Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunkioji technika“ atstovui N. R., atsakovui J. P. (J. P.), atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Korena“ atstovei pagal pavedimą advokato padėjėjai Helenai Petrusevič, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunkioji technika“ ieškinį atsakovui J. P. dėl įpareigojimo perduoti domeną, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą neatlygintinai perduoti jai domeną „sunkiojitechnika.lt“ (toliau – ir ginčo domenas). Ieškiniu nurodo, jog trečiasis asmuo naudojasi ginčo domenu, kuris yra tapatus ieškovės pavadinimui, ir taip pažeidžia jos teises. Teigia, jog jos teisė į pavadinimą turi būti apginta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi (bylos numeris 3K-3-272/2009).

Atsakovas prašo atmesti ieškinį. Atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog ginčas (pagal teisės analogiją) turi būti sprendžiamas, remiantis Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentu (EB) Nr. 874/2004, „nustatančiu .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus“ (toliau – ir Reglamentas). Atsikerta, jog, registruodamas ginčo domeną, buvo sąžiningas, turėjo teisėtus interesus į domeno vardą. Domenas buvo registruotas jos naudotojos komercinės veiklos vykdymo tikslais, siekiant užtikrinti prieigą prie jos siūlomų paslaugų. Domenas būtent ir yra naudojamas šiais (sąžiningais) tikslais. Be to, atsikerta, jog domenas buvo įregistruotas anksčiau, negu buvo įsteigta ieškovė. Nurodo, jog nėra pagrindo vadovaujantis ieškovės nurodoma kasacinio teismo nutartimi, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės.

Ieškovė dubliku nurodo, jog nėra keliamas klausimas dėl ginčo domeno registracijos teisėtumo, todėl nėra pagrindo vadovautis Reglamentu. Vėlgi akcentuoja kasacinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį.

Atsakovas tripliku nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog nėra svarbus domeno registracijos teisėtumo klausimas. Reikalavimas perduoti domeną negali būti tenkinamas, kol domeno registracija nėra pripažinta neteisėta. Šiam argumentui pagrįsti nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį (bylos numeris 2-147/2011).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, palaiko atsakovo poziciją.

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Atsakovas yra domeno „sunkiojitechnika.lt“ savininkas. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo domeno naudojimas pažeidžia jos teisę į pavadinimą, ir pažeistai teisei apginti reikalauja perduoti jai šį domeną.

Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė (Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens subjektinė teisė ginti savo teisę į pavadinimą yra tiesiogiai numatyta Civilinio kodekso 2.42 straipsnyje.

Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia atsakovo teisės į ginčo domeną paneigimo ir kartu jos teisės į šį domeną pripažinimo. Būtinoji teisės į domeną paneigimo sąlyga – domeno registracijos neteisėtumas. Todėl teismas, nors ieškovė nepareiškė savarankiško materialinio subjektinio reikalavimo dėl ginčo domeno registracijos pripažinimo negaliojančia, patikrina, ginčo domeno registracija yra teisėta ar ne.

Nacionaliniu lygmeniu nėra reglamentuoti teisiniai santykiai, susiję su domenų registravimu, naudojimu. Todėl, siekiant išspręsti ginčo domeno registracijos teisėtumo klausimą, taikytinas panašius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 874/2004, „nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus“ (toliau – ir Reglamentas) (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis). Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ankstesnių teisių, kurias pripažino ar nustatė nacionalinė ir (arba) Bendrijos teisė ir valstybės įstaigos, turėtojai gali teikti prašymus užregistruoti domenų vardus registracijos etapais laikotarpiu prieš bendrosios .eu domeno registracijos pradžią. Turima galvoje, kad „ankstesnės teisės“, be kita ko, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir, tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus. Taigi, domeno registracijos neteisėtumui pripažinti yra būtinos šios sąlygos: 1) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į anksčiau pradėtą saugoti vardą, pavadinimą ar kitą žymenį; 2) domeno savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir / ar teisėtų interesų arba domenas buvo registruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, kuris ginčija domeno registraciją (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas užkerta kelią domeno registracijos neteisėtumui pripažinti.

Ginčo domeno vardas („sunkiojitechnika.lt“) yra tapatus ieškovės pavadinimui („Sunkioji technika“). Bet šis tapatumas nėra pakankamas ieškovės teisei į pavadinimą jos reikalaujamu būdu apginti. Pirmajai domeno registracijos neteisėtumo sąlygai konstatuoti yra būtinas tapatumas anksčiau pradėtam saugoti žymeniui. Ginčo domenas buvo įregistruotas 2014 m. vasario 11 d. Juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 4 dalis). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad prašymas įregistruoti ieškovę buvo pateiktas 2014 m. lapkričio 4 d. (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, ieškovės pavadinimas nuo 2014 m. lapkričio 4 d. tapo pramoninės nuosavybės apsaugos objektu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės pavadinimas buvo registruotas vėliau negu ginčo domenas. Todėl ieškovės pavadinimas Reglamento 10 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio prasme negali būti laikomas „ankstesne teise“. Vadinasi, nėra pirminės sąlygos domeno registracijos neteisėtumui pripažinti.

