Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P. , jo atstovui advokatui Algirdui Plataunai, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovui Vaidotui Jasui, 2009-11-12 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal J. P. skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-08-18 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009-05-20 Gindulių k., Klaipėdos rajone, tikslus laikas nenustatytas, J. P. savavališkai nesilaikant įstatymų nustatyta tvarkos, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, užstatė vartus ant bendro naudojimo kelio, ginčijamo J. K. , gyv. (duomenys neskelbtini). Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. ir jo atstovas advokatas Algirdas Platauna prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarant esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, vykdymą.

J. P. neigia savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdęs savo tikrą ar tariamą teisę, t.y. Gindulių kaime, Klaipėdos rajone įkasęs stulpus ir užstatęs vartus ant bendro naudojimo kelio. Tačiau J. P. kaltė, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 16-17), J. K. pareiškimu (b.l. 18), pareigūnės L. G. tarnybiniu pranešimu (b.l. 19), topografine nuotrauka (b.l. 20), ištrauka iš namų valdos techninės apskaitos bylos (b.l 30), Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-21 nutartimi (b.l. 33-34), Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 35-38), ištrauka iš Gindulių gyvenvietės plano.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 16-17) J. P. paaiškino, jog 2009-05-20 įkasė, įmūrijo stulpus ant savo žemės ribos, kuri jam teisėtai priklauso. Užstatė vartus, kad įvažiavimo į jo privačią nuosavybę nesinaudotų J. K. , kuris turi kitą įvažiavimą į savo sodybą. Nurodė neketinąs pašalinti vartų, nes jie yra jo žemės ribose.

Tokiu būdu byloje būtina nustatyti žemės, kurioje buvo įkasti ir įmūryti stulpai bei pastatyta tvora, savininką.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo nuomone, J. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis, kurioje buvo įkasti stulpai ir pastatyta tvora. Rašytine bylos medžiaga – pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (b.l. 10-11) nustatyta, jog J. P. 2001-06-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,2820 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti žemės naudojimo apribojimai: vandentiekio tinklų ir įrenginių apsaugos zona – 0,025 ha. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudėtine dalimi buvo ir žemės sklypo planas, dar 1994 metais suderintas su kaimynais S. Z. , J. K. ir K. L. (b.l. 41).

Tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir kaimyno J. K. yra kilę ginčai dėl žemės sklypo ribų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismine tvarka ginčijo 226 m² žemės ploto ribas, manydamas, jog jas yra užėmę kaimynai. Kaip matyti iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo (b.l. 35-38), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. siekė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas pagal UAB „Korporacija Matininkai“ 2004-02-11 parengtą planą (b.l. 9), tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimu buvo atmestas J. P. ieškinys. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimo, 2007-11-21 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paliko minėtą sprendimą nepakeistą.

Aukščiau minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotos aplinkybės ypatingai svarbios nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Faktinė aplinkybė, kad 2001 metais J. P. įsigytas valstybinės žemės sklypas buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registro įstaigoje, jo plotas atitiko jam parduotos valstybinės žemės plotą, o ribos buvo suderintos su kaimyninių sklypų ribomis, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus dokumentais bei įbrėžtos Gindulių kadastrinės vietovės kadastriniame žemėlapyje, kuris yra vieningo respublikinio kadastrinių duomenų banko sudėtine dalimi – nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog nėra pagrindo nustatyti sklypo ribas, nes jos yra nustatytos pagal esamus dokumentus. Konstatuota, jog J. P. ir S. Z. bei J. K. (kaimynų, byloje – atsakovų) „sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, jos yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre <...>“. Minėtas sprendimas turi res judicata galią.

Kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, Institucija kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydama sudaryti komisiją, kuri pagal esamas žemės sklypų ribas galėtų nustatyti, ar kelias J. P. žemės ribose yra servitutinis (b.l. 27). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2009-07-14 raštu Nr. (5.1-51)-45-2450 atsakė, jog sudaryti komisiją yra netikslinga, kadangi nustatyta, jog pravažiavimo kelias nepatenka į J. P. žemės sklypą ir nėra servitutinis.

UAB „Geometra“ parengtoje topografinėje nuotraukoje (b.l. 20) matyti vieta, kurioje įkastas stulpas. Pagal J. P. namų valdos žemės sklypo planą ir parengtą topografinę nuotrauką akivaizdu, jog stulpas įkastas ne J. P. nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Ištrauka iš Gindulių gyv. I-os eilės statybos kvartalo projekto (b.l. 29) minėta vieta, kur įkasti stulpai, pažymėta kaip neprivatizuojami plotai. Pagal pateiktą ištrauką iš namų valdos techninės apskaitos bylos (2763 m²), vieta, kurioje iškastas stulpas, pažymėta kaip pravažiavimas. Ištraukoje iš Gindulių gyvenvietės plano pažymėtas 5 m pločio pravažiavimas, vedantis į sklypus Nr. 5523/0002:48 (J. K. ) ir Nr. 5523/0002:120 (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. ). Būtent pravažiavimo kelyje J. P. ir sukasė stulpus ir užstatė vartus. Administracinio teisės pažeidimo faktą įrodo ir pateiktos fotonuotraukos (b.l. 74).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad J. P. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir vykdydamas savo tariamą teisę, Gindulių kaime, Klaipėdos rajone įkasęs stulpus ir užstatęs vartus ant bendro naudojimo kelio. Surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įrodymui.

Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Veika pagal ATPK 188 straipsnį kvalifikuota teisingai. ATPK 188 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 100 iki 200 litų. Institucija paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą, nenustačius atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog 2008-09-02 buvo gautas J. P. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 straipsnį, nes jis minėtą bendro naudojimo kelią užstatė traktorine priekaba (b.l. 58-59). Duomenimis apie pažeidimus (b.l.22) nustatyta, jog J. P. 2008-10-28 nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Minėta aplinkybė turėjo būti inkriminuota kaip J. P. atsakomybę sunkinanti (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau teismas, negalėdamas sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties, minėtą aplinkybę vertina kaip charakterizuojančią aplinkybę - administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. linkęs nusižengti nustatytai tvarkai.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-08-18 nutarimą, kuriuo J. P. pagal ATPK 188 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui