Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-214-832/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
1-214-832/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34402-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
E. N.
Advokatai
Vilius Jonaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-214-832/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34402-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 23 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Pauliui Gerybai, kaltinamajam R. S., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, nukentėjusiajai E. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Žalioji aukštuma“, staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2017 m. liepos 8 d. apie 23 val., sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) kieme sugyventinei E. N. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį, taip smurtaudamas R. S. sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 8 d. sodyboje supykęs trenkė sugyventinei. Jis supyko, nes sugyventinė su jų sūnumi ir drauge buvo išvažiavusios į šventę bei ilgai negrįžo. Sugyventinei išvažiavus, jis jai skambino telefonu ir pokalbio metu jie apsipyko. Grįžus sugyventinei, jam pasireiškė agresija, jis norėjo atidaryti automobilio dureles, tačiau jų atidaryti nepavyko, todėl kirviu išdaužė automobilio priekinį stiklą. Sugyventinei išlipus iš automobilio, jis jai sudavė į nosies sritį ir ji griuvo ant žemės. Įvykio metu buvo neblaivus, mano, jog alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, kadangi blaivus taip nebūtų pasielgęs. Atvykus policijos pareigūnams, jis pabėgo, nes išsigando. Su sugyventine susitaikė, toliau gyvena kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. apklausoje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 67-68).

Nukentėjusioji E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. liepos 8 d. ji su sugyventiniu R. S. išvažiavo į kaimo sodybą, kurioje sugyventinį paliko su draugais, o pati su sūnumi ir drauge išvažiavo į netoliese vykusią šventę. Išvažiavus į šventę, jai paskambino sugyventinis, kuris paprašė nupirkti duonos, ji nusprendė užsukti į parduotuvę grįžtant į sodybą prieš 22.00 val., tačiau grįžtant parduotuvė jau nedirbo, todėl paskambino sugyventiniui ir apie tai pasakė, dėl ko sugyventinis buvo šiek tiek nepatenkintas. Be to, tą vakarą labai lijo, o kadangi ji automobilį vairuoja neilgai, nusprendė palaukti ir grįžti kai nustos lyti, tačiau laukiant kol nustos lyti, sugyventinis jai skambino ir piktinosi, kad ji ilgai negrįžta. Apstojus lyti ji grįžo į sodybą, matė, kad R. S. yra piktas, todėl kai sugyventinis norėjo atidaryti automobilio dureles, ji jam to padaryti neleido. Tuomet sugyventinis išdaužė automobilio stiklą mesdamas į jį kirvį. Ji nenorėjo jokio kivirčo, todėl išlipo iš automobilio. Išlipusi iš automobilio daugiau nieko nebepamena, nepamena kaip sugyventinis jai trenkė, nes buvo praradusi sąmonę. Atvykus policijai, sugyventinis su draugais iš sodybos pasišalino. Anksčiau tarp jos ir sugyventinio nėra buvę konfliktų, todėl jai sunku suvokti, kodėl jis taip pasielgė, kadangi namuose jis nėra piktybiškas. Po įvykio sugyventinis jos atsiprašė ir jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. N. apklausose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 19-20, 21-22).

Kaltinamojo R. S. kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje:

2017 m. liepos 8 d. informaciniu pranešimu ROIK 0117000369745, kuriame užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas, kad R. S. mesdamas kirvį išmušė langą ir smogė draugei, kuri prarado sąmonę. Pristačius E. N. į VšĮ Mažeikių ligoninę, jai diagnozuotas nosies sumušimas (b. l. 11-15).

Liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri patvirtino, kad 2017 m. liepos 8 d. ji kartu su drauge E. N. bei jos sūnumi vyko į šventę vykusią Mažeikių r., Pikelių k. Būnant šventėje, jos draugei E. N. paskambino jos sugyventinis R. S. ir paprašė, kad draugė nupirktų duonos ir atvežtų į Ritinės k., kur jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Jos drauge nuvažiavo į parduotuvę, kuri yra Pikelių k., tačiau parduotuvės darbo laikas buvo pasibaigęs, o apie tai sužinojęs R. S. supyko ir per mobilaus ryšio telefono ragelį pradėjo šaukti, kad jos atvažiuotų pas jį ir nuvežtų jį į parduotuvę. Vėliau R. S. vėl paskambino E. N. ir prašė parvežti jį namo į M.. Joms nuvažiavus ir sustojus prie sodybos, kurioje buvo R. S., ji matė kaip R. S. rūkė ir numetęs cigaretę pribėgo prie automobilio kurioje sėdėjo jos. Pribėgęs pradėjo daužyti rankos kumščiais priekinį automobilio stiklą, po to nubėgo pasiimti kirvio ir grįžęs prie automobilio, būdamas maždaug 2-3 metrų atstumu nuo jo, metė kirvį į automobilio priekinį stiklą, taip jį įskeldamas. E. N. išlipo iš automobilio ir pradėjo sugyventiniui sakyti, kad jis baigtų šaukti ir nusiramintų. Ji taip pat išlipo iš automobilio, pasitraukė už automobilio galo ir pamatė kaip R. S. trenkė iš dešinės rankos E. N. į veido sritį, po ko E. N. nukrito ant žemės ir pradėjo purtytis. Ji tuomet pabėgo link gretimo miškelio ir ten pasislėpė (b. l. 27).

2017 m. liepos 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Vyresniojo tyrėjo L. R. tarnybiniu pranešimu dėl ROIK 0117000369745, kuriame nurodyta, jog gavus pranešimą ir atvykus į įvykio vietą, kieme su mažamečiu vaiku stovėjo E. N.. Ant E. N. veido paakiuose matėsi sumušimai ir patinimai, ji sunkiai dėstė savo mintis, sakydama, kad buvo be sąmonės (b. l. 31).

Foto lentele, kurioje užfiksuotas automobilis „Renault“ v. n. (duomenys neskelbtini) su suskaldytu priekiniu stiklu (b. l. 32-33).

2017 m. liepos 14 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. S. pripažino savo kaltę ir susitaikė su nukentėjusiąja E. N.. Nukentėjusioji pateikė žodinį prašymą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta (b. l. 71-72).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog artimais giminaičiais laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, jog įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo konstatuotas nosies sumušimas. Vertinant byloje surinktus įrodymus atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo ir nukentėjusiosios parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo analogiški, atitiko ir patvirtino kitus byloje surinktus įrodymus.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis naudodamas fizinį smurtą, suduodamas ranka sugyventinei į veido sritį, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų smurtinių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šio nusikaltimo pasekmė – sutrikdyta šeimos nario sveikata. Nusikalstama veika baigta. Jis yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Kaltinamasis R. S. anksčiau teistas net 7 kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 37-46), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 51-55), į priklausomybės ligomis sergančių asmenų įskaitą neįrašytas (b. l. 61), nuo 2017 m. liepos 14 d. dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Žalioji aukštuma“ staliumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turintis mažametį sūnų, tačiau atlikdamas nusikalstamą veiką nekreipė dėmesio į tai, jog automobilyje yra jo mažametis sūnus. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veiką padarė recidyvistas, t. y. nusikalstama veika padaryta teisto už tyčinį nusikaltimą asmens, neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, jog iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, toliau ignoruoja visuomenėje susiformavusias taisykles, į tai, jog nukentėjusioji prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta šalia mažamečio vaiko, sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam R. S. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju aiškiai per švelni, o reali arešto bausmė būtų per griežta. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo atidėjimas turėtų teigiamą poveikį kaltinamajam ir įpareigotų jį vėl nenusikalsti.

Teismo nuomone, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, į tai, jog kaltinamasis įsidarbino įmonėje staliumi, į jo šeimyninę padėtį bei tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas nagrinėjamu atveju gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, išlaikyti savo ir sugyventinės vaikus, į nusikalstamos veikos pavojingumą, galima manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas, t. y. įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įskaitant darbą užsienyje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog R. S. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 75 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4, 5 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams bei įpareigoti nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, įskaitant darbą užsienyje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi bei 72² straipsniu R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

TeisėjasMindaugas Klemenis