Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą mažamečiui. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 11 d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė diržu mažametei V. P., gim. (duomenys neskelbtini)per kojas, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas abiejų kelių ir kairės šlaunies srityse, nubrozdinimą dešinio kelio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2017 m. liepos 13 d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje, mažametei V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartą sudavė delnu per sėdmenis dešinėje pusėje, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2017 m. liepos 13 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, mažametei V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartą sudavė delnu per kairę šlaunį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Sisteminiais smurtiniais veiksmais M. B. mažametei V. P. sukėlė laikiną psichikos sutrikimą – kitos reakcijos į stiprų stresą, kilusį sąsajoje su kaltinamojo smurtiniais veiksmais ir padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Mažametė nukentėjusioji V. P. 2017-07-13 apklausta pas Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. yra patėvis, t. y., M. B.. Su patėviu sutarė blogai, jis jai nepatiko. Pykdavosi. Jis ją mušdavo. Pykdavosi per mėnesį vieną kartą. Mušė tris kartus. Kartą mušė diržu, kitus kartus mušė ranka. Kai mušė ranka, ėjo į mokyklą. Tai vyko namuose. Didžiajame kambaryje mušė diržu vieną kartą per kelį. Skaudėjo. Niekas nematė, kaip mušė. Buvo vakaras. Supyko, kad brolių neprižiūri, atsišneka. Nuo spintos pasiėmė diržą, kuris turi metalinę sagtį. Namie yra du diržai, vienas mamos, kitas jo. Sudavė savo diržu. Buvo mėlynė ant dešinio kelio. Mamai pasakė apie tai. Mama ant jo rėkė, išvijo jį iš namų. Sumuštą keliuką matė socialinė K. Klausė, kas nutiko, todėl papasakojo, kad mušė M. M. vadina M. Kitus kartus mušė ranka. Tai buvo po to, kai gavo diržu. Kambaryje mušė. B. M. ir mama. Ji nėjo praustis, žaidė su Princese ant lovos kambaryje. Mama liepė eiti praustis. Tada jis atėjo ir trenkė ranka per užpakalį, dešinę pusę vieną kartą. Skaudėjo. Mama jam sakė arba baigi, arba eini iš namų. Dar kartą mušė virtuvėje, ten buvo M., E. ir ji. Mama buvo tuo metu kambaryje. Dėl ko susipyko, neprisimena. Buvo užsilipusi ant skalbimo mašinos, norėjo iš kriauklės atsigerti, nes grindys buvo šlapios. Tada stovinčiai ant skalbimo mašinos sudavė ranka vieną kartą per koją, šlaunį. Buvo su kelnytėmis, skaudėjo. Mamai pasakė, dėl mama labai stipriai ant jo rėkė. Vasara buvo, jis jau nebegyveno pas juos. (1 t., b. l. 35–36).

Įrodymų patikrinimui, buvo perskaityti mažametės nukentėjusiosios V. P. apklausta kaip liudytoja 2017-05-16 parodė, kad gyvena su mama, trimis broliais ir trimis seserimis. M. yra jos patėvis, šiuo metu su jais negyvena. Su M. sutaria gerai, tačiau dažnai susipyksta. Dėl ko susipyksta, neatsimena. M. geria savaitgaliais, pykčių metu nebūna gėręs. M. niekada nemušė, neskriaudė, tačiau ji jo bijo. Neatsimena, apie ką kalbėjo su vaikų teisių specialiste. M. neskriaudžia brolių ir sesių, mama nesibara. Ji nieko nepasakos (1 t., b. l. 19-20).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė K. R. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. U. paaiškino, jog kaltinamojo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių trūkumo, vaikų nepriežiūros, girtavimo. Ji tiki, kad mergaitė sako tiesą. Pamena, jog mokyklos socialinė darbuotoja pranešė, kad ant mergaitės kūno yra smurto žymių. Matė, kad ant V. k. yra sužalojimas. V. sakė, kad kaltinamasis jai sudavė diržu.

Mažametės nukentėjusiosios naujai procese paskirta įstatyminė atstovė S. A. paaiškino, jog mergaitė nuo 2018-02-13 gyvena pas ją, nes ji paskirta laikinąja globėja. Su mergaite apie kaltinamojo smurtą nebendravo, nes nenori priminti šios temos. Mergaitė šiuo metu jaučiasi gerai.

Liudytoja K. A. parodė, kad kaip socialinė darbuotoja dirba su kaltinamojo šeima. Pamena, jog 2017-05-11 gavo iš mokyklos skambutį, kad B. vaikai į mokyklą atėjo sužaloti. Nuvykusi bandė kalbėti su berniukais, bet jie nepaaiškino, kaip buvo sužaloti, todėl pakalbino vyresnes seseris E. ir V. Jos taip pat negalėjo paaiškinti, kaip berniukai susižalojo. V. bekalbėdama apsiverkė. Paklausus, kas nutiko, atsakė, jog patėvis ją muša verkianti dėl to, kad ją muša „M.“. Mergaitė verkdama sakė, kad patėvis ją muša beveik kasdien su diržu ir per kojas. Nurodė, jog muša dėl to, kad neprižiūri mažesnių brolių. Ant mergaitės kojų matė kažkokius paraudimus, galimai ir sumušimo pėdsakus. Bendravo ir su mergaitės mama, tačiau ši neigė, jog patėvis vartoja smurtą prieš jų vaikus.