Be to, neįrodyta ir antroji sąlyga, kuri yra būtina domeno registracijos neteisėtumui pripažinti. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo domeno, kurio vardas yra tapatus jos pavadinimui, naudojimas klaidina visuomenę, tai yra sudaro pagrindą manyti, jog ieškovė siūlo paslaugas, kurių prieinamumui užtikrinti yra naudojamas ginčo domenas. Taip ieškovė siekia įrodyti, kad ginčo domenas yra naudojamas nesąžiningai. Reglamento 21 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas atvejų, kuriais domeno registracija ir / ar naudojimas gali būti pripažinti nesąžiningais, sąrašas. Be kitų atvejų, nesąžiningumas gali būti konstatuotas, įrodžius, kad domeno vardas buvo sąmoningai naudojamas interneto vartotojams pritraukti, siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei, sukūrus painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė (Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punktas). Atsakovė ir trečiasis asmuo pripažįsta, be to, pačios interneto svetainės (www.sunkiojitechnika.lt) duomenys patvirtina, jog ginčo domenas yra naudojamas komercinės naudos gavimo tikslais, siekiant užtikrinti internetinę prieigą prie trečiojo asmens siūlomų (specifinės paskirties transporto priemonių nuomos) paslaugų ir taip pritraukti interneto vartotojus. Bet, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo domeno vardo tapatumas ieškovės pavadinimui savaime sudaro sąlygas jo naudotojo komercinei naudai (ieškovės pavadinimo sąskaita) atsirasti. Kaip nustatyta, ieškovės pavadinimas buvo įregistruotas vėliau negu ginčo domenas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos pavadinimas tapo ir yra toks žinomas bei atpažįstamas paslaugų, kurias siūlo ginčo domeno naudotoja, vartotojams, kad šie vien tik dėl domeno vardo tapatumo ieškovės pavadinimui naudojasi prieiga prie trečiojo asmens siūlomų paslaugų. Ieškovės pavadinimas išskirtinumo (skiriamojo požymio) prasme yra „silpnas“ žymuo. Pavadinimas susideda iš dviejų žodžių, kurie tiesiog apibūdina prekes ir / arba paslaugas. Todėl ginčo domeno vardas, žvelgiant iš vidutiniškai informuoto vartotojo perspektyvos, kelia asociacijas ne tiek su ieškovės pavadinimu, kiek su specifinės paskirties transporto priemonėmis ir su jų pagrindu teikiamomis paslaugomis, kurias apibūdina žodžiai, kartu sudarantys ir ieškovės pavadinimą. Kaip nustatyta, ginčo domenas būtent ir yra naudojamas internetinei prieigai prie trečiojo asmens siūlomų tokių daiktų nuomos paslaugų užtikrinti.

Ieškovė neįrodė sąlygų, kurios yra būtinos ginčo domeno registracijos neteisėtumui pripažinti. Neįrodžius, jog ginčo domeno registracija Reglamento nustatytais pagrindais yra neteisėta, negali būti paneigta atsakovo teisė į ginčo domeną. Kartu negali būti pripažinta ieškovės teisė į šį domeną. Kaip jau buvo pasisakyta, domeno vardo tapatumas juridinio asmens pavadinimui nėra pakankamas domeno savininko teisei į domeną paneigti. Ieškovė nurodo kasacinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį (bylos numeris 3K-3-272/2009), teigdama, jog, remiantis šia nutartimi, turi būti ginama jos teisė į pavadinimą. Atsakovas pagrįstai atsikerta, jog nėra pagrindo remtis ieškovės nurodoma kasacinio teismo nutartimi, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės: kasacinio teismo nagrinėtos bylos procese domenas, priešingai negu šios bylos procese, buvo įregistruotas vėliau negu juridinio asmens pavadinimas.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovas ir trečiasis asmuo, ieškovei pralaimėjus bylą, įgijo procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Bet šie dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti paskirstytos šiuo teismo sprendimu.

Šios bylos procese susidarė 7 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės, pralaimėjusios bylą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė disponuoti ginčo domenu. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti ieškinį.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Sunkioji technika“ 7 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą disponuoti domenu „sunkiojitechnika.lt“, kurios taikytos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą teikiant per Vilniaus apygardos teismą.