Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su A. D. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2014 m. kovo 17 d. gautas A. D. (toliau – pareiškėja) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-8032; 2) panaikinti NŽT 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-462; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių ir NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suformuoti šiame projekte pareiškėjos išpirktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjos keliamas ginčas visas sietinas su pareiškėjos skunde ginama teise įsigyti nuosavybėn valstybei priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja teigia, kad už dalį prašomo parduoti sklypo ji yra sumokėjusi, nurodo ir kitus pagrindus, kuriais remiantis jai sklypas turi būti parduotas be aukciono. Visi kiti pareiškėjos keliami reikalavimai yra pagalbinio pobūdžio: skundžiami NŽT sprendimai, kuriais išnagrinėti pareiškėjos prašymai parduoti jai žemės sklypą be aukciono (NŽT nagrinėjo pareiškėjos skundą, kaip paduotą pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytą privalomą ikiteisminę tvarką). Pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą parengti žemėtvarkos projektą, suformuojant, pareiškėjos manymu, jos išpirktą sklypą, yra taip pat pagalbinio pobūdžio, kadangi toks veiksmas būtinas prieš sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) ne kartą išaiškino, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė). Teismas šiuo atveju atsižvelgia į Specialiosios teisėjų kolegijos nagrinėtas teismingumo bylas (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-133, 2013 m. vasario 14 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-17, 2013 m. sausio 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2, 2014 m. sausio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-125/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-130/2013) ir daro išvadą, kad atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalį, tokio pobūdžio byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, todėl ir skundas, t. y. ieškinys, turi būti paduodamas bendrosios kompetencijos teismui. Nurodytose ir kitose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse yra pasakyta, kad jau ne kartą šį kolegija sprendė, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Kaip ir byloje pagal skundą, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas, svarbu tai, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas, todėl viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (be nurodytų nutarčių žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84).

Todėl šiuo atveju pareiškėjos skundžiamais NŽT raštais buvo vykdomos ne viešojo administravimo funkcijos, o valstybinės žemės savininko atstovo funkcijos.

Dėl teisės sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėja gali kreiptis su ieškiniu į Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Paduodama skundą pareiškėja sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjos skundą, sumokėtas žyminis mokestis jai grąžintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį, žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 149 straipsniu teisėja

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. D. skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai A. D.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.