- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3079-1039/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Kaltinamasis
- N. D.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, teistas:
1) 2010-08-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 1 metams laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, su teismo nustatytais įpareigojimais;
2) 2012-06-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėn., su teismo nustatytais įpareigojimais;
3) 2012-10-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėn., su teismo nustatytais įpareigojimais;
4) 2013-03-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 1 metams 5 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2016-03-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai, smurtavo E. D. atžvilgiu 2015 m. gruodžio 17 ir 17 d. d.), 145 str. 1 d. (2 epizodai, grasino E. D. 2015 m. gruodžio 17 ir 22 d. d.); vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, bausmes sudedant iš dalies, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; taikytas BK 64-1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant N. D. iki 2016-05-01 įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įskaityti į bausmę sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-12-17 iki 2015-12-18, ir nuo 2015-12-22 iki 2016-03-16,
6) 2016-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant N. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. D. 2016-11-24 apie 19 val., būdamas neblaivus (nustatytas 3.03 promilių girtumas), atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), bandė patekti į namus, kur gyvena E. D., nukentėjusiajai E. D. atsisakius įleisti, vadino necenzūriniais žodžiais ir terorizavo, grasindamas padegti, t. y. grasino bakeliu su benzino skysčiu apipilti namo duris, duodamas realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir jos gyvybei gresia pavojus.
Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad 2016-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti, nes minėtas teismo nuosprendis, kuriuo buvo paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios 2016-11-24d. jau buvo įsiteisėjęs.
Kaltinamasis N. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. Su E. D. yra sutuoktiniai, kartu gyvena trejus metus, augina vienerių metų vaiką. Butas, kuriame kartu gyveno, priklauso močiutei. Jis teistas, kai kurie teistumai atsirado dėl šeimyninių konfliktų, nes nesutaria su sutuoktine E. D.. Jis mano, kad jiems reikia skirtis. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir negalėjo grįžti namo, todėl gyveno pas tėvą Sibiro gatvėje. 2016-11-24 ėjo po darbo ir jam parūpo užeiti namo. Durys buvo užrakintos iš vidaus. Jis žinojo, kad žmona E. D. namie, tačiau ji N. D. į vidų neįleido. Su E. D. tą vakarą pasipyko, kalbėjo su ja pro uždarytas duris. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes per pietus išgėrė maždaug 2 litrus alaus 6 proc. stiprumo ir jam nustatė 3,03 promilių neblaivumą. Jis gėrė ne vieną dieną, todėl nelabai prisimena, ką sakė, tačiau pripažįsta, kad galėjo žmoną E. D. vadinti necenzūriniais žodžiais, sakyti, kad padegs. Jis mano, kad galėjo paimti bakelį ir eiti pas tėvą. Prieš keturias dienas tėvas buvo davęs benzopjūklą, kurį grąžino, o bakelis su benzinu stovėjo verandoje, jo neėmė, vėliau policijos pareigūnai jį ten rado. Degtukų su savimi neturėjo, su benzinu nieko nedarė. N. D. paaiškino, kad sukilus emocijoms jis necenzūrinius žodžius galėjo pasakyti, bet močiutės turto tikrai nebūtų deginęs. Jis serga alkoholizmu, todėl pradėjo gydytis Gerosios Vilties gatvėje, dalyvavo Minesotos programoje.
Nukentėjusioji E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis N. D. yra jos sutuoktinis, jie susituokę trejus metus, kartu augina vieną vaiką. Ji žino, kad N. D. teistas du kartus dėl smurto, kad turi gyventi skyrium. Jis ne kartą jos atžvilgiu smurtavo, grasino susidoroti su ja, dėl ko ne kartą buvo kviesta policija. 2016-11-24 vakare ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), su dviem mažamečiais vaikais, žiūrėjo televizorių, kai išgirdo beldimą į duris. Ji suprato, kad tai N. D. ir jis atėjo labai girtas. E. D. liepė jam eiti pas tėvą, bet N. D. pradėjo belsti dar stipriau, reagavo agresyviai. Iš pradžių N. D. negrasino padegti, tik beldė ir keikėsi, todėl E. D. paskambino policijai. Po maždaug penkių minučių atbėgo R. B. ir pasakė, kad N. D. paėmė benziną, kuris stovėjo verandoje gal 3 litrų talpos bakelyje, ir bėgioja prie namo su minėtu benzino bakeliu. Į verandą galima patekti laisvai, ji nerakinama. E. D. tai sužinojusi iš R. B. dar kartą paskambino policijai, paprašė paskubėti, nes ją tai labai išgąsdino, sukėlė paniką. Pati į lauką ji nebuvo išėjusi, tik atvykus policijai ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad N. D. stovi prie kaimynų durų su benzino bakeliu. Dar atvyko greitoji medicinos pagalba, gaisrinė. E. D. paaiškino, kad N. D. reikia visada bijoti, nes jis vartoja alkoholį, odekoloną su vaistais, būna neprognozuojamas, agresyvus, ji jo bijo. Prieš tai jis devynias dienas gulėjo Naujojoje Vilnioje. Jis važiuoja į Probacijos tarnybą blaivus, o po to vėl geria. E. D. galvoja, kad N. D. jau nesuvokia, ką daro. Ji parodė, kad N. D. negalėjo tą dieną pjauti malkas ir naudoti benziną, nes pjūklą buvo atidavęs tėvui.
