Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. R., J. K., G. S. ir L. R. ieškinį atsakovėms E. J. ir A. M., dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Kultūros paveldo departamentui ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

6. Ieškovės siekė išspręsti naudojimosi tvarkos klausimą taikiai bei siūlė įvairius galimus variantus, tačiau atsakovės sutikimų nepateikė.

7. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai.

8. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtu patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

9. Aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo: turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje.

10. Ieškovių pateikiama žemės sklypo naudojimosi schema (toliau tekste - Schema) atitinka teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo, nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus tiek atsakovių, tiek ir kitų bendraturčių atžvilgiu. Tokiu būdu iš esmės konstatuojama, jog sudarant Schemą buvo laikomasi lygiateisiškumo pagrindų bei vadovautasi visų bendraturčių interesais. Šiuo atveju sudarant Schemą buvo pasirinktas pats logiškiausias variantas, kuriame yra numatoma, kad į sklypą yra patenkama iš gatvės pusės, todėl galima prie žemės sklypo galima privažiuoti iš gatvės pusės. Tokiu būdu yra ir sudaroma didesnė erdvė pateikimui į žemės sklypą. Paminėtina, kad toks patekimas realiai netgi į patogesnis pačioms atsakovėms. Juo labiau, kad atsakovėms net nėra didelio skirtumo, iš kurios pusės patekti į žemės sklypą dėl jų dalies padėties matomos žemėlapyje. Juo labiau, kad pačią Schemą sugalvojo ar parengė ne pati ieškovė, o tam buvo pasitelkti kvalifikuoti ir ilgametę patirtį turintys asmenys, kurie atvykę į žemės sklypą ir apžiūrėję jį, nešališkai nustatė, kad tokia naudojimosi tvarka yra patogiausia visiems bendraturčiams, taip pat išsaugos visų interesus bei iš esmės nesukels žalos žemės sklypui, nes nesumažins jo vertės ir neturės jokios neigiamos įtakos. Juo labiau, kad šalia gyvena atsakovės A. M. tėtis, todėl nustatant naudojimosi tvarką buvo atsižvelgta ir į tai.

11. Nenustačius naudojimosi tvarkos iš esmės iš ieškovių bus atimta teisė nevaržomai disponuoti ir naudotis savo turtu pagal jo paskirtį, kadangi bus neproporcingai pažeistos bendraturčių teisės bei iš esmės neteisėtai ir neproporcingai bus apribota jų teisė naudotis savo nuosavybe. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į nesutarimo priežastis, nes atsakovės iš esmės nevykdo bendraturčiams keliamos pareigos spręsti kilusius konfliktus, nebendradarbiauja su kitais bendraturčiais, nesiekia išspręsti kilusio ginčo, o tik pateikia kategoriškus nesutikimus su pateiktais pasiūlymais.

II. Atsakovės atsikirtimų santrauka

15. Ieškovė motyvuoja savo reikalavimą trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsauga, bei nepasisako dėl savo asmeninių interesų nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė bet kuriuo atveju negali būti pripažįstama netinkama ieškove CPK 45 str. 1 d. prasme, nes jai, kaip vienai iš Žemės sklypo bendraturčių, priklauso absoliuti teisė kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovei savo reikalavimą grindžiant trečiųjų asmenų interesų apsauga bei iš esmės nepasisakant dėl savo asmeninių interesų bei naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo tikslų, pagrįsta yra teigti, kad ieškovės ieškinio faktinis pagrindas dalinai neatitinka jos ieškinio dalyko, dėl ko ieškinys laikomas nemotyvuotu.

17. Visus norimus atlikti veiksmus (parduoti savo Žemės sklypo dalį arba pradėti statybas), tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys gali atlikti ir be naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Visos šios teisės yra įtvirtintos įstatymais ir juose nėra įtvirtinto draudimo, nei parduoti nekilnojamo turto dali, nei pradėti žemės sklype statybas, nesant nustatytai naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkai. Tačiau įstatymas aiškiai reglamentuoja šių procedūrų realizavimo tvarka. Atsakovė jokių ne tik notarinės formos, tačiau jokių aiškiai suformuluotų pasiūlymų, nei iš ieškovės, nei iš trečiųjų asmenų, pirkti jiems nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis niekada nėra gavusi. Ieškovė klaidina teismą dėl to, jog nesant nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, tretieji asmenys negali parduoti jiems nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis.

18. Dėl teisės statyti Žemės sklype atsakovė nurodė, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 3 p. yra nustatyta, jog siekiant kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, kai norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje apsaugos zonoje, todėl siekiant pradėti statybas Žemės sklype, turi būti ne tik gautas Atsakovės kaip bendraturtės sutikimas tokiems veiksmams atlikti, tačiau taip pat turėjo būti turėjo būti kreiptasi ir į kompetentingas institucijas.