L. R. V. parodė, kad 2017-05-11 iš VšĮ K. R. socialinės paramos centro socialinės darbuotojos K. A. gavo pranešimą, kad Plutiškių gimnazijoje yra galimai motinos M. B. sumušta mažametė įdukra V. P.. Mokykloje mergaitė pasakojo, kad patėvis ją muša nuolat diržu. Matė ant mergaitės kelio lygtai nedidelę kraujosruvą ir ant kairės šlaunies panašią į kraujosruvą dėmę. Pamena, jog pirmoje apklausoje policijoje mergaitė neigė, kad ją muša patėvis. Po apklausos jai pasakė, kad bijo sakyti tiesą primokyta motinos.

Įrodymų tyrimo metu buvo perskaityti mažametės liudytojos E. P., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolas, kur paaiškinusi, kad „ gyvena su mama S., trimis jaunesniais broliais, sese. Dar viena sesė gyvena pas tėtį V. P., kuris šiuo metu užsienyje. Brolių tėtis M. šiuo metu su jais negyvena, būna pas savo mamą. Sutaria visi gerai, nebūna, kad pyktųsi. M. yra geras, kartais žaidžia su jais. Jis elgiasi su visais vaikais vienodai, vienodai žaidžia, vienodai visiems viską perka. M. nesimuša, fizinėmis bausmėmis nebaudžia, tik subara. jei kas ką padaro, bet niekada nemuša. Dėl mušimo diržu - to nėra buvę, namuose net nėra diržo, kelnėse M. diržo taip pat nenešioja. Ji žino, kad iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad M., neva, muša V. diržu. Bet kodėl V. taip pasakė, kad jis ją muša - nežino, jai ji to nėra pasakojusi. M. jos nemuša. Dėl kokių priežasčių ji taip sako, nežino. < ... >V. yra linkusi fantazuoti. Mano, jei ji būtų gavusi diržų, ji būtų apie tai jai papasakojusi, bet ji nieko nesakė. Jai būnant namuose niekada nematė, kad M. muštų ką diržu. Niekas šeimoje apie tai nepasakojo < ...> (1 t., b. l. 51–54).

Liudytoja policijos tyrėja I. S. teisme paaiškino, jog 2017-05-16 atliko mažametės nukentėjusiosios V. P. apklausą, dalyvaujant K. R. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei R. V.. Mergaitė apklausos metu teigė, jog niekas prieš ją šeimoje nesmurtauja, patėvis M. B. jos nemuša. Baigus apklausą, išjungus filmavimo kamerą, V. tapo ramesnė, nustojo graudintis. Pakartotinai paprašius pasakyti tiesą, t. y., kaip buvo iš tikrųjų, V. pasakė, kad patėvis yra ją mušęs diržu, vieną kartą. Tikslių aplinkybių, kada tai vyko, kiek kartų, į kur tiksliai sudavė, nenurodė, tik minėjo, kad mušė per užpakalį dėl to, kad neprižiūrėjo brolių. Mergaitė apklausos metu sakė, jog nepamena, kad kalbėjo su VTAS vyr. specialiste R. V., tačiau vėliau nurodė, kad pamena pokalbį ir tai, ką jai papasakojo bei, jog tada sakė tiesą. Aiškinantis, kodėl V. nenori, kad jos pasakojimas būtų užrašytas apklausos protokole, mergaitė pasakė, kad mama jai yra sakiusi, jei ji sakys, kad M. ją mušė, tai negalės grįžti namo, jos broliai ir visa šeima neturės iš ko išgyventi.

Tokias pačias aplinkybes liudytoja policijos tyrėja I. S. nurodė ir savo 2017-05-16 rašytame tarnybiniame pranešime ( 1 t., b. l. 8 ).

2017-05-11 K. R. savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte Nr. SD -1549(11.7) nurodyta, kad 2017-05-11 Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas socialinės darbuotojos pranešimas, kad tiksliai nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. B. galimai naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės S. P. mažametės dukros V. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (1 t., b. l. 5).

Apklausta liudytoja M. P. teisme nurodė, jog V. P. yra jos anūkė. Mergaitė vasarą buvo pas ją ir pasakojo, jog patėvis ją mušė namie kartą delnu per sėdmenis.

Specialisto išvadoje Nr. G 420/2017(09) nurodyta, kad V. P. klinikiniais duomenimis 2017-05-11 konstatuota kraujosruvos abiejų kelių ir kairės šlaunies srityje, nubrozdinimas dešinio kelio srityje. V. P. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. V. P. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Pasakyti, kada V. P. buvo padaryti konstatuoti kūno sužalojimai, nėra galimybės, nes nukentėjusioji teismo medicinos apžiūrai pristatyta nebuvo, o mediciniuose dokumentuose sužalojimai aprašyti nedetaliai.

V. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais.