Be kaltinamojo N. D., nukentėjusiosios E. D. parodymų, N. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK 290 straipsnio tvarka ištirtais rašytiniais bylos įrodymais:
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016-11-24 15.16 val. užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras triukšmauja, rėkauja prie namo kieme, beldžiasi į duris, yra mažas vaikas (b.l. 88).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016-11-24 18.47 val. užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras kieme triukšmauja, beldžiasi į duris, yra mažamečiai vaikai (b.l. 7-8)
Šalies argumentai
E. D. 2016-11-24 protokole - pareiškime nurodė, kad 2016-11-24 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras N. D. kėsinosi padegti namą, kuriame tuo metu buvo ji su mažamečiais vaikais (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji E. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jų name gyvena viso septyni žmonės, trys iš jų vaikai, du nevaikštantys asmenys dėl turimo neįgalumo. Namas vieno aukšto, medinis. 2016-11-24 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), grįžo namo jos vyras N. D., kuris buvo neblaivus. Jis namo grįžo po keturių dienų. Teismo yra paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas gyventi skyrium. Atėjęs N. D. pradėjo daužyti duris, norėjo, kad ji įsileistų jį. E. D. pasakė, kad girto neleis į vidų. Tada jis išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir kažkur nuėjo nuo durų. Maždaug po 5 minučių, jos kaimynė R. B. atėjo ir pasakė, kad ji išeitų į kiemą, nes N. D. paėmė benziną ir nori padegti namą. Kadangi ji išsigando, paskambino 112. N. D. ne kartą smurtavo prieš ją, grasino nužudyti, susidoroti. Kadangi N. D. yra neprognozuojamas, agresyvus, jo ketinimus padegti namus E. D. suprato kaip realius. Ji labai išsigando, nes tuo metu namuose ji buvo su dviem mažamečiais vaikais. N. D. prieš įvykį gėrė keturias dienas, būdamas pas tėvą ar kažkur kitur. Ji jam žinučių 2016-11-24d. nerašė, nes jis pats telefono neturėjo. Ji neprašė jo pjauti malkų 2016-11-24 dieną. Pjūklą jis grąžino savo tėvui tą pačią dieną, kai pjovė malkas. N. D. malkas pjovė 2016-11-20 ir dar su kažkokiu kitu vyriškiu. Tai gali paliudyti kaimynai. Jis negalėjo 2016-11-24d. pjauti malkų tamsoje ir be pjūklo. Jokio pjūklo nebuvo 2016-11-24 namuose ar verandoje. Verandoje buvo tik benzino bakelis. Pareigūnai atvykę matė, kad nėra jokio pjūklo pas juos namuose. Kai kaimynė jai pasakė, kad N.D. ketina padegti namą aplaistant benzinu, ji tikrai tuo momentu manė, kad tokie jo ketinimai realūs ir jis tai gali padaryti, nes jis neprognozuojamas. N. D. jau praeitais metais ją puolė su kirviu (teismas vyko praeitais metais gruodžio mėn., buvo suimtas 3 mėn.) ( b. l.20, 22-23)
Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio Albert Piurko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-24 19.06 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. Fedotovu iš VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kieme prie namo triukšmauja neblaivus pranešėjos vyras. Nuvykus minėtu adresu kreipėsi E. D., kuri paaiškino, kad laukė prie buto durų, jos vyras triukšmavo kieme, keikėsi, grasino, laužėsi į vidų, trukdė ilsėtis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo N. D.. Atvykus policijos pareigūnams jis rankose laikė bakelį su skysčiu, turinčiu specifinį benzino kvapą. N. D. buvo pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Policijos pareigūnai paėmė bakelį su skysčiu (b. l. 2).
