Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-519-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
1S-519-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00235-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Aušra Vingilė, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-519-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00235-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-118 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. G. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. K. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 metams.

3. Bausmės pradžia – 2012 m. birželio 21 d., pabaiga - 2020 m. birželio 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 93-118 nutarta taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys vertintinas kaip gerėjantis, nuteistasis dengia civilinį ieškinį, palaiko ryšius su artimaisiais, todėl tikėtina, kad nuteistasis yra teigiamai nusiteikęs laikytis įstatymų bei nenusikalsti lygtinio paleidimo metu.

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, nuteistasis dar gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis bausmę atlieka už dviejų apysunkių ir vieno labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, ir konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Nuteistasis K. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta bei priimta atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, sunkinančias aplinkybes, tačiau neįvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistajam pataisos įstaigoje skirtas nuobaudas, kurios šiuo metu negalioja, tačiau neįvertino, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas valstybės narėms Rec (2003) 22 teikdamas, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užtikrinančių pakartotinių pažeidimų prevenciją. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi jis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu buvo 7 kartus skatintas, pataisos namuose dirba visuomeniniais pagrindais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo nurodytos aplinkybės, t. y. padarytų veikų sunkumas, paskirtos bausmės dydis, teistumas, jau buvo įvertintos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir jos niekaip nebegali būti reikšmingos ar aktualios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis sutinka, kad pateiktoje medžiagoje užfiksuoti jį neigiamai apibūdinantys duomenys, tačiau teigiamai apibūdinančių duomenų visuma nagrinėjamu atveju nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę bei parenkant jos dydį. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes pažeidimus nustatytas probacijos sąlygas, nuteistasis būtų grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo K. G. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kita vertus, žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo apylinkės teismas. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

10. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad K. G. priskirtinas prie žemos rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 28 balais ir nuo 2018 m. lapkričio 21 d. atlikto vertinimo sumažėjo 6 balais (buvo 34 balai). Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad nustatyta statinių kriminogeninių taškų suma yra 10 balų, taigi likusieji 18 balų yra dinaminiai, kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Kartu pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 17 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami K. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei mąstymas ir elgesys. Būtent šių aplinkybių tinkamas įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Negana to, remiantis vieningai šiuo klausiu formuojama teismų praktika, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų visumoje įvertinus K. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką nuteistasis atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos namuose taip pat baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, visgi nuteistasis probleminių sričių savyje neįžvelgia ir tai tik sustiprina apeliacinio teismo įsitikinimą, jog Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniais, gali turėti įtakos K. G. pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Be to, bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu K. G. elgesys nebuvo pavyzdingas – jis 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, buvo svarstytas drausminėje komisijoje, taip pat keturis kartus jam buvo paskirta nuobauda. Į šią aplinkybę, spręsdamas dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimo nagrinėjamu atveju, pagrįstai atsižvelgė ir žemesnės instancijos teismas. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo nuomone, jog apylinkės teismas pernelyg sureikšmino jo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimus. Nuteistasis nurodo, kad nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau, apygardos teismo manymu, ši aplinkybė nėra pagrindas sumenkinti padaryto pataisos įstaigos tvarkos pažeidimų fakto ir neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris net ir struktūruotoje aplinkoje nesugebėjo laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių net ir gerai jas žinodamas, o tai kelia pagrįstas teismo abejones dėl galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

13. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam K. G., taip pat pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiame kontekste apygardos teismas pabrėžia, jog K. G. bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistajam skirti paskatinimai ar socialiniai ryšiai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo K. G. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėAušra Vingilė