V. P. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Specialisto aprašomojoje dalyje fiksuota, kad objektyviai nustatyta: dešinio kelio srityje besirezorbuojanti kraujosruva (0,5-14 cm.), kairio kelio ir šlaunies viršutinio trečdalio srityse po vieną poodinę besirezorbuojančią kraujosruvą (0,4x0,2 cm., ir 0,5 cm. skersmens), dešinio kelio srityje odos nubrozdinimas gyjantis po šašu (1 t., b. l. 88).

S. V. V. teisme patvirtino savo rašytą išvadą. Papildomai atsakė, jog tiksliai pasakyti, kokiu būdu padaryti sužalojimai, negali, nes trūksta papildomos medicininės informacijos. Tačiau neneigia, jog konstatuoti mergaitei sužalojimai kojose galėjo būti padaryti, kad ir suduodant smūgius diržu.

2017-05-26 K. R. savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte Nr. SD -1684(11.7) rašoma, kad S. P. šeima gyvena dviejų kambarių su daliniais patogumais bute, vaikų gyvenimo ir buities sąlygos minimalios, buitis skurdi. Apsilankymų šeimoje metu dažnai randama nepatenkinama situacija, t. y. trūksta tvarkos, švaros, jaučiamas nemalonus kvapas. Dėl tėvų girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros E. ir V. P., V., T. ir P. B. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2016-06-29, tėvams vaikai grąžinti 2016-12-13 (b. l. 75)

Nuo 20118-02-13 mažametei V. P. skirta laikinoji globa ir globėja paskirta jos senolė S. A. ( 2 t., b. l. 5 )

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-74/2018 nurodyta, jog V. P. elgesys, kalba yra būdinga asmeniui, patyrusiam tęstines psichotraumuojančias sąlygas šeimoje. Ekspertės nurodė, jog mergaitė galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines aplinkybes ir apie tai duoti parodymus. Rekomenduojama remtis jos 2017-07-13 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nenustatyta jokių aplinkybių – nei individualių psichologinių ypatumų ( padidinto polinkio fantazuoti, polinkio į įtaigumą ir t. t. ) nei galimai jai daromo poveikio dėl parodymų.

Pasak ekspertų, V. P. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, kilusį sąsajoje su kaltinamojo smurtiniais veiksmais ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tyčia nesunkiai sužalojo mažametį. Kaltininkas privalo žinoti ir suvokti, jog smurtauja prieš mažametį asmenį, t. y., asmenį, kuriam nėra 14 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto požymius, nes neabejotinai įrodyta, kad M. B. sistemingai smurtavo prieš mažametę V. P., gim. (duomenys neskelbtini), t. y., laikotarpiu nuo 2017 metų pradžios, tikslus laikas nenustatytas, iki 2017-07-13, savo namuose, esančiuose esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė diržu mažametei V. P. per kojas, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas abiejų kelių ir kairės šlaunies srityse, nubrozdinimą dešinio kelio srityje, kas sukėlė nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, tiksliai nenustatytu nurodytu anksčiau laiku, gyvenamajame kambaryje, mažametei V. P. kartą sudavė delnu per sėdmenis dešinėje pusėje, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Taip pat, nurodytu laikotarpiu, savo namų virtuvėje, mažametei V. P. kartą sudavė delnu per kairę šlaunį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Tokiais nuolatiniais sisteminiais tyčiniais smurtiniais veiksmais M. B. mažametei V. P. sukėlė laikiną psichikos sutrikimą – kitos reakcijos į stiprų stresą, kilusį sąsajoje su kaltinamojo smurtiniais veiksmais ir padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltę neabejotinai patvirtina ne tik mažametės nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir liudytojos R. V., mažametės E. P. parodymai, K. R. savivaldybės administracijos rašytiniai pranešimai apie galimą smurtą šeimoje prieš mažametę V. P., policijos tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas ir jos parodymai teisme dėl mergaitės apklausos ir jos parodymų davimo ir keitimo aplinkybių. Be to, kaltę neabejotinai patvirtina ir specialisto išvada dėl smurto vartojimo aplinkybių bei fakto, taip pat ekspertų išvada, kurioje neabejotinai konstatuota, jog mažametė teisingai supranta ir gali duoti paaiškinimus apie faktines aplinkybes. Ekspertai nenustatė, jog mergaitė gali išsigalvoti ir fantazuoti, todėl galima vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui 2017-07-13, kur jo detaliai papasakojo, kaip motinos sugyventinis kaltinamasis M. B. nuolat prieš ją vartojo fizinį smurtą.

Todėl teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo kaltė smurtavus prieš mažametę V. P. ir jai padarius tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą įrodyta.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes, kaltės rūšį bei formą, veikos pavaojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltionamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ir veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmuo šiuo metu dirba.

Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai nus pasiekti kaltinamajam artimą bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti vidurkyje numatytam terminui.

Teismo įsitikinimu, bausmės tikslus ne tik nubausti, bet ir paveikti, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei ir laikytųsi įstatymų, kad būtų pasiektas teisingumo principas, galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² str. - įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir jam paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams 6 ( šešiems ) mėnesiams, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 ( šešis ) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.