Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-199/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
2-199/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02903-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Dalia Vasarienė, Rimvydas Norkus
Atsakovas
E. O., E. D. D.
Ieškovas
A. S. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-199/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02903-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. O. (E. O.) ir E. D. D. bei ieškovo A. S. K. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7508-115/2011 pagal ieškovo A. S. K. ieškinį atsakovams E. D. D. ir E. O. dėl atsiskaitymų grąžinus daiktą iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Andrzej S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. D. D., E. O. dėl atsiskaitymų grąžinus daiktą iš neteisėto valdymo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 669 918,57 Lt, kaip atsiskaitymą grąžinus daiktą iš neteisėto valdymo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises bei sustabdyti vykdymo procesą, kurį atlieka antstolis D. S. pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr.2-1459-450/2011. Pažymėjo, kad antstolis pažeidė CPK normas, jo veiksmai apskųsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: teismas neviršydamas ieškinio sumos (669 918,57 Lt) areštavo atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o nesant ar nepakankant šio turto, teismas nurodė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos.

Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškovo pareikštų reikalavimų suma – 669 918,57 Lt fiziniams asmenims laikytina pakankamai didele ir padidinančia būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas netenkino ieškovo prašymo sustabdyti vykdymo procesą, kurį atlieka antstolis pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, nes vykdomas išieškojimas niekaip nėra susijęs su nagrinėjama byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai E. D. D. ir E. O. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovui tikėtinai nepagrindus ieškinio reikalavimo. CPK įpareigoja teismą preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė apie ieškinio pagrįstumo vertinimą, dėl to nutartis neteisėta. Ieškinyje nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas, o tai yra būtina sąlyga priteisiant atsiskaitymą grąžinus daiktą iš neteisėto valdymo už laikotarpį, prasidedantį nuo atsakovės turto įsigijimo.Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant įrodymų, kad nepritaikius šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai bus pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą, tačiau tokių duomenų ir negalėjo būti pateikta, nes atsakovai apie prašymo nagrinėjimą nebuvo informuoti. Be to, šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovas. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas E. O. pateikia įrodymus, jog jam nuosavybės teise priklauso 12 nekilnojamojo turto objektų, kurių didžioji dalis yra Vilniaus mieste ir kurių bendra vertė ženkliai viršija pareikšto ieškinio sumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo A. S. K. atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti išieškojimą. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą, panaikino sprendimo dalį, kuria netaikyta restitucija, priteisė iš atsakovės E. D. D. ieškovams (A. S. K. ir T. U. K.) patalpą – parduotuvę, o iš ieškovų solidariai atsakovės naudai priteisė 230 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Antstolis 2011 m. liepos 22 d. patvarkymu priėmė vykdymui išieškotojos E. D. D. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 230 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininkų A. S. K. ir T. U. K.. Antstolis, neatsižvelgdamas į nekilnojamojo turto vertę, kuri yra ženkliai didesnė nei reikia įsiskolinimui padengti, areštavo ieškovams grąžintiną turtą (patalpas) ir rengiasi parduoti jas iš varžytynių. Tokie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai ketina susigrąžinti neteisėtai valdytas patalpas, o tai, ieškovo nuomone, yra susiję su nagrinėjama civiline byla. Antstolio veiksmai yra apskųsti, tačiau vykdymo procesas nesustabdytas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK neįpareigoja teismo vertinti ieškinio pagrįstumo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes tai gali būti padaryta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas E. O. pateikė duomenis apie savo dabartinę turtinę padėtį, tačiau nepaneigė tos aplinkybės, kad sprendimo įvykdymo metu ta padėtis išliks tokia pati ir jis iki sprendimo priėmimo nepaslėps ar neperleis valdomo turto tretiesiems asmenims. Tokia galimybė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesutinka su ieškiniu, yra ir atsakovai tokios grėsmės nepaneigė.

Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai E. O. ir E. D. D. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vykdomas išieškojimas nėra niekaip susijęs su nagrinėjama byla, nes šioje byloje yra reiškiamas piniginis reikalavimas atsakovams ir šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui teismas pritaikė susijusią laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų turto areštą. Apelianto teiginys, jog atsakovai siekia susigrąžinti ginčo patalpas yra niekuo nepagrįstas. Antstolis paskelbė varžytynes, kurių metu ginčo turtą gali įsigyti bet kuris asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovų atskirojo skundo argumentų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Tai nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.