19. Realaus tikslo pradėti statybas Žemės sklype neturėjimą papildomai patvirtina ir tai, kad analogiškai kaip ir Žemės sklypo dalių pardavimo atveju, atsakovė niekada nėra gavusi jokio ieškovės ar trečiųjų asmenų prašymo sutikti su norimomis vykdyti statybomis ar net pritarimo statybų projektui.

22. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo schemos neteisėtumo atsakovė nurodė, jog reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką ne visuomet yra įmanomas praktiškai. Bendras sklypo plotas yra lygus 910 m², atsakovei priklauso 69 m², atsakovei A. M. – 80 m². Žemės sklypo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorija. Minimalus žemės sklypo plotas namui yra ne mažiau, kaip 400 m², o sublokuotam namui ne mažiau, kaip 200 m². Padalijus sklypą ieškovės nurodomu būdu būtų pažeisti minėti teisės aktų reikalavimai namų statybai ir reikalavimai dėl atstumų tarp namų išlaikymo. Taip pat nebebūtų galima naudoti sklypo pagal jame nurodytą paskirtį, taip pažeidžiant atsakovės interesus.

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

26. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės tretieji asmenys pareiškė ieškinius ir byloje dalyvauja kaip bendraieškovės.

IV. Išvados

27. NŽT pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog visas žemės sklypas priklauso fiziniams asmenims ir naudojimosi tvarkos nustatymas nedarys įtakos valstybės teisėms ar interesams

28. Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimo dokumentų derinimą ir galėtų plačiau pasisakyti dėl galimybės sklype vykdyti statybas ar kitą veiklą.

29. Žemės sklype nėra statinio, todėl neaiški naudojimosi tvarkos nustatymo paskirtis ir tikslas.

30. NŽT nurodė, jog neturi kompetencijos vertinti ar žemės sklypo vertės sumažėjimas gali būti pagrindu atsisakyti nustatyti naudojimosi sklypu tvarką.

31. Kultūros paveldo departamentas pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog sklypas nėra įregistruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, taip pat nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas, todėl nepatenka į departamento kompetenciją ir negali pateikti išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

32. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

33. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

34. Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.75 str.). Byloje nėra sprendžiami žemės sklypo dalių atidalijimo klausimai (CK 4.80 str.).

35. Ieškovė pateikė korporacijos „Matininkai“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą (1 t., p. 13-15). Byloje nėra ginčo dėl schemoje nustatytų žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės teisių į žemę apimčių.

36. Ginčo žemės sklype nėra bendrasavininkams priklausančių statinių.

37. Iš registro išrašo matyti, kad ieškovei priklauso 254/910, atsakovei A. M. - 8/91, atsakovei E. J. – 69/910, trečiajam asmeniui L. R. – 334/910, trečiajam asmeniui – J. K. – 93/910 ir trečiajam asmeniui – G. S. – 80/910 ginčo žemės sklypo, turinčio 0,0910 ha plotą, dalys (1 t., p. 16-17). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog bylos šalys yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkės.

38. Faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nusistovėjusi ir visi bendrasavininkai šiuo metu naudojasi žemės sklypu visa apimtimi.

39. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č.v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

40. Atsakovė E. J., kurios atsikirtimus palaikė ir atsakovė A. M., patikslintame atsiliepime nurodo, jog nėra ginčo dėl žemės naudojimosi tarkos ir ieškovės gali netrukdomai naudotis visu žemės sklypu, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes nėra ginčo ir nėra CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrasavininkų nesutarimo, sudarančio pagrindą kreiptis į teismą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Sutikimą atsakovė išreiškė tik atsiliepime į patikslintą ieškinį, nors atsiliepime į ieškinį nebuvo sutikimo su ieškovės reikalavimais. Ieškovė G. R. išsiuntė atsakovėms pranešimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (1 t., p. 18-20, 22-23). Atsakovė E. J. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka ir prieštarauja su pateikiama tvarka (1 t., p. 21). Atsakovė A. M. nepateikė atsakymo į ieškovės G. R. prašymą (19-23), t. y. sutikimo neišreiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė G. R. tinkamai įgyvendino ikiteisminį reikalavimą dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčių sutikimu. Ta aplinkybė, jog prašymą pateikė tik ieškovė G. R., o ne visos ieškovės, nedaro prašymų negaliojančiais, nes ieškovė G. R. pateikė prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nustatant visų ieškovių dalis ir pateikta schema yra ta pati, kuri pateikta ieškinyje. Be to, kitos ieškovės pareiškė reikalavimus jau prasidėjusioje byloje.