Liudytoju apklaustas D. Fedotovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-24 apie 19.06 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Albert Piurko, iš OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme triukšmauja neblaivus pranešėjos vyras, kuris daužo duris, name yra mažamečiai vaikai. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja E. D. ir namo gyventojai, kurie neprisistatė. Prie jų stovėjo ir vyriškis, kuris su savimi turėjo plastikinį bakelį su skysčiu, turinčiu specifinį benzino kvapą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo N. D., gim. (duomenys neskelbtini). E. D. paaiškino, kad dieną jos vyras N. D., kuriam yra paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi, būdamas neblaivus daužėsi į duris, tačiau pasakius, kad bus iškviesta policija, jis pasišalino. Vėliau apie 19 val. N. D. vėl atėjo prie jos namų ir pradėjo daužyti duris, kai jis nebuvo įleistas namo, kaimynė pareiškėjai pasakė, kad jos vyras nori padegti namus, todėl ji iškvietė policiją. N. D. konkrečiai nurodyti, kam jam tamsiu paros metu yra reikalingas bakelis su benzinu, negalėjo. Kaimynai, kurie pranešėjai pasakė, kad N. D. kėsinosi padegti namus, su juo bendrauti atsisakė. Tuo metu, kai N. D. įsodino į tarnybinį automobilį, į įvykio vietą atvyko medikų brigada ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigada, kurie paaiškino, kad gavo pranešimą dėl gaisro minėtu adresu, tačiau gaisras nekilo (b. l. 29).
Liudytoja apklausta R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. D. yra jos krikštasūnis. Ji gyvena tame pačiame name su D. šeima. N. D. dažnai geria ir dar vartoja vaistus. E.D. ir N.D. pastoviai pykstasi. Kai E.D. jo neįleidžia namo, jis daužo namo duris. 2016-11-24 N. D. grįžo iš darbo, atėjo pas E. D. ir pradėjo daužyti duris eilinį kartą, kad ji įsileistų į namus. E.D. atsisakė įleisti. Tada jis pasiėmė namo verandoje buvusį benzino bakelį ir stovėdamas prie savo žmonos durų šaukte šaukė: " aš tuoj padegsiu namą, kad nebūtų šis namas tau". Ji, girdėdama šiuos grasinimus, išbėgo į lauką ir pamatė, kad prie namo durų stovi N. D. su bakeliu, kuriame buvo benzino. Jis jokių malkų nepjovė, tai nesąmonė. N. D. nespėjo apipilti durų benzinu, nes R. B. išbėgo į lauką. R.B. mano, kad N. D. ketinimai buvo realūs norint padegti namą, nes jis jos paprašė cigarečių ir degtukų. Jau degtukų prašymas ją išgąsdino, nes manė, kad tikrai jis padegs namą. Ji N. D. pasakė, kad nėra degtukų ir iškart bėgo pas E.D., kad kviestų policijos pareigūnus (b. l. 32).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016-09-07 18.06 val. užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją namuose puola neblaivus sutuoktinis, muša, fone girdisi rėkiantys vaikai (b.l. 102-103)
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016-09-14 14.58 val. užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sutuoktinis N. D. neadekvatus, agresyvus, gali pulti su peiliu ar kitais aštriais daiktais, namuose yra du mažamečiai vaikai (b.l. 100-101)
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016-10-02 17.49 val. užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) 2016-10-01 apie 22.30 val. N. D. trenkė su kumščiu į veidą savo žmonai E. D., o 2016-10-02 naudojo psichologinį smurtą, t.y. varė iš namų, grąsino, kad nužudys, keikė necenzūriniais žodžiais (b.l. 97-99)
Žemesnės instancijos teismas
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016-10-19 20.23 val. užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras N. D., kuriam teismas uždraudė artintis prie namų šiuo metu braunasi į namą, yra nepilnamečiai vaikai (b.l. 89-90)
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-11-24 20.00 val. N. D. nustatytas 3,03 promilių neblaivumas (b. l. 34).
Apžiūros protokole 2016-11-24 užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra, sudaryta fotolentelė su fotonuotraukomis (b.l. 9-10)
Žemesnės instancijos teismas
Daiktų apžiūros protokole 2016-12-02 užfiksuota bakelio, pridėto prie policijos pareigūno A.Piurko tarnybinio pranešimo, apžiūra, sudaryta fotolentelė su fotonuotraukomis. Bakelis 5 l. talpos nuo aušinimo skysčio, kuriame yra 1,5 l. skysčio, šviesiai melsvos spalvos, kurio kvapas kaip benzino. (b.l. 13-15)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą, nerimą, baimę ir nori taip veikti.