Atsakovai argumentuoja, kad ieškovo nurodyti ir pateikti duomenys preliminariai nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad nagrinėdama atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ji nevertina ieškovo reikalavimo iš esmės, pažymi, kad ieškovo ieškinys ir prie jo pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti tikimybę, jog ieškovo materialinis teisinis reikalavimas gali būti patenkintas. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad į jo valdymą buvo grąžintas nekilnojamasis turtas, kurį prieš tai valdė atsakovė, taip pat duomenis apie nuomos sutartis ir iš jų gautas pajamas per to valdymo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinos priemonių taikymo sąlygos – būtinybės, kad ieškovas tikėtinai pagrįstų savo ieškinio reikalavimą.

Atsakovai nurodo, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atsakovo E. O. turtinė padėtis yra gera, jis nuosavybės teise valdo 12 nekilnojamojo turto objektų, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nežinodamas atsakovų turtinės padėties ir kad ieškovams tenka našta įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vertindama atsakovų pateiktus įrodymus apie jų pateiktą turtą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad atsakovų turimo turto vertė pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje pateiktas E. O. valdomų nekilnojamojo turto objektų sąrašas (83 b. l.) nepagrindžia to turto vertės ir statuso. Duomenų apie turto vertę ir apie tai, ar jis nėra įkeistas, apsunkintas kitais įsipareigojimais, nėra pateikta. Įvertinus tai, kad ieškinio suma yra 669 918,57 Lt, o duomenų apie atsakovų turimo turto vertę nėra (nors ir pateiktas E. O. valdomų nekilnojamojo turto objektų sąrašas), gali būti taikoma prezumpcija, kad didelė ieškinio suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsakovų atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalies, kuria ieškinio sumos ribose areštuotas atsakovų turtas, netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų

Ieškovas savo atskirajame skunde nurodo, kad antstolio vykdomas išieškojimas, kuriuo, vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, siekiama atsakovų naudai išieškoti 230000 Lt skolos, yra susijęs su ieškovo inicijuota byla, atsakovai siekia susigrąžinti ieškovui restitucijos būdu grąžintą turtą, antstolis neatsižvelgė į nekilnojamojo turto vertę, antstolio veiksmai apskųsti, todėl šioje byloje yra pagrindas sustabdyti išieškojimą realizuojant ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas.

Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra sprendžiamas antstolio veiksmų, vykdant kitoje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą, teisėtumo klausimas. Kaip nurodo pats ieškovas, antstolio veiksmai nustatyta tvarka yra apskųsti, taigi antstolio veiksmų teisėtumas bus įvertintas teismui išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų.

Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekia piniginių sumų priteisimo savo naudai. Tuo tarpu prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio vykdomą išieškojimą – ieškovas siekia išvengti turtinio pobūdžio praradimų. Aplinkybė, kad antstolis siekia varžytynėse parduoti turtą, iš kurio gautas pajamas pareikšdamas ieškinį siekia prisiteisti ieškovas, nėra teisiškai reikšminga. Tarp pareikšto ieškinio reikalavimo ir antstolio vykdomo išieškojimo nėra teisiškai reikšmingo ryšio, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes teisingai įvertino, ieškovo atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigojo ieškovą už atskirąjį skundą sumokėti 139,2 Lt žyminio mokesčio (89 b. l.). Remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Remiantis CPK 82 straipsnio 2 dalimi, taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuriuo už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., o iki tol žyminis mokestis už tokio pobūdžio atskiruosius skundus nebuvo mokamas. Statistikos departamento 2011 m. spalio 13 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nauji žyminio mokesčio dydžiai, įsigalioję 2011 m. spalio 1 d., nėra indeksuojami, kol CPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu nebus paskelbtas vartojimo kainų indeksas apskaičiuotas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatyti žyminis mokestis, įsigaliojimo (CPK 82 str. 2 d.) ir kol tas indeksas nebus didesnis kaip 110 (CPK 82 str. 1 d.).

Ieškovo atstovas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio. Sumokėjęs 139,2 Lt, jis 39,2 Lt permokėjo. Remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teisėjų kolegija savo iniciatyva nutaria grąžinti ieškovo atstovui 39,2 Lt permokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymo 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovo atstovui K. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) 39,2 Lt (trisdešimt devynis litus, dvidešimt centų) už atskirąjį skundą permokėto žyminio mokesčio dalį (2011 m. lapkričio 17 d. mokėjimo kvitas).

Teisėjai Rimvydas NorkusGintaras PečiulisDalia Vasarienė