiams, lygtinai paleistas 2015 m. vasario 9 d. Minėtos aplinkybės patvirtintos atitinkama bylos medžiaga. Kaltinamasis turi Jungtinėje Karalystėje gyvenantį brolį. Be to, 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame A. O., be kita ko, įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamame susivienijime, nusikalstamai veikusiame ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje bei kitose užsienio valstybėse. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, šios aplinkybės leidžia manyti, jog A. O. gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai kaltinamajam A. O. nustatytą suėmimo pagrindą grindė ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10 šiuo metu dar nėra baigtas ir galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas, šiame tyrime A. O. pateiktų įtarimų pobūdis sustiprina manymą, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Teismas įvertino ir tai, kad A. O. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. Už labai sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 135 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaip pagrįstai nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau visuma nustatytų aplinkybių, susijusių su jo ryšiais užsienyje bei ankstesniais teistumais, teisėjų kolegijai duoda pagrindą manyti, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai šioje proceso stadijoje negalėtų būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis: gynėjo nurodomu 15000 eurų užstatu, intensyvia priežiūra ar kitomis.
17.4. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad A. O., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.
4. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. A. O. kaltinamas galimai padaręs ir vieną sunkų bei du labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, A. O. praeityje yra 4 kartus teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, pastarąjį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, lygtinai paleistas 2015 m. vasario 9 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos panaudojant fizinį smurtą ir veikiant organizuotoje grupėje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šios nusikalstamos veikos A. O. buvo galimai įvykdytos turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų. Apygardos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė A. O., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, kas rodo ne tik galimai įvykdytų nusikaltimų, bet ir paties kaltinamojo didesnį pavojingumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. O., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl skundžiamoje nutartyje nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
5. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomi argumentai dėl BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų suėmimo taikymo terminų pažeidimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti. BPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai, nustatyti suėmimo taikymui ikiteisminio tyrimo stadijoje, tuo tarpu baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra A. O., šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam A. O. už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
6. Kaltinamajam A. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nevaržo jo teisių daugiau, nei būtina BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti (BPK 11 straipsnis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl A. O. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija pastebi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. A. O. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo ryšiais užsienyje, galimai jo padarytų veikų pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Tai, kad A. O. pakankamai saistomas socialiniais ryšiais, nepaneigia nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo.
7. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam A. O. šioje proceso stadijoje trijų mėnesių terminui pratęstas pagrįstai, suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. O. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.