41. Atsakovė E. J., kurios atsikirtimus palaikė ir atsakovė A. M., atsiliepime nurodo, jog ieškovės nenurodė tokios tvarkos nustatymo tikslo, kam jos nori naudotis žeme, todėl atsakovė E. J. negali pasisakyti ar sutinka su ieškovių reikalavimais. Ieškovės nenurodė, kodėl joms reikalingas būtent prašomas plotas ir nebuvo nurodytas esantis faktinis šio ploto naudojimas. Su šiais teiginiais nesutiktina. Byloje nėra ginčo, jog 2011 m. vasario mėnesį įvyko gaisras ir sudegė bendrasavininkams priklausęs daugiabutis gyvenamasis namas. Nuo 2011 metų iki šiol yra naudojamas pats žemės sklypas, statinių nėra. Aplinkybė, kad bendrasavininkai naudojasi žemės sklypu tiesiogiai, leidžia teigti, jog šiuo metu bendrasavininkai yra linkę naudotis pačiu žemės sklypu tiesiogiai, o ne naudoti žemės sklypą kokiai nors kitai paskirčiai (statinių statybai ir pan.), nes tokie reikalavimai nėra reiškiami. Iš ieškinio matyti, jog šalys nesutaria dėl žemės sklypo naudojimo, statybos, pirkimo – pardavimo, tarp šalių konfliktinė situacija, todėl ieškovės nutarė panaudoti žemės sklypą kitais tikslais, nusistačius naudojimosi tvarką. Kartu pažymėtina, jog nustatant naudojimosi tvarką, bendrasavininkams išlieka nuosavybės teisės ir išvestinės teisės į visą sklypą ir žemės sklypo paskirtis nėra keičiama, todėl ieškovės privalės visus klausimus, susijusius su statyba ar perleidimu, derinti su visais bendrasavininkais. Ieškovių teisė parduoti žemės sklypo dalį ar statyti pastatus žemės sklype nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių aplinkybių plačiau nenagrinėja ir nepasisako.

42. Atsakovė E. J., kurios atsikirtimus palaikė ir atsakovė A. M., atsikirtinėja, jog žemės sklypo teritorija yra priskirta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai, todėl nustačius naudojimosi tvarką ir atsakovėms paskyrus žemės sklypo dalį jos jo negalės naudoti pagal nustatytą teritorijos paskirtį, tuo bus keičiama žemės sklypo paskirtis, nes atsakovėms tenkančio dydžio sklype statyba negalima pagal teisės aktų reikalavimus. Su šiais teiginiais nesutiktina. Nustatant naudojimosi tvarką, bendrasavininkams išlieka nuosavybės teisės ir išvestinės teisės į visą sklypą ir žemės sklypo paskirtis nėra keičiama, todėl atsakovės teiginiai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog esant poreikiams ir naujoms aplinkybėms, žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti keičiama.

43. Atsižvelgiant į tai, jog tarp žemės sklypo bendrasavininkių (ieškovių ir atsakovių) yra konfliktinė situacija ir bendrasavininkai negali tinkamai naudotis savo žemės sklypo dalimi, yra tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovės nepateikė jokių alternatyvų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir nereiškė reikalavimų, jog jų dalys būtų nustatytos atskirai. Ieškovės pareiškė reikalavimus, jog joms būtų nustatyta bendra žemės klypo dalis. Prie abiejų žemės sklypo dalių galima susisiekti iš pagrindinės gatvės. Byloje nėra duomenų, jog ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų bendrasavininkių interesus. Tokia naudojimosi tvarka nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principų, suteikia šalims galimybę naudotis savo turima žemės sklypo dalimi analogiškomis teisėmis. Todėl ieškovių reikalavimai tenkintini ir nustatytina žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal korporacijos „Matininkai“ Parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą, ieškovėms suteikiant naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pavaizduota taškais ABCD, atsakovėms - CDEF (1 t., p. 13-15; CK 4.75 str.).

44. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

46. Ieškovė G. R. sumokėjo 75 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 11) ir patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 600 EUR (1 t., p. 91-93). Ieškovė L. R. sumokėjo 100 EUR žyminio mokesčio (2 t., p. 53). Ieškovė G. S. sumokėjo 100 EUR žyminio mokesčio (2 t., p. 60-61). Ieškovė J. K. sumokėjo 100 EUR žyminio mokesčio (2 t., p. 68-69). Ieškinį patenkinus atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis.

47. Atsakovė E. J. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 605 EUR (1 t., p. 164-167). Ieškinį patenkinus, atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

48. Teismas patyrė 49,71 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

49. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, jog ieškovės: G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. 4680831014) ir G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi korporacijos „Matininkai“ parengtoje schemoje pažymėta raidėmis ABCD, o atsakovės E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi likusia žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėtoje raidėmis CDEF.

Priteisti ieškovei G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 675 EUR (šešis šimtus septyniasdešimt penkis euro) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 337,50 EUR (tris šimtus trisdešimt septynis euro ir 50 euro centų) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti ieškovei L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 EUR (vieną šimtą euro) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 50 EUR (penkiasdešimt euro) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti ieškovei J. K. (a. k. 4680831014) iš atsakovių E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 EUR (vieną šimtą euro) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 50 EUR (penkiasdešimt euro) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti ieškovei G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 EUR (vieną šimtą euro) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 50 EUR (penkiasdešimt euro) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti iš atsakovių E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 49,71 EUR (keturiasdešimt devynis euro ir 71 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 24,85 EUR (dvidešimt keturis euro ir 85 euro centus) iš kiekvienos atsakovės. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.