- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-575-3227-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimo E. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas E. E. surašė 2009 m. rugpjūčio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Butrema“ padalinio vadovu, nesudaręs darbo sutarčių, bet sutaręs dėl darbo sąlygų, tvarkos ir apmokėjimo, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki 2009 m. balandžio 27 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti gipso kartono montuotojams K. J., I. K. (I. K.) ir A. B., t. y. leido jiems dirbti nelegalų darbą. Tokiais savo veiksmais E. E. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. E. padarė pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas. E. E. nurodė, kad I. K., A. B. ir K. J. neįdarbino, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytame objekte UAB „Butrema“ neatliko jokių darbų, o jis pats nurodytu laikotarpiu sirgo ir bendrovės reikalų netvarkė. Su A. B. yra anksčiau turėjęs darbo santykių, pastarasis jam skambino 2009 m. pavasarį ir jie šnekėjosi dėl darbo, tačiau nieko konkretaus nesutarė. Teismas nustatė, kad kaltinimas E. E. yra grindžiamas iš esmės tik liudytojų K. J., I. K. ir A. B. parodymais, kad jie atliko darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl darbų tarėsi su E. E., kuris žadėjo juos oficialiai įdarbinti, bet darbo sutarčių taip ir nesudarė, o už darbą nesumokėjo. Jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti šių liudytojų parodymus, byloje nėra. Byloje yra nustatyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, subrangos darbus vykdė UAB „Aiba“. Šios bendrovės darbų vykdytojo S. Š. paaiškinimuose nurodyta, kad buvo tartasi su UAB „Butrema“ dėl dalies darbų perdavimo atlikti šiai bendrovei, tačiau susitarta nebuvo. UAB „Aiba“ raštu informavo, kad jokių komercinių santykių su UAB „Butrema“ 2009 metais neturėjo. UAB „Ranga IV“ raštas taip pat patvirtina, kad UAB „Butrema“ darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatliko, o leidimai K. J., I. K. ir A. B. į šį objektą išduoti nebuvo. Šie įrodymai kelia pagrįstas abejones dėl K. J., I. K. ir A. B. nurodytų aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi šie liudytojai darbo inspekcijai rašytuose paaiškinimuose nurodė, jog tarėsi dėl darbo UAB „Aiba“, o ne UAB „Butrema“, todėl neaišku kokiu pagrindu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas UAB „Butrema“ padalinio vadovui E. E.. Pažymėjo ir tai, kad E. E. pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu sirgo, turėjo nedarbingumą ir jį bendrovėje „Butrema“ pavadavo ekonomistė. Jokių tą paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad E. E. negali būti protokole nurodyto pažeidimo subjektu net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad UAB „Butrema“ iš tiesų buvo nelegaliai įdarbinusi K. J., I. K. ir A. B.. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad K. J., I. K. ir A. B. buvo įdarbinti UAB „Butrema“ nesudarius su jais darbo sutarčių. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas asmeniui, kuris negali būti protokole nurodyto pažeidimo subjektu, nes nurodytu pažeidimo laikotarpiu jis buvo nedarbingas ir jokių funkcijų bendrovėje nevykdė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas bylą nutraukė.