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs, o ne tariami grasinimai. BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimo panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 str. 2 d. nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.
Kaltinamasis N. D. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje savo šeimos nario-žmonos E. D. atžvilgiu padarymą ir jo atžvilgiu priimti du teismo nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu, tačiau bausmės vykdymas jam buvo atidėtas du kartus su teismo paskirtais įpareigojimais ir draudimais. Apie tai žinojo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad bijojo kaltinamojo veiksmų, kai jis būdavo girtas, nes tuo metu jis būdavo agresyvus, neprognozuojamas ir dėl to ne kartą kvietė policijos pareigūnus. 2016-11-24d. apie 19 val. N. D. atėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno nukentėjusioji E. D. su mažamečiais vaikais,būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkaus girtumo laipsnio, išsakė nukentėjusiosios atžvilgiu grasinančio pobūdžio necenzūrinius žodžius, supykęs, kad jo neįleidžia į vidų, paėmė iš atrakintos verandos bakelį su benzinu ir matant liudytojai R. B. vaikščiojo aplink namą, šaukdamas, kad padegs namą, kad jis neatitektų E. D.. Teismas sprendžia, kad grasinimai buvo realūs ir efektyvūs, jie paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, nes ši bijojo atidaryti kaltinamajam N. D. duris, įleisti į vidų, supratusi, kad jis stipriai išgėręs, iš karto iškvietė policiją. Sužinojusi iš liudytojos R. B., kad N. D. vaikšto aplink namą su benzino bakeliu ir prašė jos degtukų, išsigando, kad jis gali padegti namą ir antrą kartą pranešė Bendrajam pagalbos centrui, dėl ko buvo atvykusi policija, greitoji medicinos pagalba ir gaisrinės tarnyba. Nukentėjusioji E. D. išėjo iš namo vidaus tik tuo metu, kai pamatė, kad jau atvyko specialiosios tarnybos. Kad grasinimai buvo teisingai suprasti ir realūs, patvirtina ir ta aplinkybė, jog atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, N. D. buvo surastas rankoje laikantis bakelį su skysčiu. Tai matė liudytoja R. B. ir vėliau iš namų išėjusi nukentėjusioji E. D.. Nors N. D. neįgyvendino savo ketinimų, tačiau nukentėjusioji kaltinime nurodytus grasinimus suvokė kaip realų pavojų gyvybei. Teismas, išklausęs nukentėjusiosios E. D. parodymus bendrame bylos kontekste, sprendžia, kad akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindamas tiek E. D. girdint tiesiogiai, tiek išsakydamas grasinimus, kuriuos E. D. sužinojo iš R. B., kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiajai E. D., norėjo sukelti jai baimės jausmą, bandydamas sušvelninti savo atsakomybę teisme tvirtino, kad ne viską gerai atsiminė, nes buvo girtas, tačiau tai yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Asmeniniai nesutarimai tarp N. D. ir E. D., bendravimo su vaiku tvarka turėjo būti sprendžiami teisinėmis priemonėmis, o ne apsvaigus nuo alkoholio ir grasinimais. Teismas daro išvadą, kad N. D. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo numatyto BK 145 str. 2 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad N. D. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. N. D. baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,03 promilės) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas pripažįsta tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: N. D. teisiamas septintą kartą, paskutinį kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų, šeimos narės-sutuoktinės E. D. atžvilgiu, padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nuosprendis pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos) ir BK 145 str. 1 d. (2 veikos), paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant N. D. iki 2016-05-01 įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nuosprendis pagal BK 140 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant N. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo). N. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, praeityje baustas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo, taip pat 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. padarymo senelės E. M. atžvilgiu. N. D. taip pat baustas administracine tvarka (b.l. 84-87), SODROS išrašo duomenimis, kaltinamasis nedirba (b. l. 83). Atsvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę, nes paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas kelis kartus bausmės paskirties neužtikrino.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutartimi N. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2016-11-24 (b. l. 64-66).
Teismui taip pat yra pateiktas 2016 m. gruodžio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. (2.16) NTP-7-13377, kuriame prašoma iš kaltinamojo N. D. valstybės naudai priteisti 94,61 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Nagrinėjamu atveju, N. D. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p., 9 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš N. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 94,61 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikyti BK 64 (1) str. ir paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 str.1 d., 3 d., prie 2016m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir nuteisti galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti šioje byloje N. D. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. lapkričio 24 d. išbūtą laiką bei 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Kardomosios priemonės– suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 16 d..
Bakelį su skysčiu grąžinti nukentėjusiajai E. D. įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.