- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-2578-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19679-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- V. B., V. G., S. Č., I. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų V. B., V. G., S. Č. ir I. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. B., V. G., S. Č. ir I. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami apibrėžti sąvoką „V. G. šeima“ – kiek asmenų turėtų paveldėti turtą ir kokiomis dalimis jiems turėtų būti dalinamas turtas. Jei paveldėtojais taptų ir vaikai – prašė išduoti leidimą tėvams priimti palikimą ir jų vardu. Pareiškimą (pasirašytą) pareiškėjų vardu per EPP pateikė pareiškėja V. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
3. Teismas nurodė, kad kartu su pareiškimu V.. B. nepateikė teismui notariškai pavirtinančio įgaliojimo leidžiančio jai veikti pareiškėjų V. G., S. Č. ir I. A. vardu. Pareiškėja V. B. taip pat nepateikė įrodymų, kad ji atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytas sąlygas ir yra įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
4. LTEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-4695-905/2022) patvirtino D. B.-B., mirusios (duomenys neskelbiami), asmeninį testamentą, sudarytą (duomenys neskelbiami) (nutartis yra įsiteisėjusi).
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjai teismui pateiktu pareiškimu prašydami apibrėžti sąvoką „V. G. šeima“ – kiek asmenų turėtų paveldėti turtą ir kokiomis dalimis jiems turėtų būti dalinamas turtas, siekia nustatyti juridinį faktą detalizuojant V. G. šeimos sudėtį bei iš naujo už testatorę išreikšti valią dėl paveldimo turto dalių paskirstymo tarp paveldėtojų. Teismo vertinimu, toks prašymas nesukelia materialiųjų teisnių padarinių ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 5.30 straipsnis), nes pareiškėjai prašo ne nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, o pakeisti testamentą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir CPK 82 straipsniu už pareiškimą nagrinėtiną ypatingos teisenos tvarka, pareiškimą paduodant eletrononių ryšiu priemonėmis šiuo metu mokėtinas 50,00 Eur, o ne 38,00 Eur žyminis mokestis, kurį sumokėjo pareiškėjai.
7. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę atsižvelgiant į CPK 512 straipsnyje nurodytus skudo padavimo terminus, paduoti skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Pareiškėja V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2YT-24579-545/2022 ir patenkinti pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą, pateiktą teismui elektroninio ryšio priemonėmis. Nurodė, kad:
8.1. visus teismo nurodytus prašymo trūkumus pareiškėjai galėjo pašalinti teismui priėmus nutartį dėl pateikto procesinio dokumento trūkumų pašalinimo. Jeigu pirmosios instancijos teismas suabejojo pareiškėjų parašų tikrumu, galėjo pareikalauti papildomai pateikti teismui pareiškimo tekstą ne elektronine versija. Žyminio mokesčio nepriemokos likvidavimas teismų praktikoje paprastai sprendžiamas bylos nagrinėjimo atidėjimu iki bus sumokėta trūkstama pinigų suma;
8.2. dėl pareiškėjų reikalavimo apibrėžti sąvoką „V. G. šeima“, pažymėjo, kad iš notarės atsisakymo motyvų ir testamentinių įpėdinių pareiškimo motyvuojamosios dalies turinio akivaizdu, jog notaras, skirtingai nei teismas, neturi savarankiškumo konstatuoti tai, kas gali būti interpretuojama dvireikšmiai. Tuo tarpu teismui Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3 dalis suteikia teisę tam tikrus klausimus spręsti savo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Todėl teismui nebuvo realios kliūties nustatyti, jog testamente pavartota apibrėžtis „V. G. šeima“ yra sutuoktiniai V. G. ir S. Č.;
8.3. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja Natalija Daškovienė) 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11830-727/2022 atmetė, nurodydamas, kad pareiškėja turi teisę inicijuoti atskirą bylą su palikimo priėmimu susijusių klausimų sprendimui. Apskundus minėtą nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Virginijus Kairevičius) 2022 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr e2S-1552-392/2022 atskirąjį skundą atmetė, nurodydamas, kad testamento vykdytoja turėtų kreiptis į advokatą dėl pareiškimo surašymo, o po to – į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktų pagrindu.
8.4. nors šiuo metu jau yra išnaudotos visos teismų rekomendacijos (apskųsti notarės veiksmai, pasinaudojus advokato pagalba pasikreipta dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjais tapo visi testamentiniai įpėdiniai), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi vis tiek atsisakoma užtikrinti žmogaus teisę į teisminę jo interesų gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų V. B., V. G., S. Č. ir I. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
12. Byloje nustatyta, kad D. B. – B. (duomenys neskelbiami) surašė asmeninį testamentą. (duomenys neskelbiami) testatorė mirė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi D. B. – B. asmeninį testamentą patvirtino. Pareiškėja V. B. 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbiami) sudarytą asmeninį testamentą po D. B. – B. mirties. Notarė J. Š. 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. S-13 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal teismo patvirtintą asmeninį testamentą, nurodydama, kad testamento turinys yra neaiškus ir notarė neturi įstatymo suteiktos teisės aiškinti testamentą pati.
13. Testamento vykdytojai V. B. pateikus skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11830 -727/2022 skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėja turi teisę inicijuoti atskirą bylą su palikimo priėmimu susijusių klausimų sprendimui. Apskundus šią nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr e2S-1552-392/2022 atskirąjį skundą atmetė, be kita ko nurodydamas, kad testamento vykdytoja turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktų pagrindu.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų V. B., V. G., S. Č. ir I. A. pareiškimą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti, kaip pateiktą neturinčio teisės vesti bylą, atstovauti teisme pareiškėjus V. G., S. Č. ir I. A., asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1dalies 1 punktas).
15. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
16. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
17. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
18. Nagrinėjamu atveju prie pareiškimo pridėta teismo patvirtinta D. B.-B. ranka surašyto asmeninio testamento kopija, kuriame yra išreikšta testatorės valia. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs asmeninio testamento turinį, konstatuoja, jog iš testamento turinio negalima neabejotinai nustatyti ir identifikuoti visų testamente nurodytų paveldėtojų, jų skaičiaus ir konkrečiai paskirstomo turto. Pareiškėjai ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, sietinus su testamentinių įpėdinių teisių įgyvendinimu (nustatyti kokių asmenų naudai sudarytas testamentas, kad jie galėtų paveldėti jiems testamentu paliktą turtą). Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, ginčo tarp paveldėtojų nėra. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjai jau yra išnaudoję galimybę ginčyti notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą (šios nutarties 13 punktas). Kadangi juridiniai faktai dėl testamento turinio nėra akivaizdūs ir kitokia, tai yra ne teismo, tvarka pareiškėjai negali realizuoti ar įgyti subjektinių teisių, apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai, tinkamai parengę dokumentus (sumokėję žyminį mokestį ir pašalinę kitus pareiškimo trūkumus), turi teisę kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.