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino apklaustų teisme liudytojų A. B. ir I. K. parodymų bei teisme perskaityto K. J. paaiškinimo. Visi trys asmenys pažinojo E. E. ir S. Š., nes turėjo abiejų mobiliųjų telefonų numerius, su jais betarpiškai kontaktavo. A. B. ir I. K. teismo posėdžio metu paliudijo, jog dėl darbo tarėsi ne su S. Š. (UAB „Aiba“ darbų vadovu), o būtent su E. E., nors buvo įsitikinę, kad bus įdarbinti UAB „Aiba“, nes kalbėta buvo apie šią įmonę. Kad E. E. yra UAB „Butrema“ vadovas, darbuotojai nežinojo ir negalėjo įtarti. Pagal K. J. 2009 m. birželio 15 d. rašytinį paaiškinimą jų darbą ryte kontroliavo S. Š., o antroje dienos pusėje – E. E.. Todėl darbuotojai buvo įsitikinę, kad bus įdarbinti kaip jiems buvo pažadėta, o tiek S. Š., tiek E. E. yra vienos įmonės UAB „Aiba“ darbų vadovai, nes statybos objektas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra gana didelis, todėl daug jam vadovaujančio personalo. Teisme buvo perskaitytas UAB „Aiba“ darbų vykdytojo S. Š. Institucijai duotas rašytinis paaiškinimas, kad objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbus vykdė UAB „BSV“, o UAB „Aiba“ gipso kartono montavimui pati ieškojo subrangovo ir tą atlikti pasisiūlė UAB „Butrema“. Tarėsi su šios bendrovės atstovu E. E.. Teismas neįvertino S. Š. rašytinio paaiškinimo, kad jis nurodė E. E. darbų apimtis, o pastarasis pasamdė žmones darbui atlikti. Teismui į posėdžius nepavyko prisikviesti S. Š., kuris galėtų patvirtinti savo rašytinio paaiškinimo teisingumą. Institucija mano, kad į statybos objektą buvo įmanoma patekti ir be vardinių leidimų. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog E. E. nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau pagal K. J., I. K. ir A. B. paaiškinimus minėtas asmuo buvo ir dirbo statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Daro išvadą, kad E. E. pažeidė ambulatorinio gydymo režimą, nes, būdamas nedarbingu, dirbo, jam nepagrįstai buvo mokama ligos pašalpa.
Atsiliepimas
E. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes teismas tinkamai įvertino visus kilusius prieštaravimus tarp rašytinių liudytojų parodymų ir parodymų duotų teismo posėdyje, tinkamai išanalizavo faktines aplinkybes bei pateiktus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinimas E. E., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra grindžiamas tik K. J., I. K. ir A. B. prašymais (b. l. 5-7), rašytiniais paaiškinimais (b. l. 8-10) ir parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 66-74), kad jie atliko darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl darbų tarėsi su E. E., kuris žadėjo juos oficialiai įdarbinti, bet darbo sutarčių taip ir nesudarė, o už darbą nesumokėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtų asmenų paaiškinimų matyti, kad jų ir E. E. santykiai konfliktiniai (mano, kad jis jiems yra skolingas atitinkamas pinigų sumas), todėl jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Esant tokiai situacijai, kaltinimas E. E. negali būti grindžiamas tik šių asmenų paaiškinimais, tačiau byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti minėtų asmenų paaiškinimus. E. E. teismo posėdžio metu nurodė (b. l. 66 – 74), kad I. K., A. B. ir K. J. neįdarbino, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytame objekte UAB „Butrema“ neatliko jokių darbų, o jis pats nurodytu laikotarpiu sirgo ir jokių bendrovės reikalų netvarkė. Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 46), kuriame nurodyta, kad E. E. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. sirgo plaučių uždegimu, nedarbingumo pažymėjimo šaknelė (b. l. 26) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas dėl tarnybinės pagalbos (b. l. 38), kuriuose nurodytas minėto asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. Iš UAB „Butrema“ generalinio direktoriaus J. K. 2009 m. balandžio 14 d. įsakymo matyti, kad bendrovės Vilniaus padalinio direktorių E. E. sirgimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. pavadavo ekonomistė L. E. (b. l. 37). Byloje taip pat nustatyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, subrangos darbus vykdė UAB „Aiba“. Šios bendrovės darbų vykdytojas S. Š. rašytiniame paaiškinime teismui nurodė, kad buvo tartasi su UAB „Butrema“ dėl dalies darbų perdavimo atlikti šiai bendrovei, tačiau nebuvo susitarta dėl įkainių, todėl nebuvo sudaryta jokių sutarčių. Taip pat pažymėjo, jog patekti į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo galima tik su vardiniais leidimais, kuriuos išduodavo UAB „Ranga IV“, pašalinių asmenų buvimas statybos aikštelėje buvo neįmanomas (b. l. 44). UAB „Aiba“ raštu informavo, kad jokių komercinių santykių su UAB „Butrema“ 2009 metais neturėjo (b. l. 25). UAB „Ranga IV“ raštu taip pat patvirtino, kad UAB „Butrema“ darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatliko, o leidimai K. J., I. K. ir A. B. į šį objektą išduoti nebuvo (b. l. 60). Šių objektyvių įrodymų visuma kelia pagrįstas abejones K. J., I. K. ir A. B. teiktų paaiškinimų teisingumu bei atitikimu tikrovei. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog K. J., I. K. ir A. B. dirbo nelegalų darbą, o E. E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.